- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- TS-134-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45842-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- N. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 276¹ straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė
Bausmės pradžia – 2024 m. kovo 1 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 30 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau stebimas rizikos mažėjimas, rizika kito iš didelės į vidutinę. Nuteistasis įsidarbino, dalyvauja resocializacijos plane, lanko pozityvaus užimtumo priemones, dalyvauja būrio veikloje, nepažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos, nebaustas, paskatintas, stengiasi valdyti savo kriminogeninius veiksnius. Komisija pažymi ir tai, kad nuteistasis išreiškė norą mokytis, laisvu metu stengiasi prasmingai leisti laiką, yra ganėtinai motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį, įkalinimo vietoje geba išlaikyti disciplinuotą elgesįir stengiasi tinkamais būdais integruotis į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir nuteistojo N. K. nepaleisti lygtinai. Skundas grindžiamas tuo, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, kuri, nors ir kito iš didelės į vidutinę, tačiau nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, turi ir privalo būti sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi. Taip pat, prokurorė savo skunde pažymi, jog nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies ir tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai. Be to, nuteistasis nėra pateikęs jokių oficialių duomenų nei dėl gyvenamosios vietos, nei dėl įsidarbinimo galimybių lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis nurodo, jog grįžtų gyventi pas sugyventinę prieš kurią yra smurtavęs ir dėl to atlieka bausmę. Taip pat, oficiali darbinė patirtis nuteistojo menka, turi priteistų ieškinių kurių nemoka, yra išlaikomas sugyventinės. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad veiksnys susijęs su alkoholio vartojimu išlieka gana aukštas, kadangi nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, o šią problemą sprendė pasyviai. Ir nors yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau jos tik parodo, kad nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atsižvelgiant į tai skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo N. K. atžvilgiu netaikyti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad N. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, sutinkamai su prokurorės skundo argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.
Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, N. K. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nustatyta rizika, kaip ir nurodė prokurorė savo skunde, kito iš didelės į vidutinę, kas nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau akivaizdžių pastangų siekiant minėtą riziką dar labiau mažinti, neatskleidžia, o tai BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Sutinkama su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo N. K. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie nėra koreguojami iš esmės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs Socialinio tyrimo išvados duomenis, iš kurių matyti, kad nuteistojo elgesyje vyrauja net trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ansktesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, ir privalo būti koreguojami siekiant eliminuoti problemines sritis iš savo elgesio. Nurodytų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa, turi neabejotinos, tiesioginės įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raiškai, dėl ko tik nuoseklus veiksnių koregavimas galėtų sudaryti pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Minėtų veiksnių gausa, dabartinėje pataisos stadijoje, dar neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra tiek pozityviai pakitęs, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juo labiau, kad nuteistojo atžvilgiu nėra nustyta nei vieno, riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema.
Teismas, taip pat pritaria prokurorės skunde nurodytoms aplinkybėms dėl gyvenamosios ir darbo vietų, nebuvimo, galimo lygtinio paleidimo metu. Bylos duomenimis nenustatyta, jog nuteistasis turėtų patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, jo paties teigimu jis grįžtų gyventi pas sugyventinę, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kartu pastebėtina, kad nors paskutinė veiką, u- kurios įvykdymą šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir nebuvo susijusi su finansiniu nepritekliumi, tačiau darbo vietos neturėjimas laisvėje, iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį nesiekiantį sėkmingos reintegracijos visuomenėje. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistasis nedengia turimų finansinių įsipareigojimų, o ir turėdamas galimybes įsidarbinti bausmės atlikimo vietoje, to nedarė pasirinko būti išlaikomu sugyventinės. Pažymėtina, kad dauguma nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su lėšų valdymo sunkumais, menka darbine patirtimi, emocine gerove, mąstymu ir elgesiu. Tai, jog nuteistasis pasyviai sprendžia savo elgesyje vyraujančias problemines sritis, atskleidžia jo menką norą siekti teigiamo pataisos proceso rezultato ir tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis pataisos procesą priima kaip savaime suprantamą, asmeninių pastangų nereikalaujantį procesą. Todėl pritartina ir prokurorės skunde nurodytam argumentui, kad nuteistojo elgesyje vyraujančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo niekaip išskirtinai teigiamai necharakterizuoja, o atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Be to, pritartina ir prokurorės skunde nurodytai aplinkybei, jog nuteistojo elgesyje vyraujanti probleminė sritis susijusi su alkoholio vartojimu, nėra suvaldyta. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o pataisos proceso metu išreiškia ambivalentišką motyvaciją dalyvauti prevencinėse ar intervencinėse programose, kadangi nurodo nesusiduriantis su problemomis, susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu. Be to, yra išklausęs vos 1 akademinės valandos trukmės psichoedukacinę programą. Ir nors tikina dalyvaujantis nuotolinėse prevencinėse priemonėse, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais duomenimis. Šis rizikos veiksnys turi reikšmės galimam pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kadangi negebėdamas valdyti savo asmeninių poreikių, kurie jį veikia neigiamai, kyla abejonė dėl tinkamos socialinės nuteistojo integracijos bei to, jog negebėdamas priimti tinkamus problemų sprendimo būdus nuteistasis gali vėl nusikalsti. Atsižvelgiant į šias ir prieš tai aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje, iš savo elgesio eliminuojant vyraujančias problemines sritis, tikslu dar labiau mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismas pritaria prokurorės skunde nurodytai aplinkybei, kad N. K. neatliktos bausmės dalis (11 mėnesių ir 25 dienos), įvertinus ją visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. K. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis stebimas itin trumpą laiką ir pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam N. K. netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam N. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.