Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-45-253/2009

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-03-12
Bylos Nr.: 2A-45-253/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas: S. A.
Ieškovas: N. K., M. A.
Advokatai: Viačeslavas Žarkovas, Jurijus Stepanovas

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-45-253/2009

Teisėjas Raimondas Dilys Procesinio sprendimo kategorijos

44.2.4.1; 44.2.4.2.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant vertėjoms Anželai Tyščukienei, Livijai Martišauskienei, apeliantėms N. K. ir M. A., jų atstovams I. P. ir advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovei S. A., jos atstovams V. A. ir advokatui Viačeslavui Žarkovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovių N. K. ir M. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. K. ir M. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6 673,00 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8 463,00 Lt žalos atlyginimo, t. y. ieškovės sumokėtų 5 989 Lt palūkanų AB SEB Vilniaus bankui už paskolą ir 2 474 Lt teisinių paslaugų išlaidas; 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė M. A. prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė N. K. 2004-07-28 paskolino atsakovei 76 300 Lt, pinigus skolinimui ji pasiskolino iš ieškovės M. A. ir L. G. Atsakovė 2005-12-06 grąžino N. K. 60 500 Lt, liko skolinga 15 800 Lt, todėl už laikotarpį nuo 2004-08-28 iki 2005-11-28 nuo negrąžintos laiku 76 300 Lt sumos turi sumokėti 5 088 Lt palūkanų, o už laikotarpį nuo 2005-11-28 iki 2007 m. gruodžio mėn. nuo 15 800 Lt turi sumokėti 1 645 Lt. palūkanų, iš viso atsakovė turi sumokėti ieškovei 6 673,00 Lt palūkanų. Kadangi atsakovė sutartu laiku pinigų negrąžino, todėl ieškovė N. K. 2005-11-22 buvo priversta paimti kreditą iš AB SEB Vilniaus banko, kad galėtų grąžinti skolą M. A. ir L. G., sumokėjo bankui 5 989 Lt palūkanų, o tai yra jos nuostoliai, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė, teisminiais procesais bei baudžiamuoju persekiojimu trukdydama prisiteisti skolos sumas, padarė ieškovėms materialinę, moralinę bei psichologinę žalą, kurią jos įvertina po 10 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2004-07-28 ieškovė N. K. paskolino atsakovei S. A. 76 300 Lt iki 2004-08-28. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-546-2007 nustatė, kad skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas ir iš Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-19 nutarties matyti, kad atsakovė S. A. grąžino ieškovei N. K. 72 300 Lt. Iš 2008-01-12 mokėjimo nurodymo Nr. 1 nustatė, kad atsakovė grąžino ieškovei N. K. 4 000 Lt pagal 2004-07-28 sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3920-792/2008 buvo nagrinėjamas ieškovės S. A. reikalavimas atsakovei N. K. dėl hipotekos pabaigos pagal 2004-07-28 sutartį bei dėl 11 800,00 Lt nepagrįsto praturtėjimo pagal 2004-07-28 sutartį.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl 6 673 Lt palūkanų priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad įstatymas, aiškindamas paskolos sutarties sąvoką, sieja palūkanų mokėjimo faktą pagal paskolos sutartį su aptartomis šalių sąlygomis, t. y. galimas palūkanų mokėjimas, jei sutartis nenustato ko kita – ši norma yra dispozityvi, todėl šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokias palūkanų mokėjimo ar nemokėjimo sąlygas (CK 6.870 str. 1 d.). Įstatymas, numatydamas galimybę reikalauti palūkanų iš skolininko, ją sieja su piniginės prievolės termino įvykdymo praleidimu, kartu numatydamas išimtis – jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.210 str. 1 d. numatytos palūkanos atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Iš byloje pateiktos 2004-07-28 Paskolos sutarties 3 p. nustatė, kad šalys susitarė, kad paskolos gavėjui – šiuo atveju – atsakovei, praleidus skolos grąžinimo terminą, kuriam pasibaigus litas nuvertėjo, paskolos gavėjas privalo sumokėti paskolos davėjui litų sumą, atitinkančią eurų sumą paskolos sutarties patvirtinimo momentu (Sutarties 3 p.). Iš šio šalių susitarimo nustatė, kad šalys Sutartimi susitarė dėl galimų nuostolių kompensavimo būdo, dydžio, skaičiavimo ir pagrindimo, paskolos gavėjui praleidus Sutartyje numatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl sistemiškai aiškindamas CK 6.870 str. 1 d., 6.210 str. 1 d. padarė išvadą, kad šalys, sutardamos dėl paskolos sutarties sąlygų ir pasirašydamos šią Sutartį, naudodamosi įstatymo suteikta galimybe sutarti dėl palūkanų ribų ir pagrindo, sutarė, kad paskolos gavėjui praleidus skolos grąžinimo terminą, kuriam pasibaigus litas nuvertėjo, paskolos gavėjas privalo sumokėti paskolos davėjui litų sumą, atitinkančią eurų sumą paskolos sutarties patvirtinimo momentu, todėl ieškovė N. K. teisės reikalauti palūkanų pagal CK 6.210 str. 1 d. neįgijo. Be to, nurodė, kad palūkanų, mokėtinų už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, paskirtis sutartiniuose santykiuose yra ne tik kompensuoti kreditoriaus praradimus, bet ir drausminti skolininką. O vienas iš sutarties vykdymo principų yra tas, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Pagal šį įstatymą pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis turi abi sutarties šalys, jos turi padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie su prievolės vykdymu susijusius faktus, siekti išvengti nuostolių (siekti sumažinti nuostolius) ir pan. Byloje nustatyta, kad šalys, kurias siejo paskolos teisiniai santykiai, nuo 2004-08-28 iki 2008-01-12 šiuos santykius tęsė nesant rašytinės formos 2004-07-28 Paskolos sutarties termino papildymo (pakeitimo, pratęsimo), tačiau ieškovė N. K. nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl piniginės prievolės įvykdymo terminų praleidimo ar palūkanų skaičiavimo. Atsakovė, suėjus Sutarties 1 p. nustatytam terminui, 2004-07-29 pagal mokėjimo pavedimą pervedė ieškovei 6 750 Lt, 2004-08-30 pervedė 1 050 Lt, 2004-10-04 pervedė 4 000 Lt, 2004-11-24 pervedė 4 600 Lt, 2005-12-06 pervedė 37 900 Lt, 2005-11-24 pervedė 18 000 Lt (b. l. 23–28), atsakovei vykdant savo piniginę prievolę pagal nurodytą Sutartį ieškovė nurodytu laikotarpiu jokių pretenzijų dėl termino piniginei prievolei įvykdyti nereiškė ir palūkanų neskaičiavo bei sumokėti nereikalavo. Taigi šie faktiniai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog mokėjimo terminai nurodytu laikotarpiu atitiko abiejų šalių valią. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nurodytus mokėjimus atliko prieš ieškovės valią ar jai nežinant, todėl nenustatė teisinio pagrindo išvadai, kad šalys pažeidė atsiskaitymo pagal 2004-07-28 Paskolos sutartį terminus ir netinkamai vykdė prievolę ieškovės nurodytu ginčo laikotarpiu – nuo 2004-07-28 iki 2005-11-24 (CPK 177 str., 178 str.).

Ieškinio dalį dėl 8 463 Lt (5 989 Lt ir 2 474 Lt advokatų pagalbos išlaidų) žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė tuo pagrindu, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginių, ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų apie paskolinių teisinių santykių buvimą tarp jos ir M. A. ir L. G. dėl 70 000 Lt sumos ginčo laikotarpiu, taip pat neįrodė, jog dalis iš AB SEB Vilniaus banko gauto kredito – 70 000 Lt, buvo išmokėta M. A. ir L. G. Nenuginčyta ir nepaneigta 2005-11-22 Kredito sutartis Nr. 0450518072585/37, šios sutarties sąlygos bei turinys, todėl padarė išvadą, kad 100 000 Lt kredito suma ieškovės buvo naudojama pagal paskirtį. Taip pat byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie buvusį (esamą) ryšį tarp atsakovės veiksmų ginčo laikotarpiu ir ieškovės N. K. mokamų palūkanų pagal 2005-11-22 Kredito sutartį Nr. 0450518072585/37. Nesant byloje kitokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie ieškovės reikalavimai neįrodyti, todėl netenkintini (CPK 177 str., 178 str.).

Be to, ieškovė pateikė byloje duomenis, kad įvairiais laikotarpiais skirtingiems advokatams buvo mokamos tam tikros pinigų sumos už jų teikiamas teisines paslaugas, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovės minimose civilinėse ir baudžiamosiose bylose nebuvo sprendžiamas nurodytų išlaidų, susijusių su advokatų pagalba apmokėti, apmokėjimo klausimas, taip pat nepateikta duomenų, kad nurodytų sumų mokėjimas advokatams susijęs su konkrečiu nagrinėjamojoje byloje sprendžiamu klausimu ginčo laikotarpiu, kad tai susiję su atsakovės veiksmais. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė ir šia ieškovės reikalavimo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei prievolė atlyginti ieškovėms neturtinę žalą kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. Ieškovės savo reikalavimus dėl jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės inicijuotų civilinių bylų ir baudžiamojo persekiojimo pagal atsakovės pareiškimą. Vertindamas, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esminės reikšmės turi pareiškėjo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertinamos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d.). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl civilinio proceso pradžios ar dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovės teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės neįrodo anksčiau paminėtų elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos CPK bei BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 str. prasme, todėl nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, konstatavo, kad nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Nesant byloje kitokių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad šie ieškovių reikalavimai neįrodyti, todėl jų netenkino (CPK 177 str., 178 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 175 str., 270 str. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl palūkanų priteisimo, kad atsakovės atsiskaitymai pagal sutartį atitiko abiejų šalių valią. Ieškovė N. K. nurodė, jog po paskolos suteikimo atsakovė išvyko iš Lietuvos, pakeitė telefono numerį, o pastarajai negrąžinant paskolos 2005-12-06 buvo priversta kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo bei 5 procentų įstatymo nustatytų palūkanų priteisimo. Ieškovei taip pat neaiškus teismo teiginys, kad paskolos gavėjui praleidus terminą, kuriam pasibaigus litas nuvertėjo, paskolos gavėjas privalo sumokėti paskolos davėjui litų sumą, atitinkančią eurų sumą paskolos sutarties patvirtinimo terminu. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti palūkanų pagal CK 6.210 str. 1 d.

2. Mano, jog byloje pakanka įrodymų dėl 8 463 Lt (5 989 Lt ir 2 474 Lt advokatų pagalbos išlaidų) žalos atlyginimo, tik teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

3. Teismas, spręsdamas ieškovių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei vienašališkai įvertino pateiktus įrodymus, t. y. neįvertino kritiškai to, kad iškelta pagal atsakovės iškreiptus, neteisingus duomenis baudžiamoji byla buvo nutraukta, o visi S. A. civiliniai ieškiniai buvo atmesti kaip paduoti be pagrindo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovės veiksmai, vilkinant skolos grąžinimą, atsakoves privedė prie jų patirtų didelių moralinių ir psichologinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų. Todėl mano, kad teismo sprendimas pripažinti atsakovės veiksmus teisėtais, neatsižvelgiant į ieškovių pateiktus įrodymus, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas procesinio įstatymo ir apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 ir 338 straipsniai).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.210 str. 1 d. teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė N. K. neįgijo teisės reikalauti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už sutarties termino praleidimą (CPK 177 str., 185 str., 330 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Byloje nustatyta, kad 2004-07-28 ieškovė N. K. paskolino atsakovei S. A. 76 300 Lt iki 2004-08-28. Paskolos grąžinimas buvo garantuotas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Paskola buvo grąžinta tokia seka: 2004-07-29 pagal mokėjimo pavedimą ieškovei buvo pervesta 6 750 Lt, 2004-08-30 – 1 050 Lt, 2004-10-04 – 4 000 Lt, 2004-11-24 – 22 600 Lt, 2005-12-06 – 37 900 Lt, 2005-11-24 – 18 000 Lt, 2008-01-12 – 4 000 Lt (b. l. 23–28). Šalių pasirašytoje sutartyje buvo numatyta, kad šalys susitarė, kad skolinama pinigų suma yra siejama su euru (Sutarties 2 p.); paskolos gavėjui praleidus skolos grąžinimo terminą, kuriam pasibaigus litas nuvertėjo, paskolos gavėjas privalo sumokėti paskolos davėjui litų sumą, atitinkančią eurų sumą paskolos sutarties patvirtinimo momentu (Sutarties 3 p.).

Pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde ieškovė N. K. prašė iš atsakovės priteisti 6 673 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-08-28 iki 2007-01-07 ir palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė sumažino šiuos savo reikalavimus ir prašė iš atsakovės priteisti 5 530 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-08-28 iki 2007-01-07 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus apeliacinio skundo reikalavimus paliko nepakeistus.

Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, nurodė, jog paskolos sudarymo metu buvo susitarta, kad ieškovė skolina jai 70 000 Lt sumą, tačiau sutartyje buvo įrašyta 76 300 Lt, kadangi 6 300 Lt buvo numatyta kaip palūkanos už suteiktą paskolą. Dėl kitokių palūkanų mokėjimo šalys nesitarė. Be to, sutartimi šalys susiejo paskolos sumą su euru.

Kolegija dėl šios ieškinio dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad šalys savo susitarimu nustatė kitokias palūkanų mokėjimo ar nemokėjimo sąlygas (CK 6.870 str. 1 d.), t. y. kad šalys susitarė dėl pasekmių, jeigu paskolos grąžinimo atveju litas nuvertėtų, todėl netaikytinos CK 6.210 str. 1 d. nuostatos.

Kolegija konstatuoja, kad šalių susitarimas dėl pasekmių, jeigu paskolos grąžinimo atveju litas nuvertėtų, nėra susitarimas dėl palūkanų mokėjimo. Įstatymas nustato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi (CK 6.874 str. 1 d.).

Todėl neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovė N. K. ilgai nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo ir tik 2007-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė prašymą dėl priverstinio skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės N. K. palūkanų už laikotarpį nuo 2004-08-28 iki 2007-01-07 apskaičiavimu, teismui pateikė kitą apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos sudaro 4 512,43 Lt.

Kolegija, atsižvelgdama į atsakovės dalinius mokėjimus laikotarpiu nuo 2004-07-29 iki 2008-01-12, perskaičiavo mokėtinų palūkanų dydį ir nustatė, kad atsakovės skaičiavimas yra teisingas, todėl ieškovei N. K. iš atsakovės S. A. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą už laikotarpį nuo 2004-08-29 iki 2008-01-07 – 4 512,43 Lt bei procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad faktiškai ieškovė N. K. jai paskolino tik 70 000 Lt, o 6 300 Lt buvo sumokėta kaip palūkanos, kadangi 2004-07-28 šalių pasirašyta notarinė sutartis ar atskiri jos punktai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių reikalavimus atlyginti 8 463,00 Lt turtinę (t. y. ieškovės sumokėtas 5 989 Lt palūkanas AB SEB Vilniaus bankui už paskolą ir 2 474 Lt teisinių paslaugų išlaidas) ir neturtinę žalą kaip neįrodytus. Apeliantės, nesutikdamos su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstumo nagrinėjamoje byloje. CK 6.250 str. 1 d. reglamentuoja neturtinės žalos sąvoką, šio straipsnio 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Ieškovių nurodytas šio reikalavimo pagrindas – atsakovės inicijuotos civilinės ir baudžiamosios bylos; būtent dėl nepagrįsto kaltinimo ieškovės patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepagrįstas kaltinimas pakenkė jų reputacijai ir pan. Tačiau atsakovė S. A. kreipėsi į teismą ir į ikiteisminio tyrimo organus, siekdama apginti savo pažeistas teises įstatymo numatyta tvarka. Tai, kad buvo priimti vienokie ar kitokie teismų ar ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai, nepaneigė atsakovės S. A. veiksmų teisėtumo. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovės neįrodė atsakovės neteisėtų veikų CK 6.246 str. prasme, todėl pastarosios neįgijo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė, prašydama priteisti 2 474 Lt teisinių paslaugų išlaidų, pirmosios instancijos teismui pateikė kvitų Nr. 165548 (500 Lt sumos), Nr. 165549 (500 Lt sumos) šaknelių kopijas ir 2006-12-05 susitarimo su advokatu baudžiamojoje byloje kopiją (t. 1, b. l. 35–37). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, jog ieškovės minimose civilinėse ir baudžiamosiose bylose nebuvo sprendžiamas nurodytų išlaidų, susijusių su advokatų pagalba, apmokėjimo klausimas, taip pat nepateikta duomenų, kad nurodytų sumų sumokėjimas advokatams susijęs su konkrečiu nagrinėjamojoje byloje sprendžiamu klausimu ginčo laikotarpiu, kad tai susiję su atsakovės veiksmais. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė šią ieškovės N. K. reikalavimo dalį kaip neįrodytą.

Ieškovė N. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo yra atmesti ieškinio reikalavimai – priteisti iš atsakovės S. A. ieškovės naudai jos sumokėtų 5 989 Lt palūkanų AB SEB Vilniaus bankui už paskolą, dalimi.

Kolegija pažymi, kad CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 straipsnis reglamentuoja deliktinę atsakomybę. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Ieškovė turėjo įrodyti visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį (CPK 178 str., CK 6.246–6.249 str., 6.251 str.), tačiau šiuo atveju to nepadarė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

Materialinių teisės normų netinkamas aiškinimas yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kolegija taip pat pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą – ieškovei N. K. priteistina žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą, dalis (CPK 93 str. 3, 4 d.). Priteistina žyminio mokesčio dalis sudaro po 135 Lt kiekvienos instancijos teisme, remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostatomis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Ieškovė M. A. į bylą pateikė 2008 m. sausio 16 d. kvitą (t. 1, b. l. 9) – 1 000 Lt ir 2008 m. birželio 18 d. kvitą (t. 2, b. l. 45) – 500 Lt, N. K. į bylą pateikė duomenis, kad turėjo advokato atstovavimo išlaidų civiliniame procese: 2 000 Lt pagal 2008 m. sausio 16 d. kvitą (t. 1, b. l. 10) ir 1 000 Lt pagal 2008 m. birželio 18 d. kvitą (t. 2, b. l. 44). Atsakovė S. A. pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 54), o apeliacinėje instancijoje – 1 000 Lt (t. 2, b. l. 62).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės M. A. ieškinys ir apeliacinis skundas atmesti, jai advokato išlaidos neatlygintinos, tačiau iš jos priteistinos atsakovės S. A. išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 285 Lt.

Ieškovės N. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 18 procentų. Tokia proporcija tenkintinos ir jos patirtos advokato atstovavimo išlaidos, kurios sudaro 360 Lt pirmosios instancijos teisme ir 180 Lt apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei iš ieškovės N. K. priteistina 82 procentai jos patirtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atitinkamai 880 Lt ir 590 Lt. Padarius tarpusavio užskaitą iš ieškovės N. K. atsakovei S. A. priteistina 930 Lt advokato pagalbos abiejų instancijų teismuose išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės N. K. reikalavimo dalis dėl 6 673 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, ir jos reikalavimą iš dalies patenkinti: priteisti ieškovei N. K. iš atsakovės S. A. 4 512 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-08-29 iki 2008-01-07 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 512 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei S. A. iš ieškovės N. K. buvo priteista 1 140 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir priteisti iš N. K. S. A. 930 Lt advokato pagalbos išlaidų abiejų instancijų teismuose.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti S. A. iš M. A. 285 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš S. A. N. K. 270 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius