- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-520-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02454-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- N. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo N. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., nubausta 3000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
N. K. pagal ATPK 41³ str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., kadangi įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti vadybininke J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), nuo 2012-07-13 iki patikrinimo dienos - 2012-07-20, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su ja darbo sutarties ir teisės aktų, nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimą, nesant jos veiksmuose kaltės. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, mano, kad apylinkės teismo nutarimo išvados daromos remiantis nepatikimais duomenimis. Pasak apeliantės, Darbo inspekcijos inspektoriai atvyko tikrinti ne UAB „N“ (duomenys pakeisti) biuro, o privačias patalpas, kurias ji nuomojasi kaip privati verslininkė, ir naudoja jas savo verslo inventoriaus bei patalynės priedų saugojimui, ką patvirtina minėtų patalpų nuomos sutartis. Apeliantė pažymi, kad jai priklauso prekės ženklas „N“ (duomenys pakeisti), internetinis puslapis su domeno pavadinimu „N“ (duomenys pakeisti), todėl iškaba „N“ (duomenys pakeisti) ant jos nuomojamų patalpų įrengta teisėtai. Apeliantė nurodo, kad J. Č. yra jos gera pažįstama ir artima sūnaus draugė. Jai buvo pasiūlyta ateiti pas apeliantę ir pasižiūrėti siūlomą darbą. Galimos darbo sąlygos J. Č. buvo pasakytos. Pasak apeliantės, kaip tik tuo metu atėjo darbo inspekcijos darbuotojai. J. Č. papasakojo jiems apie siūlomo darbo sąlygas. Darbo santykiai tarp UAB „N“ (duomenys pakeisti) ir J. Č. atsirado nuo 2012 rugpjūčio 15 d., kai ji galutinai apsisprendė dėl darbo, nuo šios datos su ja sudaryta darbo sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau Institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, visos bylos aplinkybės yra išsamiai išnagrinėtos. N. K. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Pasak institucijos, faktinės aplinkybės, nustatytos bei užfiksuotos patikrinimo metu, įrodo, kad J. Č. dirbo darbą UAB „N“ (duomenys pakeisti) bendrovė patalpose, kur ūkio subjektas vykdė komercinę ūkinę veiklą. N. K. buvo įgaliota vykdyti UAB „N“ (duomenys pakeisti) įgalioto asmens - direktoriaus pareigas, kurio teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatose, patikrinimo metu ji buvo UAB „N“ (duomenys pakeisti) veiklos vykdymo vietoje - biure, todėl veikė kaip ūkio subjekto įgaliotas asmuo. Institucija nurodo, jog apylinkės teismas konstatavo, kad N. K., kaip UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktorės, padaryta veika atitinka DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatytus nelegalaus darbo požymius ir teisingai kvalifikavo pažeidimą pagal ATPK 41³ str. 1 d.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog N. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. 1 d. 1 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-08-01, t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2012-07-20, apie 12.10 val., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (VDI) inspektoriai V. Ž. ir J. V. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl galimo nelegalaus darbo UAB „N“ (duomenys pakeisti). Patalpose rasta darbuotoja save įvardijusi J. Č., kuri neturėjo darbo pažymėjimo, todėl būdama įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., dėl melagingų parodymų davimo, buvo paprašyta užpildyti VDI patvirtintos formos paaiškinimą. Patikrinus Sodros turimą informaciją, J. Č. nebuvo įtraukta į UAB „N“ (duomenys pakeisti) darbuotojų sąrašus nei 2012-07-20, nei 2012-07-25. Taip pat patalpose buvusi B. M., kuri nurodė, kad laukia direktorės pokalbiui dėl darbo (b. l. 2). Tai, kad VDI patikrinimo metu J. Č. nebuvo įtraukta į UAB „N“ (duomenys pakeisti) darbuotojų sąrašus patvirtina duomenys iš Sodros duomenų bazės (b. l. 4-5). 2012-07-20 paaiškinime VDI J. Č. nurodė, kad dirba UAB „N“ (duomenys pakeisti) vadybininke, atėjo į įmonę 2012-07-13, mokosi dirbti su įmonės programa, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore N. K.. Darbo laikas nuo 10.00 iki 18.00 val., darbo užmokestis 800 Lt. Darbo sutartis bus sudaryta pirmadienį (b. l. 3). Iš to galima spręsti, kad ji susitarė su N. K. dėl darbo pareigų, darbo vietos, darbo laiko, darbo užmokesčio - visų esminių darbo sutarties sąlygų. 2012-09-07 rašytiniame paaiškinime J. Č. nurodė, kad 2012-07-20 buvo atvykusi pas N. K. į biurą asmeniniais reikalais. Nurodė, kad N. K. pažįsta nuo 2006 m., jos kalbėjosi apie darbo perspektyvas, apie galimybes. J. Č. paaiškino, kad buvo susipažinusi su programa, darbo eiga. Ji turėjo būti įdarbinta nuo 2012-07-23, tačiau išvyko ir buvo įdarbinta tik 2012-08-15 (b. l. 40). Iš UAB „N” (duomenys pakeisti) žiniaraščio (b. l. 11) ir J. Č. darbo sutarties (b. l. 41-42) matyti, kad su J. Č. darbo sutartis su UAB „N“ (duomenys pakeisti) sudaryta 2012-08-13, darbo pradžios data – 2012-08-14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. Č. parodymai dėl jos įdarbinimo aplinkybių buvo nenuoseklūs, todėl tokie prieštaringi parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti atsakomybės N. K., kuri nagrinėjamu atveju buvo UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotu asmeniu, t. y. įmonės, kurios darbuotoja tuo metu, kai teikė paaiškinimus, buvo J. Č.. J. Č. darbo faktą patvirtino patikrinimą atlikęs VDI inspektorius J. V., kuris liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis kartu su kolega V. Ž. dalyvavo patikrinime. Į patalpas jie pateko iš (duomenys neskelbtini), durys buvo atidarytos, virš jų buvo užrašas – „N“ (duomenys pakeisti). Patalpose buvusios merginos jie paklausė, kokia tai įmonė, ir ji atsakė, kad „N“ (duomenys pakeisti). Ji taip pat pasakė, kad įmonėje dirba nuo liepos 13 d., nurodė darbo laiką, darbo užmokestį. Sakė, jog dėl darbo užmokesčio tarėsi su direktore N. K.. Paklausus patalpose buvusios merginos, ką ji veikia, ji nurodė, kad pildo kažkokius duomenis kompiuterio programoje. J. V. paaiškino, kad mergina buvo įsijungusi kompiuterį ir įjungusi kažkokias programas. Patalpos buvo panašios į biuro patalpas, stovėjo du stalai, buvo kompiuteriai (b. l. 54).
Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos N. K. parodymus, matyti, kad ji apklausta pirmosios instancijos teisme nepripažino padariusi nurodytą teisės pažeidimą, paaiškino, kad ji yra UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotoja, sutarčių nepasirašinėja. Direktorius yra jos sutuoktinis, tuo metu, kai jis atostogauja ar būna išvykęs, ji atlieka visas direktoriaus pareigas. Nurodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra UAB „N“ (duomenys pakeisti) biuro, UAB „N“ (duomenys pakeisti) neturi biuro. Tose patalpose laikoma patalynė, chemikalai, saugomi raktai nuo butų, kuriuos ji nuomoja, bei kompiuteris. J. Č. ji priėmė dirbti nuo 2012-08-13. J. Č. pas ją ateidavo ir anksčiau, tą dieną, kai buvo patikrinimas, ryte pas ją į (duomenys neskelbtini) atėjo J. Č., paėmė raktą ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo susipažinti su įmonės programomis. J. Č. tikriausiai nesuprato darbo inspekcijos darbuotojų klausimo, nes ji tuo metu nedirbo, turėjo būti įdarbinta tik nuo pirmadienio (b. l. 53-54). Tokia N. K. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad N. K. iš dalies patvirtino, kad VDI patikrinimo metu J. Č. dirbo UAB „N“ (duomenys pakeisti), kadangi pripažino, jog J. Č. mokėsi dirbti su atitinkamomis programomis.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad Darbo inspekcijos inspektoriai atvyko tikrinti ne UAB „N“ (duomenys pakeisti) biuro, o privačias patalpas, kurias ji nuomojasi kaip privati verslininkė, ir naudoja jas savo verslo inventoriaus bei patalynės priedų saugojimui, ką patvirtina minėtų patalpų nuomos sutartis. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. yra sudariusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį (b. l. 44-45), tačiau tai nepaneigia nelegalaus darbo fakto. J. Č. VDI patikrinimo metu pirminiame paaiškinime nurodė, kad ją darbo santykiai sieja ne su N. K. kaip fiziniu asmeniu, o su UAB „N“ (duomenys pakeisti), taip pat, kad VDI inspektoriai tikrino UAB „N“ (duomenys pakeisti) patalpas. Apeliantė patvirtino, kad minėtose patalpose buvo laikomi verslui ir darbui reikalingi daiktai, inventorius. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent minėtose patalpose buvo užfiksuotas J. Č. nelegalaus darbo faktas, kuomet ji mokėsi dirbti su atitinkamomis programomis.
Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog N. K., būdama UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įgaliotu asmeniu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, jog J. Č. UAB „N“ (duomenys pakeisti) būtų leidžiama dirbti tik sudarius darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad N. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.