Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. I. ir O. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų atstovės, liudytojos K. N. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad B. I. ir A. I. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. I. ir O. I. yra B. I. ir A. I. vaikai. Pareiškėjų tėvas B. I. mirė (duomenys neskelbtini). B. I. mirties dieną su sutuoktine A. I. nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre registruotas A. I., vardu. Po savo sutuoktinio B. I. mirties, A. I. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. A. I. (duomenys neskelbtini) mirė.

Tam, kad įgytų palikimą, palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad A. I. buvo B. I. sutuoktinė paveldinti pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). B. I. testamento nepaliko, dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjai nurodo, kad po tėvo B. I. mirties palikimą priėmė motina A. I. pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo. Motina iki mirties ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir rūpinosi juo, darė remontą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys apie jų motinos mokėjimus UAB „Litesko“ už šilumos energiją, UAB „Druskininkų butų ūkis“ už komunalinius patarnavimus, 2010 m. vasario 10 d. sutartis su UAB „Mirandus“ dėl langų keitimo, taip pat teismo posėdyje apklausta liudytoja K. N. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjų motina A. I. po sutuoktinio B. I. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad A. I. priėmė palikimą po savo sutuoktinio ir pareiškėjų tėvo B. I., mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų A. I. ir O. I. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio B. I. (B. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.