- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1658-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- I. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovui I. V. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Agrochema“ (toliau ir ieškovė) dokumentinio proceso tvarka pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo I. V. (toliau ir atsakovo) 23 008,92 Eur nuostolius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas, gražinti 177 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. sudarė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. BKBVASADA-180403-1 ir 2018 m. gegužės 9 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BKBVASADA-180509-1. 2018 m. balandžio 3 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo nupirkti 500 tonų grūdų, o atsakovas įsipareigojo grūdus parduoti. 2018 m. gegužės 9 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo nupirkti 300 tonų grūdų, o atsakovas įsipareigojo grūdus parduoti. Atsakovas per sutartyse nustatytą laikotarpį neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pristatė tik 23,036 tonų grūdų pagal 2018 m. balandžio 3 d. sutartį. 2019 m. kovo 13 d. šalys sudarė priedą Nr. NUOFIXALIPM-190313-2 dėl nuostolių atlyginimo bei 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas). Susitarimu šalys susitarė, jog atsakovas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. perves ieškovei 23 008,92 Eur už 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarties neįvykdymą/netinkamą įvykdymą. Susitarimu atsakovas taip pat įsipareigojo ieškovei parduoti 708 tonų grūdų. 2019 m. kovo 20 d. ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, serija AGB Nr. 00005551 dėl 23 008,92 Eur nuostolių atlyginimo pagal Susitarimą. Iki PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto termino (2019 m. rugpjūčio 30 d.) atsakovas skolos nesumokėjo ir liko skolingas ieškovei 23 008,92 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Agrochema“ reikalavimus patenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 23 008,92 Eur nuostolius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 008,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 17 d). iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 655,17 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei UAB „Agrochema“ 177 Eur žyminio mokesčio permokos.
4. Atsakovas 2020 m. balandžio 29 d. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. preliminaraus sprendimo. Pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. preliminariu sprendimu. Teigė, kad atsakovas, kaip ūkininkas, pasirašydamas Susitarimą, negalėjo žinoti, kad negalės pristatyti grūdų dėl sausros. Vadovavosi 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių 24 punktais bei Susitarimo 16 punktu, kurie numato, jog šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas ieškovei pateikė prašymą ir pažymą, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių (sausros), negalės įvykdyti įsipareigojimų pagal Susitarimą, kadangi dėl drėgmės trūkumo ankstyvą pavasarį neužaugino planuoto derliaus, dėl ko negavo pajamų. Teigė, kad atsakovas raštu pateikė ieškovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės pažymą su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacija apie hidrometeorologines sąlygas dėl meteorologinės sausros ir prašė atidėti sutarčių vykdymą dėl minėtų aplinkybių. Nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į atsakovo prašymą ir pateiktas sausrą patvirtinančias aplinkybes bei duomenis, po ko 2019 m. kovo 20 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą dėl 23 008,92 Eur nuostolių atlyginimo pagal Susitarimą, nors šiuo atveju atsakovas, sutartu laikotarpiu nepristatė ieškovei sutarto produkcijos kiekio dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad atsakovo prievolė perduoti ieškovui atitinkamą kiekį grūdų apima atsakovo prievolę užauginti, iškulti grūdus ir per sutartyje nurodytą jų kiekį perduoti ieškovei. Pažymėjo, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų tinkamai ir laiku neinformavo ieškovės apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką tolimesniam sutarties vykdymui, tačiau teigė, kad ieškovė nuolat kontroliavo augančius pasėlius, todėl turėjo žinoti apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką tolimesniam sutarties vykdymui. Teigė, kad sutartimis atsakovas nebuvo prisiėmęs stichinės sausros ir (ar) jos padarinių atsiradimo rizikos, todėl atsakovas nėra finansiškai atsakingas už sutarties neįvykdymą neįvykdytų įsipareigojimų apimtimi (už grūdų nepateikimą). Pažymėjo ir tai, kad ieškovė, būdama verslininke-profesionale, netinkamai įgyvendino savo pareigą domėtis sutarties vykdymu. Pažymėjo, kad atsakovas tik gavęs teismo preliminarų sprendimą sužinojo ir išsiaiškino, jog jo teisė yra pažeista dar 2018 m. Nurodė, kad anksčiau pats ieškinio pateikti negalėjo, nes sąžiningai suklydo dėl teisinio neišprusimo, adekvačiai nesuvokdamas teisinės situacijos, kadangi yra baigęs mokyklą ir turi techninį išsilavinimą. Mokslo įstaigas baigė mokydamasis lenkų kalba, todėl blogai suvokė ir suprato lietuviškai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus. Minėtame atsiliepime nurodė, kad šalių pasirašytame Susitarime atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovei 23 008,92 Eur ir įsipareigojo šią sumą sumokėti, dėl ko ieškovė išrašė 2019 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą dėl 23 008,92 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad atsakovo prievolė pagal 2018 m. balandžio 3 d. 2018 m. gegužės 9 d. sutartis atlyginti ieškovei 23 008,92 Eur dydžio nuostolius yra atskira piniginė prievolė ir nėra niekuo susijusi su atsakovo prievole pagal Susitarimą pristatyti atitinkamą kiekį grūdų. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių 24 punktai be kita ko, analogiškai numato, kad šalis negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo raštu nevėliau kaip per 5 (penkias) dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Nurodė, kad neinformavo ieškovės apie negalėjimą įvykdyti sutarčių bei nepateikė tai įrodančių duomenų. Teigė, kad pagal sutartis atsakovas neprivalėjo asmeniškai išauginti grūdus, o tik juos pristatyti ieškovei, todėl sumažėjus derliui, grūdus galėjo įgyti iš kitų asmenų ir pristatyti. Atsakovas taip pat nepateikė ieškovei Pramonės ir amatų rūmų pažymos dėl nenugalimos jėgos, dėl šios pažymos išdavimo kreipėsi tik tada, kai ieškovė inicijavo teisminį procesą dėl minėtos skolos išieškojimo, o ne, neva, įvykus nenugalimos jėgos aplinkybėms. Pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik dėl 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių neįvykdymo nuostolių, o atsakovas dėl įsipareigojimų neįvykdymo kreipėsi į ieškovę tik dėl negalėjimo pristatyti grūdų pagal Susitarimą, kas reiškia, kad atsakovas negali remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, jeigu tokios ir buvo 2019 m., siekdamas būti atleistas nuo įsipareigojimo atlyginti ieškovui 23 008,92 Eur nuostolius, susidarius dėl 2018 m. balandžio 3 d. 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių neįvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė 2020 vasario 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, pasirašydamas 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutartis, patvirtino, kad yra profesionalus verslininkas ir prisiima visą riziką (minėtų sutarčių 32 ir 33 punktai). Teigė, kad atsakovas nepranešė ieškovei, kad patiria nenugalimą jėgą (force majeure). Pažymėjo, kad atsakovas pagal sutartis įsipareigojo tik parduoti grūdus, jis neprivalėjo jų užauginti. Paaiškino, kad asmuo gali kreiptis į bendrovę dėl skolos mokėjimo atidėjimo, toks prašymas būna svarstomas ir priimamas sprendimas.
7. Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad su ieškove 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sudarė sutartis, o vėliau ir Susitarimą, tačiau prašė 2020 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti iš esmės dėl to, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių (sausros), negalės įvykdyti įsipareigojimų pagal Susitarimą, kadangi dėl drėgmės trūkumo ankstyvą pavasarį neužaugino planuoto derliaus, dėl ko negavo pajamų.
8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė 2020 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas 2018 m. buvo nuvykęs pas ieškovę ir pateikė savivaldybės pažymą, informavo, jog negalės įvykdyti sutarčių dėl nenugalimos jėgos. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo grūdų įsigyti iš trečiųjų asmenų ir tuomet jų pristatyti ieškovei, kadangi kitų ūkininkų derlius taip pat nukentėjo dėl sausros. Paaiškino, kad pateiktos ekspertizės išvados patvirtina, jog pasėliai nukentėjo dėl sausros. Teigė, kad atsakovas negalėjo numatyti tokios sausros ir dėl jos kilsiančių pasekmių. Pažymėjo, jog atsakovas gavo derlių, tačiau jis buvo nepakankamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Papildomai iš atsakovo priteisė ieškovei 1 427,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl netinkamo sutarties įvykdymo fakto, o būtent dėl to, kad atsakovas nepristatė ieškovei grūdų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas įrodinėjo, kad negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
11. Teismas nurodė, jog atsakovas remiasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimo skyriaus meteorologinių stebėjimo poskyrio 2020 m. balandžio 23 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (15.58-10)-BB-1167, iš kurios matyti, kad Vilniaus rajone pavasarį ir vasarą vyravo sausoki orai. 2018 m. birželio 10 d. tapo labai sausa, o birželio 18-24 d. buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – stichinės sausros rodikliai. Sausringas laikotarpis Vilniaus rajone, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, tęsėsi iki 2018 m. liepos 3 d. Taip pat 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vadovaudamasis ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijomis, dėl užsitęsusios stichinės sausros Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Atsakovas taip pat pateikė teismui specialistų išvadas, pavadintas ekspertizės aktais, kuriose iš esmės nurodyta, jog 2018, 2019 m. derliaus nuėmimo metu pasėliai buvo didžiąja dalimi sunykę dėl anksti prasidėjusios ir per visą vegetacijos laikotarpį užsitęsusios augalų vystymosi recesijos, kurią galimai sukėlė nepakankamas vandens kiekis. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti dokumentai neįrodo, jog atsakovas neįvykdė (neturėjo galimybių įvykdyti) savo įsipareigojimų ieškovei tik dėl stichinės sausros. Be to, vien tai, kad atsakovo derlius sumažėjo, neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog derliaus sumažėjimo priežastis buvo stichinė sausra.
12. Teismas pažymėjo, kad šalių pasirašytų 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių 24 punktuose numatyta, kad: „Šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už šios sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdytina dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užtikrinti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 ,,Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“. Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 ,,Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo. Taip pat, kad šalis negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo raštu nevėliau kaip per 5 (penkias) dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos (force majeure) reiškiniais. Jeigu nenugalimos jėgos aplinkybės tęsiasi ilgiau kaip vieną mėnesi, kiekviena iš šalių gali nutraukti sutarties galiojimą“. Todėl atsakovas, norėdamas būti atleistas nuo sutartinės civilinės atsakomybės pagal minėtas sutartis, 2018 m. nepristatęs grūdų ieškovei, turėjo pareigą kreiptis į ieškovę ir informuoti ją apie negalėjimą įvykdyti sutarčių bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Nors atsakovas teigia, kad 2018 m. buvo nuvykęs pas ieškovę ir pateikdamas savivaldybės pažymą, informavo, jog negalės įvykdyti sutarčių dėl nenugalimos jėgos, tačiau nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, konstatuotina, kad atsakovas ne tik šių aplinkybių niekaip neužfiksavo, bet ir neįrodė apie jas informavęs ieškovę, o tik kilus ginčui šias aplinkybes subjektyviai pasitelkė kaip pagrindą išvengti atsakomybės. Todėl darytina išvada, kad atsakovas, nevykdydamas pareigos raštu nevėliau kaip per 5 pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui, privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo.
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasirašydamas sutartį veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t. y. ūkininkavimu. Sudarydamas sutartį atsakovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo grūdų derliaus, įvertinti galimos sausros tikimybę, nuostolių kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką, net ir tuo atveju jei sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas taptų suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovo (suprastėjusios klimato sąlygos dėl sausros ar padidėjusio kritulių kiekio ir pan.), o, to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė riziką.
14. Teismo vertinimu, sausra iš esmės yra būdinga Lietuvos regionui, ir tai nėra aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti. Atkreipė dėmesį, kad nei pagal 2018 m. balandžio 3 d. ar 2018 m. gegužės 9 d. sutartis, nei pagal Susitarimą, atsakovas neprivalėjo asmeniškai pats išauginti grūdų, o tik juos pristatyti ieškovei. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, sumažėjus derliui, grūdus galėjo imtis kitų priemonių siekdamas įvykdyti sutartį (pvz., įgyti iš kitų asmenų ir pristatyti ieškovei). Ieškovė ir atsakovas Susitarimu susitarė, jog atsakovas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. perves ieškovei 23 008,92 Eur už 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarties neįvykdymą/netinkamą įvykdymą. Taip pat atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 2019 m. liepos 22 d.–2019 m. rugsėjo 30 d. 708 tonų kiekį grūdų. Taigi atsakovo prievolė atlyginti ieškovei 23 008,92 Eur dydžio nuostolius pagal susitarimą dėl 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarties neįvykdymą/netinkamą įvykdymą yra atskira piniginė prievolė. Susitarimo „Kitos nuostatos“ 2 punkte nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja atlyginti pirkėjui 23 008,92 Eur nuostolius, pervesdamas nuostolių sumą į pirkėjo sutartyje nurodytą banko sąskaitą. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad nuostolių dydis su atsakovu buvo individualiai aptartas. Taigi atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo ir per mažo derliaus 2018 metais neturi įtakos atsakovo prievolių vykdymui pagal 2019 m. kovo 13 d. pasirašytą Susitarimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas teigė, kad jo teisė yra pažeista dar 2018 m. Paaiškino, kad anksčiau pats ieškinio pateikti negalėjo dėl teisinio neišprusimo, adekvačiai nesuvokdamas teisinės situacijos, kadangi yra baigęs mokyklą ir techninį išsilavinimą, šias mokslo įstaigas baigė mokydamasis lenkų kalba, todėl blogai suvokė ir suprato lietuviškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra veiksnus Lietuvos Respublikos pilietis, ne pirmą kartą sudarantis sutartis verslininkas, teismo posėdžio metu kalbėjo lietuviškai, todėl pagrindo manyti, jog jis nesuprato sudaromų sutarčių sąlygų bei atleisti jį dėl to nuo civilinės atsakomybės nėra.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad, neįvykdęs Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pervesti ieškovei 23 008,92 Eur už 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarties neįvykdymą/netinkamą įvykdymą bei parduoti ieškovei 708 tonų grūdų, laikomas pažeidęs prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai). Taigi preliminariuoju sprendimu 23 008,92 Eur skola iš atsakovo priteista pagrįstai.
17. Teismas pažymėjo, kad preliminariuoju sprendimu 8 proc. procesinės palūkanos iš atsakovo priteistos pagrįstai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsniu, 430 straipsnio 7 dalimi, teismui preliminarų sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, palikus nepakeistą, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei šioje byloje turėjo šias išlaidas: 474 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, 1 358,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo ir 2 305,78 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų po preliminaraus sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. preliminariuoju sprendimu pagrįstai buvo grąžinta žyminio permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priteistos iš atsakovo ieškovei jos turėtos išlaidos teisinei pagalbai iki preliminariojo sprendimo priėmimo, nes jos buvo realios, būtinos ir neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas I. V. (toliau ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
19. Atsakovo teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl netinkamo sutarties įvykdymo fakto, o būtent dėl to, kad atsakovas nepristatė ieškovei grūdų CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas įrodinėjo, kad negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Atsakovas ginčija tai, kad nesugebėjo nukulti viso planuoto ir pagal ginčo sutartis ieškovei numatyto parduoti grūdų kiekio pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BKBVASADA-180403-1 ir 2018 m. gegužės 9 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BKBVASADA-180509-1 (toliau – sutartys) dėl force majeure aplinkybių.
20. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįstas teismo teiginys, jog, siekdama įvykdyti laiku sutartinius įsipareigojimus dėl grūdų pristatymo ūkininkas galėjo juos (grūdus) nusipirkti iš kitų asmenų (ūkininkų). Tačiau atsakovui dėl sausros pasekmių, kuri buvo ne tik Vilniaus rajone ir visoje Lietuvoje įsigyti grūdų tam tikro kiekio iš kitų ūkininkų objektyviai nebuvo jokios galimybės. Teismas nevertino, kad pagal ginčo sutarčių 2, 3, 4 punktus, atsakovas galėjo parduoti tik savo paties ūkyje (valdomuose plotuose) užaugintą produkciją, bet ne produkciją įsigytą iš kitų asmenų. Sutarčių 2,3 punktuose yra aiškiai įtvirtinta, jog „pardavėjas patvirtina, kad jis yra įregistruotas pašarų subjektų registre ir jo parduodami grūdai atitinka Lietuvos standartus ir kitus sutartinius kokybės reikalavimus“; ,,Pardavėjas užtikrina, kad parduodami grūdai yra užauginti laikantis visų teisės aktuose keliamų reikalavimų, įskaitant 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/28/EB“. Būtent todėl ginčo sutartyse buvo išsamiai aptarta, kur ir kaip išauginta produkcija pagal jas bus parduodama. Atsakovas, I. V. produkciją įsigydamas iš kitų asmenų ir ją parduodamas ieškovei, neturėtų objektyvios galimybės užtikrinti ir garantuoti, kad ji buvo užauginta laikantis nustatytų reikalavimų, pvz. kad ją užauginęs ūkininkas valdo ekologinės gamybos plotus ar atitinka Lietuvos standartus ir kitus sutartinius kokybės reikalavimus
21. Nurodo, kad teismas, nepagrįstai atmetė atsakovo prieštaravimus, kad atsakovas negalėjo įvykdyti sutarčių dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybių, kurias patvirtina visų byloje nustatytų sąlygų visuma. Atsakovo teigimu, siekdamas įrodyti force majeure aplinkybes, pateikė teismui pažymas dėl meteorologinio reiškinio – sausros kaip meteorologinio reiškinio ir dėl kurio ūkininkas negali įvykdyti prisiimtų prievolių pagal sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakovui išdavė 2020 m. balandžio 23 d. pažymą Nr. (15.58-10)-BB-1167 apie hidrometeorologines sąlygas. Pažymoje nurodoma, kad 2018 m. pavasarį ir vasarą vyravo sausoki orai. Ypač mažas kritulių kiekis iškrito gegužės, birželio mėn. 2018 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu. 2018 m. birželio 10 d. tapo labai sausa, o birželio 18-24 d. buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – stichinės sausros rodikliai. Sausringas laikotarpis Vilniaus rajone, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, tęsėsi iki 2018 m. liepos 3 d. Taip pat 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vadovaudamasis ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijomis, dėl užsitęsusios stichinės sausros Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.
22. Pažymi, kad ieškovės buvęs darbuotojas A. Š. patvirtino, jog dažnai su kitais ieškovės darbuotojais 2018 m. tikrindavo ir ūkininko atsakovo ūkyje auginamų kultūrų būklę Liubavos kaime Vilniaus rajone. Atsakovo ūkyje laukuose buvo 2018 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Tais metais grūdų varpos iš pradžių augo gražiai, kol neprasidėjo sausra. Prasidėjus sausrai susiformavo tuščios kviečių, kvietrugių ir kt. varpos. Todėl dėl ypač sudėtingų meteorologinių reiškinių (sausros) apie 300 ha atsakovo ūkyje buvo sunaikinti pasėliai bei pablogino jų kokybę (žuvo apie 80 proc. pasėlių). Ieškovės buvęs darbuotojas dažnai vykdavo į atsakovo dirbamus laukus, ir matė realią žemės plotų pasėlių padėtį, t. y. kad šie buvo sunaikinti dėl sausros, pats darbuotojas savo raštiškame paaiškinime pakankamai aiškiai išdėstė kokie buvo ūkininko pasėliai 2018 m., tačiau teismas šio darbuotojo pateiktos informacijos nevertino, neaišku, kodėl teismas nesivadovavo šio buvusio ieškovės darbuotojo nurodytais objektyviais paaiškinimais nei neatliko duomenų analizės ir jų vertinimo.
23. Atsakovas nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, kad ,,Atsakovas, norėdamas būti atleistas nuo sutartinės civilinės atsakomybės pagal minėtas sutartis, 2018 m. nepristatęs grūdų ieškovei, turėjo pareigą kreiptis į ieškovę ir informuoti ją apie negalėjimą įvykdyti sutarčių bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Nurodo, kad dėl sausros priežasčių atsakovas ūkininkas I. V. 2018 m. rudenį buvo atvykęs asmeniškai pas UAB ,,Agrochema“ Bendrųjų reikalų ir kredito valdymo direktorių V. M. į pokalbį dėl 2018 m. balandžio 3 d. sudarytų grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BKBVASADA-180403-1 ir 2018 m. gegužės 9 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BKBVASADA-180509-1 neįvykdymo. Atsakovas ūkininkas asmeniškai paties raštu rašytą prašymą vienu egzemplioriumi pateikė UAB ,,Agrochema“ Bendrųjų reikalų ir kredito direktoriui V. M.. Minėtame prašyme prašė, o anksčiau ir žodžiu – pranešė ieškovei apie susidariusią situaciją ir kilusias force majeure aplinkybes ir prašė netaikyti sankcijų nurodydamas priežastis, kad Vilniaus rajone jau buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Šiuo atveju ieškovė nesąžininga sutarties vykdytoja, nes nepateikė teismui atsakovo prašymo, nes jam naudinga nuslėpti šį faktą.
24. Pažymi, kad nepagrįstas teismo teiginys, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasirašydamas sutartį veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t. y. ūkininkavimu. Sudarydamas sutartį atsakovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo grūdų derliaus, įvertinti galimos sausros tikimybę, nuostolių kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką, net ir tuo atveju jei sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas taptų suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovo (suprastėjusios klimato sąlygos dėl sausros ar padidėjusio kritulių kiekio ir pan.), o, to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė riziką. Taip pat, atsakovo nuomone, teismas klaidingai nurodo, kad atsakovas I. V. neva galėjo išvengti derliaus žuvimo bei jo kokybės suprastėjimo ir nepalankias gamtines sąlygas. Atsakovas į bylą pateikė objektyvius ir konkrečius duomenis apie atsakovo augintų kultūrų vegetacijos laikotarpius ir brandos laiką. Apskritai nėra suprantami ieškovės argumentai, neva, atsakovas sąmoningai nesistengė išgelbėti savo derliaus ir įvykdyti su ieškove sudarytų sutarčių. Lietuvos klimatui, tačiau tokios trukmės ir intensyvumo sausra 2018 m. pavasarį, vasarą ir rudenį, nėra nei įprasti, nei gali būti protingai numatomi. O yra grindžiama tik ieškovės subjektyvia interpretacija. Akivaizdu, jog nuo atsakovo valios nepriklauso ne tik nenugalimos jėgos aplinkybės, tačiau taip pat ir įvairūs kiti veiksniai, kurių atsiradimo atsakovas neįtakojo ir kurių atsakovas negali kontroliuoti.
25. Paaiškina, kad sutarties sudarymo momentu nebuvo galima numatyti, kad 2018 m. vasarą kils tokia smarki sausra, dėl ko grūdų derlius bus itin menkas. Nors atsakovas ir gavo derlių, bet jis buvo nepakankamas įvykdyti visus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus ieškovei pagal sutartį. Atsakovas ne kartą skambino ieškovės atsakingiems asmenims, informavo apie ūkyje susiklosčiusią situaciją dėl sausros. Atsakovas mano, kad jis taip pat turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Už sutarčių neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu ginčo sutartys bus neįvykdytos dėl nuo atsakovo valios priklausančių veiksnių, kas iš esmės atitinka force majeure aplinkybes (aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui). Šiuo atveju I. V. sudarydamas su ieškove sutartis, iš anksto negalėjo numatyti itin blogų gamtinių sąlygų (sausros) ir jas kontroliuoti. ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Apelianto I. V. pateikti rašytiniai dokumentai įrodo, jog 2018 metais egzistavo aplinkybės ir sąlygos nurodytos atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr.840, kurias sukėlė stichinis meteorologinis reiškinys - labai stipri sausra, ir dėl kurių ūkininkas negali įvykdyti prisiimtų prievolių pagal sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pažymi, kad teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose fiksuota, jog ekstremali situacija ūkyje nurodyta visoje Lietuvos valstybės teritorijoje, todėl negali kilti abejonės, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje šios ypatingai kenksmingos sąlygos (dėl kritulių trūkumo) buvo konstatuotos, o tuo pačiu kituose valstybės regionuose ši ekstremali situacija buvo kardinaliai priešinga, turint omenyje, kad Lietuvoje apdirbamos žemės plotai nesudaro ypatingai didelių plotų. Teismas, darydamas išvadą, visiškai neatsižvelgė į aiškiai nelygiavertę šalių padėtį, pasireiškiančią tuo, kad atsakovo veikla neabejotinai yra susijusi su tam tikra rizika, ar pavyks užauginti ir nuimti atitinkamą kiekį derliaus, ir ar jis atitiks atitinkamai klasei būtinus reikalavimus, kai tuo tarpu ieškovo veikla užsiimant žemės ūkio produkcijos supirkimu ir perpardavimu tretiesiems asmenims, tokia ūkine veiklos rizika nepasižymi, be to, ieškovė dėl savo veiklos masto turi daugybę sutarčių ir jų vykdymo dokumentų, kas sudaro jai galimybės manipuliuoti šiais duomenimis sau naudingiausiu būdu.
Atsiliepimas
27. Ieškovė UAB „Agrochema“ pateikė atsiliepimą, kuriame atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
28. Nurodo, kad atsakovas, siekdamas įvykdyti laiku sutartinius įsipareigojimus dėl grūdų pristatymo galėjo juos nusipirkti iš kitų asmenų (ūkininkų) ir juos perparduoti bei įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų (oficialios statistikos ar kt.), kurie liudytų, jog kitų ūkininkų derlius nukentėjo nuo sausros. Taip pat, atsakovas nepateikė bylą jokių įrodymų, kurie liudytų, jog jis bandė susisiekti su kitais ūkininkais dėl grūdų pirkimo, todėl atsakovo teiginiai dėl to, kad kitų ūkininkų pasėliai žuvo ir suprastėjo jų kokybė, yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio. Be to, ieškovė turėjo galimybę sudaryti analogiškas pirkimo-pardavimo sutartis su kitais ūkininkais, kurie galėjo užtikrinti analogiškus reikalavimus, kaip nurodoma sutarčių 2, 3, 4 punktuose pvz. būti įregistruotiems Pašarų ūkio subjektų registre, o jų parduodami grūdai turėtų atitikti Lietuvos standartus ir auginami taikant 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2009/28/EB ir kt. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės ir atsakovo pasirašytose sutartyse nėra nei vienos sąlygos, kuria atsakovas yra įpareigojamas auginti produkciją tik tam tikrame žemės sklype.
29. Pažymi, kad sutartyse aiškiai susitarė, kad jeigu šalis ne vėliau kaip per 5 dienas nepraneša kitai šaliai apie susidariusias nenugalimos jėgos aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui, tai ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Nustatant nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas.
30. Nurodo, kad atsakovas pažeidė CK 6.212 str. 3 d., Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 5 punktą ir šalių sudarytų Sutarčių 24 punktų nuostatas, pagal kurias šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį ir jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. galutinis sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl nuostolių priteisimo.
33. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog ieškovė ir apeliantas 2018 m. balandžio 3 d. sudarė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BKBVASADA-180403-1, kuria ieškovė įsipareigojo nupirkti 500 tonų grūdų, o apeliantas įsipareigojo grūdus parduoti, o 2018 m. gegužės 9 d. šalys sudarė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BKBVASADA-180509-1, kuria ieškovė įsipareigojo nupirkti 300 tonų grūdų, o apeliantas įsipareigojo grūdus parduoti. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas per sutartyse nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ieškovei pristatė tik 23,036 tonų grūdų pagal 2018 m. balandžio 3 d. sutartį. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų parduoti ieškovei atitinkamai 500 tonų ir 300 tonų grūdų tinkami neįvykdė.
34. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).
35. Apeliantas 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą grindžia, būtent, nenugalimos jėgos aplinkybe, šalinančia apelianto sutartinės atsakomybės buvimą pagal minėtas sutartis. Apeliaciniam skunde jis teigia, kad teismas, nepagrįstai atmetė atsakovo prieštaravimus, kad atsakovas negalėjo įvykdyti sutarčių dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybių, kurias patvirtina visų byloje nustatytų sąlygų visuma.
36. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje yra pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakovui išduota 2020 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (15.58-10)-BB-1167 apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodoma, kad 2018 m. pavasarį ir vasarą vyravo sausoki orai. Ypač mažas kritulių kiekis iškrito gegužės, birželio mėn. 2018 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu. 2018 m. birželio 10 d. tapo labai sausa, o birželio 18-24 d. buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – stichinės sausros rodikliai. Sausringas laikotarpis Vilniaus rajone, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, tęsėsi iki 2018 m. liepos 3 d. Taip pat 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vadovaudamasis ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijomis, dėl užsitęsusios stichinės sausros Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikti duomenys leidžia pagrįstai tikėti, kad 2018 m. gegužės-liepos mėnesiais Lietuvoje egzistavo aplinkybės ir sąlygos nurodytos atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, kurias sukėlė stichinis meteorologinis reiškinys - labai stipri sausra, nebūdinga Lietuvai, ir dėl kurių ūkininkas negali įvykdyti prisiimtų prievolių pagal sutartis.
37. Apeliantas nenugalimos jėgos faktą grindžia iš esmės vienu argumentu – stichiniu meteorologiniu reiškiniu - labai stipria sausra, dėl kurios ūkininkas negali įvykdyti prisiimtų prievolių pagal sutartis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Tai inter alia reiškia ir tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažinta ne sausros situacija per se, o tam tikros konkrečios sausros aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą.
38. Apeliantas nurodo, kad dėl sausros priežasčių 2018 m. rudenį buvo atvykęs asmeniškai pas UAB ,,Agrochema“ Bendrųjų reikalų ir kredito valdymo direktorių į pokalbį dėl 2018 m. balandžio 3 d. sudarytų grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BKBVASADA- 180403-1 ir 2018 m. gegužės 9 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BKBVASADA-180509-1 neįvykdymo. Atsakovas teigia, kad asmeniškai paties raštu rašytą prašymą vienu egzemplioriumi pateikė UAB ,,Agrochema“ Bendrųjų reikalų ir kredito direktoriui. Minėtame prašyme prašė, o anksčiau ir žodžiu – pranešė ieškovei apie susidariusią situaciją ir kilusias force majeure aplinkybes ir prašė netaikyti sankcijų nurodydamas priežastis, kad Vilniaus rajone jau buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Tokių įrodymų į bylą apeliantas nepateikė, nesinaudojo kitomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Be to, abejone šių aplinkybių buvimu kelia byloje nustatyti faktai, kad apeliantas, būdamas ūkininkas ir profesionalas šioje srityje :
38.1. dar 2018 m. liepos mėnesį suprasdamas (turėdamas suprasti), kad dėl force majore aplinkybių negalės įvykdyti 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, nesikreipė į ieškovę dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, o 2019 m. kovo 13 d. pasirašė su ieškove priedą Nr. NUOFIXALIPM-190313-2 dėl nuostolių atlyginimo bei 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarties pakeitimą (toliau – Susitarimas). Susitarimu šalys susitarė, jog atsakovas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. perves ieškovei 23 008,92 Eur už 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarties neįvykdymą/netinkamą įvykdymą. Apeliantas patvirtino, kad nuostolio dydis buvo individualiai aptartas; taip pat atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovei parduoti 708 tonų grūdų.
38.2. nesivadovavo tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatomis. 2018 m. balandžio 3 d. sutarties ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių 24 punkte šalys nustatė, kad, nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes, jos vadovausis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“, taigi sutarė, kad tokia pažyma bus remiamasi sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Remiantis Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punktu, rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas, tačiau nagrinėjamu atveju, tokios pažymos buvimas būtų įrodymas, individualizuojantis gamtos stichijos padarytą žalą būtent apelianto pasėliams (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
38.3. apeliantas dėl pažymos apie hidrometeorologines sąlygas 2018 m. pavasarį ir vasarą kreipėsi tik prasidėjus teisminiam ginčui, nes pažyma išduota 2020 m. balandžio 23 d.
38.4. apeliantas byloje yra pateikęs 2017 m. spalio 12 d. pažymą apie žemės ūkio veikos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvusios dalies apskaičiavimą bei 2019 m. birželio 20 d. paraišką dėl žemės ūkio veiklos subjektų patirtų nuostolių nukentėjus žemės ūkio augalams dėl sausros 2018 metais kompensavimo ir (ar) vienkartinės išmokės gyvulininkystės veikla užsiimantiems subjektams patyrusiems nuostolių dėl sausros 2018 m. gavimo Nr. 2018-SA-04812 bei duomenis, kad gavo išmoką pagal paraišką Nr. 19-1003404368-1 (t. y. už 2019 metus), kas taip pat nepatvirtina apelianto 2018 metais patirtų nuostolių dėl gamtos stichijos. Be to, byloje yra apelianto pateiktos 2018 metų ir 2019 metų Pirkimų suvestinės, tačiau Pardavimų suvestinė pateikta tik už 2019 metus. Apeliantui neginčijant aplinkybės kad ieškovei pristatė 23,036 tonų grūdų pagal 2018 m. balandžio 3 d. sutartį, tačiau nepateikus Pardavimų suvestinės už 2018 metus, nėra galimybės spręsti, kad apeliantas daugiau pardavimų 2018 metais neatliko.
39. Ginčo šalys, sudarydamos grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartis ir Susitarimą, galėjo susitarti dėl pareigos atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius, jei atsakovas (pardavėjas) neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, t. y. nustatydamos ne tik baudą, bet ir susitardamos dėl alternatyvios pardavėjo atsakomybės – nuostolių sumokėjimo. Ši šalių sutarčių nuostata neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada atitinka CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti bei kooperuotis ir ją vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalys). Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K- 3- 208/2013; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. D. v. UAB „Agrorodeo“, bylos Nr. 3K- 3- 637/2013; kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasirašydamas Susitarimą, apeliantas pripažino, kad šiuo konkrečiu jo 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. sutarčių netinkamo įvykdymo atveju, ieškovė patyrė 23 008,92 Eur nuostolius, kurių dydžio apeliantas net neginčijo.
40. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo teisę remdamasis force majeure aplinkybėmis iki Susitarimo pasirašymo, tačiau to nedarė ir savanoriškai pasirašė Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovei. Būtent minėto Susitarimo ir 2019 m. kovo 20 d. ieškovės išrašytos atsakovui PVM sąskaitos-faktūros, serija AGB Nr. 00005551 dėl 23 008,92 Eur nuostolių atlyginimo pagal Susitarimą pagrindu ieškovė ir pareiškė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto prievolė atlyginti ieškovei 23008,92 Eur dydžio nuostolius yra atskira piniginė prievolė ir atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo ir per mažo derliaus 2018 metais neturi įtakos atsakovo prievolių vykdymui pagal 2019 m. kovo 13 d. pasirašytą Susitarimą.
41. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai taipogi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010 ir kt.).
42. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, (ne)tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
43. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 1800,48 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurios priteistinos jai iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovo I. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Agrochema“, juridinio asmens kodas 110548779, naudai 1800,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.