Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo N. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., nubausta 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

N. K. pagal ATPK 41³ str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., kadangi įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti vadybininke J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), nuo 2012-07-13 iki patikrinimo dienos - 2012-07-20, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su ja darbo sutarties ir teisės aktų, nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. 1 d. 1 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-08-01, t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2012-07-20, apie 12.10 val., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (VDI) inspektoriai V. Ž. ir J. V. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl galimo nelegalaus darbo UAB „N“ (duomenys pakeisti). Patalpose rasta darbuotoja save įvardijusi J. Č., kuri neturėjo darbo pažymėjimo, todėl būdama įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., dėl melagingų parodymų davimo, buvo paprašyta užpildyti VDI patvirtintos formos paaiškinimą. Patikrinus Sodros turimą informaciją, J. Č. nebuvo įtraukta į UAB „N“ (duomenys pakeisti) darbuotojų sąrašus nei 2012-07-20, nei 2012-07-25. Taip pat patalpose buvusi B. M., kuri nurodė, kad laukia direktorės pokalbiui dėl darbo (b. l. 2). Tai, kad VDI patikrinimo metu J. Č. nebuvo įtraukta į UAB „N“ (duomenys pakeisti) darbuotojų sąrašus patvirtina duomenys iš Sodros duomenų bazės (b. l. 4-5). 2012-07-20 paaiškinime VDI J. Č. nurodė, kad dirba UAB „N“ (duomenys pakeisti) vadybininke, atėjo į įmonę 2012-07-13, mokosi dirbti su įmonės programa, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore N. K.. Darbo laikas nuo 10.00 iki 18.00 val., darbo užmokestis 800 Lt. Darbo sutartis bus sudaryta pirmadienį (b. l. 3). Iš to galima spręsti, kad ji susitarė su N. K. dėl darbo pareigų, darbo vietos, darbo laiko, darbo užmokesčio - visų esminių darbo sutarties sąlygų. 2012-09-07 rašytiniame paaiškinime J. Č. nurodė, kad 2012-07-20 buvo atvykusi pas N. K. į biurą asmeniniais reikalais. Nurodė, kad N. K. pažįsta nuo 2006 m., jos kalbėjosi apie darbo perspektyvas, apie galimybes. J. Č. paaiškino, kad buvo susipažinusi su programa, darbo eiga. Ji turėjo būti įdarbinta nuo 2012-07-23, tačiau išvyko ir buvo įdarbinta tik 2012-08-15 (b. l. 40). Iš UAB „N” (duomenys pakeisti) žiniaraščio (b. l. 11) ir J. Č. darbo sutarties (b. l. 41-42) matyti, kad su J. Č. darbo sutartis su UAB „N“ (duomenys pakeisti) sudaryta 2012-08-13, darbo pradžios data – 2012-08-14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. Č. parodymai dėl jos įdarbinimo aplinkybių buvo nenuoseklūs, todėl tokie prieštaringi parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti atsakomybės N. K., kuri nagrinėjamu atveju buvo UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotu asmeniu, t. y. įmonės, kurios darbuotoja tuo metu, kai teikė paaiškinimus, buvo J. Č.. J. Č. darbo faktą patvirtino patikrinimą atlikęs VDI inspektorius J. V., kuris liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis kartu su kolega V. Ž. dalyvavo patikrinime. Į patalpas jie pateko iš (duomenys neskelbtini), durys buvo atidarytos, virš jų buvo užrašas – „N“ (duomenys pakeisti). Patalpose buvusios merginos jie paklausė, kokia tai įmonė, ir ji atsakė, kad „N“ (duomenys pakeisti). Ji taip pat pasakė, kad įmonėje dirba nuo liepos 13 d., nurodė darbo laiką, darbo užmokestį. Sakė, jog dėl darbo užmokesčio tarėsi su direktore N. K.. Paklausus patalpose buvusios merginos, ką ji veikia, ji nurodė, kad pildo kažkokius duomenis kompiuterio programoje. J. V. paaiškino, kad mergina buvo įsijungusi kompiuterį ir įjungusi kažkokias programas. Patalpos buvo panašios į biuro patalpas, stovėjo du stalai, buvo kompiuteriai (b. l. 54).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos N. K. parodymus, matyti, kad ji apklausta pirmosios instancijos teisme nepripažino padariusi nurodytą teisės pažeidimą, paaiškino, kad ji yra UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoja, sutarčių nepasirašinėja. Direktorius yra jos sutuoktinis, tuo metu, kai jis atostogauja ar būna išvykęs, ji atlieka visas direktoriaus pareigas. Nurodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra UAB „N“ (duomenys pakeisti) biuro, UAB „N“ (duomenys pakeisti) neturi biuro. Tose patalpose laikoma patalynė, chemikalai, saugomi raktai nuo butų, kuriuos ji nuomoja, bei kompiuteris. J. Č. ji priėmė dirbti nuo 2012-08-13. J. Č. pas ją ateidavo ir anksčiau, tą dieną, kai buvo patikrinimas, ryte pas ją į (duomenys neskelbtini) atėjo J. Č., paėmė raktą ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo susipažinti su įmonės programomis. J. Č. tikriausiai nesuprato darbo inspekcijos darbuotojų klausimo, nes ji tuo metu nedirbo, turėjo būti įdarbinta tik nuo pirmadienio (b. l. 53-54). Tokia N. K. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad N. K. iš dalies patvirtino, kad VDI patikrinimo metu J. Č. dirbo UAB „N“ (duomenys pakeisti), kadangi pripažino, jog J. Č. mokėsi dirbti su atitinkamomis programomis.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog N. K., būdama UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotu asmeniu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, jog J. Č. UAB „N“ (duomenys pakeisti) būtų leidžiama dirbti tik sudarius darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad N. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.