- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-17-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02840-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2200 Eur dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. S. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teises ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu M. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą gali padaryti tik juridinio asmens vadovas ar kitas asmuo, atsakingas už bendrovės atliktus mokėjimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis buvo tik formalus įmonės vadovas ir jo paaiškinimai teisme yra patvirtinti objektyvia bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad jis įmonės vadovu tapo nuo 2017 m. balandžio 3 d., o jau po kelių savaičių buvo sulaikytas ir dvejus metus buvo laikomas kalėjime Šveicarijoje, todėl akivaizdu, kad apie bendrovės finansinę padėtį jis nieko nežinojo. Net ir darant prielaidą, kad jis žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, būdamas įkalinimo įstaigoje svetimoje šalyje nieko negalėtų padaryti. Iki tokios blogos finansinės situacijos bendrovę privedė ne jis, o kiti asmenys.
4. Teismų praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei. Todėl nustatant asmens vadovavimo bendrovei realumą, svarbūs ne tik traukiamų atsakomybėn asmenų subjektyvūs parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys, kaip antai įmonės veiklos dokumentai, darbuotojų paaiškinimai apie realų vadovavimą ir kt. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, ko jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant administracinę bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, pareigūno ar teismo padarytos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina asmens kaltę ir kitas aplinkybes.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie FM prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis po kelių savaičių, kai tapo UAB „R.“ vadovu, pateko Šveicarijoje į kalėjimą ir ten praleido du metus, todėl negalėjo nieko žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau VMI prie FM su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas buvo bendrovės vadovu ir akcininku, todėl jis turėjo pareigą bendrovės veikla, o buvimas įkalinimo įstaigoje neatleidžia apelianto nuo vadovo pareigų ir nuo atsakomybės už pareigų nevykdymą. Apeliantas, būdamas bendrovės vadovu ir akcininku, atsidūręs įkalinimo įstaigoje turėjo visas galimybes pakeisti bendrovės vadovą. Be to, apie bendrovės finansinę padėtį galėjo nieko nežinoti tik tuo atveju, jei pats tuo nesidomėjo, todėl nežinojimas negali būti aplinkybė, atleidžianti jį nuo atsakomybės. Teismo posėdžio metu pats apeliantas nurodė, kad jam buvo žinoma, kad jis yra skiriamas bendrovės vadovu, todėl turėjo suprasti kokią atsakomybę prisiima. Jei bendrovėje ir veikė kiti asmenys, tai tą galėjo daryti tik su apelianto žinia ir jo pasirašytais įgaliojimais, kadangi kaip bendrovės vadovas, jis atsako už bendrovės veiklą, net jei bendrovės vardu veikia ne jis pats, o kiti įgalioti asmenys.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas pažeidimo padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.
9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Žemesnės instancijos teismas
10. M. S. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis nebuvo tikrasis bendrovės direktorius, nes tam neturėjo nei reikiamos patirties, nei išsilavinimo, sutiko užimti pareigas įkalbėtas kitų asmenų, nes tuo metu neturėjo darbo.
11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti.
12. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal minėto straipsnio 12 dalį, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
13. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „R.“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 25 d. 2018 metais. Valstybinė mokesčių inspekcija sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, 2018 m. rugsėjo 12 d. surašytas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-148931 (2018-10-01, perskaičiavus delspinigius, pakeista -196 359,10 Eur) nurašyti 225 208,70 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojų sąskaitų, 2018 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-173012 išieškoti 196 368,34 eurų mokestinę nepriemoką iš turto. Bankroto byla bendrovei „R.“, iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nustatyta, kad UAB „R.“ įmonės vardu registruoto turto (VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašo duomenys) ir/ ar transporto priemonių (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys) neturi. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2016 metus, bendrovė turto iš viso deklaravo už 28 176,00 Eur, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams šią sumą viršija.
14. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas patvirtina, kad M. S. nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. buvo bendrovės „R.“ direktorius, nuo 2017 m. vasario 23 d. - ir įmonės akcininkas, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent jam tenka atsakomybė už tai, kad pagal einamas pareigas privalėdamas žinoti ir žinodamas bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimus kreditoriams, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „R.“ iškėlimo, šios pareigos nevykdė. M. S. prisiėmė visą atsakomybę už bendrovės „R.“ veiklą, kai tapo įmonės vadovu ir akcininku. Aplinkybė, kad jis turėjo motyvą solidžiau atrodyti prieš jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą, todėl sutiko būti įmonės direktoriumi, ar jo laisvė buvo suvaržyta dėl jo sulaikymo Šveicarijoje, neatleido nuo pareigų bendrovei ir nešalina jo atsakomybės už neveikimą dėl bankroto bylos neinicijavimo.
15. Sutiktina su Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į pateiktą skundą nurodytais argumentais, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovu ir akcininku, atsidūręs įkalinimo įstaigoje turėjo galimybes pakeisti bendrovės vadovą. Be to, jis apie bendrovės finansinę padėtį galėjo nieko nežinoti tik tuo atveju, jei pats tuo nesidomėjo, todėl nežinojimas negali būti aplinkybė, atleidžianti jį nuo atsakomybės. Teismo posėdžio metu pats apeliantas nurodė, kad jam buvo žinoma, kad jis yra skiriamas bendrovės vadovu, todėl turėjo suprasti kokią atsakomybę prisiima. Jei bendrovėje ir veikė kiti asmenys, tai tą galėjo daryti tik su apelianto žinia ir jo pasirašytais įgaliojimais, kadangi kaip bendrovės vadovas, jis atsako už bendrovės veiklą, net jei bendrovės vardu veikia ne jis pats, o kiti įgalioti asmenys.
16. Apeliantas remiasi teismine praktika, formuojama nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017), tačiau vadovautis šia teismine praktika, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad koks nors kitas asmuo ar asmenys būtų atlikę įmonėje vadovo pareigas, tokių asmenų neįvardija ir pats apeliantas.
17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.