Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 1) 1995 12 04 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2006 02 07 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 6 p., 140 str. 2 d. 145 str. 2 d.; Vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. A. nužudė itin žiauriai šeimos narį, savo sugyventinę, tai yra jis 2011-05-27 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), lauke, šalia ūkinio pastato bei namuose, priklausančiuose R. M., konflikto metu, veikdamas itin žiauriai, sudavė savo šeimos narei - sugyventinei E. B. rankomis ir kojomis bei mediniu pagaliu nemažiau 61 smūgio į įvairias kūno vietas, padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinėje, krūtinkaulio lūžius, šonkaulių dešiniųjų II-III (dvigubus), IV-IX (viengubus), kairiųjų II, III, V-VIII (viengubus) IV, IX, X (dvigubus) lūžius su plaučių sužalojimais bei nežymia riebaline embolija plaučių kapiliaruose - sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas bei muštines žaizdas veide, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus gaktos ir šlaunų srityse, masyvią plačią kraujosruvą pereinančią į lytinių organų, tarpvietės ir šlaunų sritis, minkštųjų audinių kraujosruvas nugaroje, dešiniame petyje, kairiame žaste, pilve, dešiniajame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas kojose, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, nežymia riebaline embolija plaučių kapiliaruose, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu dėl ko nukentėjusioji mirė, ir taip tyčia, itin žiauriai, panaudodamas žalojimui įrankį - medinę lazdą, suduodamas daugybę smūgių, sukeldamas dideles fizines kančias dėl skausmo, nužudė savo šeimos narį – sugyventinę E. B..

Apklaustas kaltinamuoju Č. A. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio dieną, grįžęs namo, nerado savo sugyventinės, išgėrė vyno, o vėliau išėjęs į lauką, kieme, prie rūsio pamatė ant žemės gulinčią savo sugyventinę E. B., o ant jos – vyrą. Tai buvo kaimynas, vardu S., pavardės neatsimena. Tuomet jis spyrė tam vyrui į veidą, nuo ko jis nukrito ant žemės, po to, jam dar sudavė kumščiu. Netrukus šis atsistojo ir išėjo. Tada jis (Č. A.) bandė nuo žemės pakelti E., tačiau ji nesikėlė, todėl, netoliese buvusiu pagaliu, trenkė jai keletą smūgių. Pagaliu trenkė jai gal šešis kartus, tačiau per galvą nemušė, tik per kojas, pilvą ir delnu kartą trenkė į veidą. Pagaliu sudavė apie 6-7 kartus, tikrai ne 60 smūgių, kaip nurodyta kaltinime. Paskui nuvalė jai kraują, užmovė kelnes ir nuėjo pas kaimyną A. S. paprašyti, kad jam padėtų pastarąją parnešti namo. Po to, abu su kaimynu parnešė E. į namus ir paguldė į lovą. Jie abu dar išgėrė. Sugyventinės sveikatos būklė jam nekėlė jokių įtarimų, tiesiog manė, jog ji girta miega. Jis negali paaiškinti ar ji buvo sąmoninga, kai ją lauke mušė pagaliu. Galvojo, kad ji tokia girta, kad nejaučia, jog yra mušama. Daugiau namuose jos nemušė. Jis pats tą dieną taip pat buvo išgėręs. Ryte bandė E. žadinti, tačiau ji nesikėlė, o priėjęs ir pajudinęs ją, suprato, kad ji jau šalta. Tuo metu atėjo tas pats kaimynas A. S., tačiau jis neatsimena ar su juo bendravo, ar ji varė iš namų. Dėl E. padarytų krūtinės sumušimų nieko paaiškinti negali, tikrai neturėjo tikslo jos nužudyti. Mušdamas gal ir pataikė jai į krūtinę, neatsimena konkrečiai į kokias kūno vietas sudavė smūgius.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti Č. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 4d.). 2011 10 03 apklaustas įtariamuoju Č. A. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad su E. B. kartu gyveno apie 11 metų kaip sugyventiniai. Nuo 2009 metų jie gyveno jų pažįstamos R. M. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu su E. neturėjo darbo. Dirbo atsitiktinius darbus. Jie abu mėgo išgerti. Žmonės pasakodavo, kad E. išgėrusi susitikinėdavo su kitais vyrais ir dėl to tarp jų kildavo konfliktai. 2011-05-27 jis buvau nuėjęs pas kaimynus padėti ūkyje, o E. liko namie. Apie 17.00 val. grįžo namo, kur E. nebuvo. Nesulaukęs E., išėjo į kiemą ir šalia ūkinio pastato, ant žolės pamatė nuogą E., gulinčią su kaimynu S., kuris buvo be kelnių. S. gulėjo E. ar iš viršaus, ar šalia jos tiksliai neatsimena. Jis suprato, kad jie lytiškai santykiauja. Jis priėjo prie jų ir dešine koja spyrė gulinčiam S. į veidą. S. nuvirto nuo E. į šoną ir pradėjo mautis kelnes, o jam atsistojus, dar kumščiu sudavė į veidą. S. nesigynė, tik atsiprašė ir išėjo iš kiemo. E. nuoga toliau gulėjo ant žemės. Tada jis iš pykčio E. pradėjo spardyti į šonus. Po to sudavė kelis kartus rankų delnais per veidą. Liepė jai atsistoti, bet ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, toliau gulėjo. Po to, jis paėmė pagalį, kuris gulėjo šalia ir juo pradėjo mušti E.. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, neatsimena. Apsiraminęs, pamatė, kad E. iš nosies bėgo kraujas. Tada golfu nuvalė nuo veido kraują, po to apvilko jai kelnes, nuleido golfą, kuris buvo pakeltas prie kaklo ir nuėjau pakviesti kaimyną A. S., kad jis padėtų nunešti E. namo. Po to, su kaimynu paėmė E. nuo žemės ir nunešė į namus, paguldė ant lovos. Ar E. veidas buvo kraujuotas, neatsimena. Kai jis mušė E. ir po to kai ją nunešė į lovą, ji, dėl apsvaigimo alkoholiu, sąmonės neatgavo. Po to, jis su kaimynu A. išgėrė burnos skalavimo skysčio buteliuką „Ledo" ir kaimynas nuėjo namo. Jis, likęs vienas, dar išgėrė skalavimo skysčio, po ko, dėl alkoholinio apsvaigimo, nieko neatsimena. Ar mušė E. namuose, ar dar sudavė koki smūgi jai, neatsimenu. Kitą dieną jis visiškai atgavo atmintį ir gali atsiminti nuo to laiko, kai prabudo, būdamas Vilniaus rajono policijos komisariate sulaikymo kameroje. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t.1,b.l.110-111).

Motyvuojamoji dalis

Teisme kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad pagalį, kuriuo mušė savo sugyventinę E., numetė ant dėžių, kurios buvo šalia. Iki E. sumušimo jis pats buvo išgėręs butelį vyno, alaus. Namuose jos tikrai nemušė. Kas iškvietė greitąją pagalbą nežino, neatsimena. E. mušė dėl jos neištikimybės jam. Praeityje jis jau buvo teisiamas už E. sumušimą ir grasinimą nužudyti, tačiau byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Tai vyko taip pat dėl jos neištikimybės. Su E. gyveno 14 metų, vedė bendrą ūkį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis patvirtino savo parodymus vietoje (t.1,b.l.123-135).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios L. J. bei liudytojo S. P. parodymai, duoti 2012 02 20 teismo posėdyje (LR BPK 276 str. 5 d., t.2,b.l.8-11). Nukentėjusioji L. J. parodė, kad nužudytoji E. B. buvo jos sesuo. Ji, išsituokusi su vyru, gyveno su Č. A.. Jie abu išgerdavo, tačiau rūpinosi vaikais. Prieš E. mirtį ji su seserimi matėsi retai, gal tik keletą kartų per metus ir tai tik atsitiktinai. E. niekur nedirbo, kaip ir Č., jie turėjo atsitiktinių darbų. E. mėgo ne tik išgerti, bet ir svetimus vyrus. Jai buvo žinoma apie E. neištikimybę. Apie jos nužudymo aplinkybes nieko nežino. Seserį ji palaidojo savo lėšomis, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Jos sesuo su Č. A. kartu gyveno apie 10 metų, jis ją vieną kartą buvo taip sumušęs, kad ji gulėjo ligoninėje.

Liudytojas S. P. parodė, kad buvo pažįstamas su E. B. ir Č. A., jie kartu gyveno viename kaime, su jais santykiai buvo normalūs, be to, teko kartu su jais ir išgerinėti. Jie su E. buvo meilužiai apie pusę metų. Įvykio dieną, jis su Č. A. išgėrė, po ko, pastarasis toliau nuėjo dirbti kaime, o jis pats tuo metu nuėjo pas E., su kuria išgėrė ir nuėjo ant žolės. Jie abu buvo apsvaigę, nuėjo apie 30 metrų nuo verandos, šalia ūkinio pastato, atsigulė ir atėjo Č.. Kaip jis atėjo, nematė. Č. jam sudavė koja, jam pradėjo bėgti kraujas, tada jis atsikėlė ir išėjo. E. liko gulėti. Ką Č. jai darė, jis nežino. Iki Č. atėjimo, E. buvo viskas gerai, ji dar judėjo, sąmonės nebuvo praradusi, tik išgėrusi. Nueidamas jis negirdėjo jokio triukšmo. A. rankose pagalio nematė. Tos pačios dienos rytą nematė, kad E. būtų padaryti kokie nors sužalojimai. Tuo metu kai atėjo A., E. gulėjo ant šono, buvo apsirengusi, bet be kelnaičių ir be kelnių.

Liudytojas A. S. parodė, kad su Č. A. yra kaimynai. Neatsimena datos, tačiau taip buvo apie 17 val. vakaro, jis nuėjo pas kaimyną paprašyti cigaretės, tačiau Č. pasakė, kad neturi, bet pasiūlė išgerti 100 gramų. Jie išgėrė ir tada jis paprašė padėti E. parnešti namo, kadangi ji miega girta ant žolės prie sandėliuko. Kai jie abu nuėjo prie sandėliuko, E. girta miegojo, tačiau sunkiai kvėpavo. Jis dar Č. paklausė, kodėl ji taip sunkiai kvėpuoja, tačiau jis paaiškino, kad ji visada taip sunkiai kvėpuoja, kai būna girta. Tada Č. paėmė E. už kojų, o jis už rankų ir nunešė ją namo, paguldė ant lovos. Č. dar ją apklojo pledu ir ji miegojo. Jie abu virtuvėje dar išgėrė. Ryte jo (A. S.) žmona I. S. nuėjo pažiūrėti, kaip E. sveikata, kadangi žinojo, kad jai po išgertuvių būna sunku. Tačiau Č. ją išvarė, o ji grįžusi namo jam pasakė, kad kažkas ten negerai. E. galva sumušta, reikia pažiūrėti, ta;čiau viena bijo eiti. Tada jie abu nuėjo pas Č. į namus, tačiau jis jau buvo užsirakinęs duris. Jis (A. S.) rankomis išlaužė duris, o užėję į vidų, pamatė, kad Č. gulėjo prie E. galvos, buvo ją apkabinęs. Juos pamatęs pradėjo varyti lauk, keiktis. Tada jis atitraukė Č. nuo E. ir pakėlė pledą, kuriuo ji buvo užklota. Ji gulėjo nuoga, patikrino pulsą, širdį, bet ji jau buvo šalta. Tada pasakė Č., kad „prisižaidei“ ir iškvietė policiją. Tuomet kai jis atidengė E., ji buvo nuoga ir nuo pilvo iki kojų kelių buvo didelė mėlynė. Buvo sumuštas visas kūnas. Ant pagalvės, nuo galvos matėsi kraujas. Vakare kai ją nešė namo, ji buvo su drabužiais, jokių sužalojimų tada nesimatė. Jam buvo žinoma, kad Č. prieš savo sugyventinę nuolat smurtauja, ne vieną kartą jis buvo sumušęs ją, visi kaimynai tai žinojo. Pats Č. dėl įvykio nieko neaiškino, tik prašė nekviesti policijos. Tada, kai Č. prašė padėti parnešti E., nepasakojo, kodėl ji lauke guli. Prieš tai jis girdėjo E. ir S. balsus, girdėjo kaip jie šnekėjosi. E. ir Č. pastoviai gerdavo ir todėl smurtaudavo, būdavo muštynės. Iš kalbų žino, kad ji jam buvo neištikima, todėl jis ją ir mušdavo. Be to, liudytojas parodė, kad Č. pats policininkams prisipažino, kad E. mušė pagaliu. Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad Č. jam sakė, jog „ji dasižaidė, todėl ir gavo“ (t.1,b.l.84-86).

Liudytoja R. M. parodė, kad pažįsta Č. A., kuris kartu su savo sugyventine E., pavardės nežino, gyveno jai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Ji pati taip pat gyvena tame pačiame kaime, todėl kartais pas juo užeidavo. Oficialiai jie nedirbo, bet vaikščiodavo uždarbiauti. Jie piktnaudžiaudavo alkoholiu. Jie kai būdavo blaivūs, tai nesimušdavo, bet Č. išgėręs būdavo agresyvus. Prie jos Č. E. nemušdavo, bet jai žinoma iš kalbų, kad jis ją muša. Būdavo E. su mėlynėmis. Ji sakydavo, kad Č. girtas ją sumušė. Konfliktai pas juos kildavo dėl to, kad Č. išgėręs pavyduliaudavo. Apie E. mirtį sužinojo vakare, kai jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad Č. muša E., tačiau ji pas juos nebuvo nuėjusi, kadangi tai buvo ne pirmą kartą. Tačiau ryte ji jau prie namo pamatė policiją ir iš karto suprato kas atsitiko. Jai buvo žinoma, kad Č. muša E. dėl pavydo, nes ji jam buvo neištikima.

Iš 2011-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamojo namo, viename iš kambarių rastas gulintis lovoje moteriškos lyties lavonas su smurto požymiais (t.1,b.l.5-34).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad 2011 05 28 įvykio apžiūros metu be kitų daiktų, buvo paimta medinė lazda, kuri apžiūrėta (t.1,b.l.62-75).

Daiktų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad kaltinamasis Č. A. atpažino iš įvykio vietos paimtą lazdą, kuria mušė E. B. (t.1,b.l.136-140).

Alkotesterio pažymoje nurodyta, kad Č. A. 2011 05 28 buvo nustatytas 3,33 promilių girtumas (t.1,b.l.93).

2011 05 30 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. B. mirtis įvyko nuo krūtinės sumušimo, - tai rodo: minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinėje, krūtinkaulio ir šonkaulių: dešiniųjų II-III (dvigubi), IV-IX (viengubi), kairiųjų II, III, V-VIII (viengubi) IV, IX, X (dvigubas) lūžiai su plaučių sužalojimais. Tai komplikavosi oro ir kraujo (800 ml skysto) susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, nežymia riebaline embolija plaučių kapiliaruose, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. E. B. mirtis galėjo įvykti 4-8 valandų laikotarpyje iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje (2011-05-28 11.50 val.). Nustatyti sužalojimai:

- Krūtinės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinėje, krūtinkaulio ir šonkaulių: dešiniųjų II-III (dvigubi), IV-IX (viengubi), kairiųjų II, III, V-VIII (viengubi) IV, IX, X (dvigubas) lūžiais su plaučių sužalojimais, bei nežymi riebalinė embolija plaučių kapiliaruose. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 19-ka trauminių poveikių (kurių lokalizacija ir išsidėstymas leidžia daryti prielaidą, kad jie padaryti suduodant smūgius), kietais bukais daiktais, keletos valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami visumoje - sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl plaučių sužalojimo;

- Galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis, bei muštinėmis žaizdos veide, kraujosruva dešinės ausies kaušelyje padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių, kurių lokalizacija ir išsidėstymas leidžia daryti prielaidą, kad jie padaryti suduodant smūgius, kietais bukais daiktais, muštinės žaizdos veide padarytos kietais bukais ribotais paviršiais, keletos valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

- Odos nubrozdinimai gaktos ir šlaunų srityse, masyvi plati kraujosruva pereinanti į lytinių organų, tarpvietės ir šlaunų sritis padaryta kietu buku daiktu nevienkartinai (daugiau kaip šešis kartus) sudavus į nurodytas sritis, keletos valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų makroskopiniai ir mikroskopiniai morfologiniai ypatumai. Kraujosruvos ir nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes paprastai jie nesukelia sveikatos sutrikdymo, tačiau šiuo atveju neatmetama galimybė, kad nukentėjusiosios sveikata galėjo sutrikti ir ilgiau 10 dienų, dėl minkštųjų audinių apimties ir dydžio, - tokiu atveju šis sužalojimas būtų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

- Minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje - trys, dešiniame petyje - viena (pailga), kairiame žaste - viena (pailga), pilve - trys (pailgos), dešiniame sėdmenyje - dvi, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kojose septynios, bei muštinė žaizda dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais paviršiais, keletos valandų laikotarpyje iki mirties. Pailgos kraujosruvos padarytos kietu buku ribotu pailgu daiktu, turėjusiu cilindrinių savybių paviršiumi: dešiniame petyje - vienu trauminiu poveikiu, kairiame žaste - vienu trauminiu, pilve - trimis trauminiais poveikiais, dešiniame sėdmenyje dviem trauminiais poveikiais; šių kraujosruvų lokalizacija ir išsidėstymas, bei matmenys leidžia teigti, kad jos padarytos suduodant smūgius kietu buku pailgu, cilindrinių savybių daiktu. Kojose rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti padaryti tiek po kito asmens smūgių sudavimų, tiek pačiai nukentėjusiajai užsigaunant. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, E. B. lavono kraujyje rasta 2,32 %c, šlapime - 2,98 % etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (t.1,b.l.46-56).

Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo Č. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 ir 6 punktus. Č. A. tyčia itin žiauriai nužudė savo sugyventinę E. B.. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. jis suduodamas didelį skaičių smūgių į įvairias kūno vietas – krūtinės, galvos, pilvo sritis – pagaliu bei spirdamas koja, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į E. B. gyvybę, tačiau savo pavojingos veikos padarinius numatė bendrai, jų sąmonėje neapibrėždamas, t.y. nedetalizuodamas ar tai sukels gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina ir tai, kad Č. A. pagrįstai inkriminuotas jo veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 6 punkte (itin žiauriai). Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, Č. A. savo sugyventinei E. B. gyvybę atėmė padarydamas daugybę kūno sužalojimų, nustatyti net 61 trauminis poveikis, iš jų į gyvybei pavojingas sritis – 19 smūgių į krūtinės, 11 smūgių į galvos sritį. Iš specialisto išvados matyti, kad E. B. mirties priežastimi buvo krūtinės sumušimas, kuriais buvo sulaužyti šonkauliai ir krūtinkaulis bei sužaloti plaučiai, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. Padaryti daugybiniai sužalojimai į įvairias kūno vietas, neabejotinai sukėlė E. B. dideles fizines kančias. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis Č. A. savo sugyventinę nužudė itin žiauriai.

Pažymėtina ir tai, kad paties kaltinamojo parodymus, kad jis visų sugyventinei suduotų smūgių neprisimena, patvirtina jam po nusikaltimo padarymo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (t.1,b.l.93, 157).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis Č. A. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (t.1,b.l.142,145,146-147). Pažymėtina, kad jis buvo teistas dėl savo sugyventinės sveiktos sutrikdymo, grasinimo nužudyti, terorizavimo, tačiau jiems susitaikius, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis gi, baustas administracinėmis nuobaudomis (t.1,b.l.148), psichiatrijos ligoninėje gydytas (t.1,b.l.155), tačiau, kaip nustatyta Specialisto išvada, jam nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t.1,b.l.157), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1,b.l.153), nedirba, byloje nėra jokių duomenų apie jo gaunas legalias pajamas ar visuomenei naudingą darbą. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad Č. A. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.) bei tą aplinkybę, kad kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. str. 1 d. 6 p.). Tiek paties kaltinamojo, tiek ir liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis Č. A. pradėjo nukentėjusiosios, jo sugyventinės E. B., atžvilgiu naudoti fizinį smurtą tuomet, kai pamatė ją viešoje vietoje (kieme, prie ūkinio pastato) atliekant lytinį aktą su kaimynu S. P.. Tokie nukentėjusiosios veiksmai teismo vertinami kaip išprovokavę kaltinamojo nusikalstamus veiksmus.

Kaltinamojo Č. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nepareiškė.

Įvertinant išdėstytą bei vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatomis, kaltinamajam Č. A. skirtina mažesnė terminuota laisvės atėmimo bausmė nei inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugykloje, sunaikintini (t.1,b.l.76-77).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendžia:

Č. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir nuteisti jį 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 10 08.

Vadovaujantis BK 66 str. Č. A. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011 metų gegužės mėn. 28 dienos iki 2012 metų spalio mėn. 8 dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugykloje, - medinę lazdą, metalinį žarsteklį, vyriškus marškinius, vyriškas kelnes, vyriškas trumpikes, pagalvę, pagalvės užvalkalą, mažą pagalvės užvalkalą, paklodę, voką su seilių pavyzdžiais ir voką su panagių turiniu, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.