- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 2-36357-595/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28862-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- D. J.-V
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei M. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei D. J.-V dėl skolos priteisimo, dalyvaujant byloje išvadą teikiančioms valstybės institucijoms Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovės 1036,66 EUR skolą už šilumos energiją, 35,60 EUR materialiąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,58 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją į daugiabučius namus adresu (duomenys neskelbtini). Šie Pastatai yra susieti bendromis šildymo ir karšto vandens sistemomis. Šilumos energija ir karštas vanduo į Pastatus tiekiami iš vieno bendro šilumos punkto, įrengto Pastate Nr. 10. Nuo 2009-12-17 atsakovė buvo pastate Nr. 12 esančios nešildomos negyvemamosios patalpos - administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, vėliau buvo pakeista patalpų paskirtis į gyvenamąsias. Nuo 2009-12-17 atsakovė yra ir pastato Nr. 12 nešildomos 215,32 kv. m. negyvenamosios patalpos - neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, atsakovei priklauso 33/100 palėpės dalis, t.y. 71,06 kv.m. Tarp atsakovės ir šilumos tiekėjo nėra sudaryta rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, tačiau aukščiau paminėtų teisės aktų pagrindu atsakovei atsiranda prievolė kas mėnesį mokėti ieškovei mokesčius už pastatuose bendroms reikmėms suvartotą šilumos energiją. Atsakovė neapmokėjo mokesčių už šilumos energiją bendroms reikmėms, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-04-30, jos skola už šilumos energiją yra 1036,66 EUR. Mokesčiai už šilumos energiją bendroms reikmėms atsakovei buvo apskaičiuoti už jai kaip Buto savininkei priskirtą šilumos kiekį (proporcingai Patalpos/Buto plotui) ir kaip Palėpės dalies savininkei (proporcingai atsakovei priklausančios Palėpės daliai). Atsakovei ir visiems kitiems Pastatuose esantiems vartotojams bendroms reikmėms priskiriamas šilumos kiekis buvo apskaičiuotas 2014 m. rugsėjo mėn. atliekant perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2014-04-30, nurodant perskaičiuotus mokesčius 2014 m. rugsėjo mėn. sąskaitose. Atliekant perskaičiavimą, atsakovei ir visiems kitiems Pastatų vartotojams priskiriamas šilumos kiekis buvo nustatomas skirstant įvadiniu šilumos skaitikliu apskaičiuotą kiekį pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu taikant Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Pastatuose suvartoto šilumos kiekio perskirstymas buvo atliktas vadovaujantis Komisijos, į kurią teismas kreipėsi Pastatuose suvartotos šilumos paskirstymo klausimu, 2013-09-27 išvada Nr. R2-2815, papildyta 2013-12-03 Nr. R2-3550, pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2202-614/2014 pagal UAB „Vilniaus energija" ieškinį dėl skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2012-06-30 priteisimo iš Pastato Nr. 12 buto Nr. 18 savininkės L. P., atsakovė šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Pagal Metodo Nr. 5 reikalavimus apskaičiuotas bendras šilumos kiekis bendroms reikmėms skirstomas Pastatuose esantiems vartotojams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių butų/patalpų plotui, tai atitinka CK 4.82 str. 5 d. įtvirtintą proporcingumo nustatymo principą ir Metodo Nr. 5 nustatytą tvarką. Kiekvienas asmuo savo prievolę privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Atsakovė savo prievolės nevykdydavo, todėl privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už skolą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.261 str., 6. 210 str. 1 d.). Atsakovei už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-07-30 apskaičiuotos 35,60 EUR metinės materialios palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b.l. 76-80). Atsiliepime nurodoma, kad atsakovei priklausanti patalpa ir palėpė nėra ir niekada nebuvo centralizuotai šildomos, į jas nėra tiekiamas karštas vanduo, nurodė, kad pastatuose (duomenys neskelbtini) nėra bendro naudojimo patalpų, t.y. nėra laiptinių, holų. koridorių, bendro naudojimo palėpių, sandėlių, rūsių ar kitų patalpų. Kiekviena patalpa turi atskirą įėjimą iš lauko. Pažymi, kad pastatus sieja tik tai, kad jie yra sujungti siena ir turi vieną bendrą šilumos apskaitos punktą. Ieškovas iki 2014 m. rugsėjo mėnesio niekada neskaičiavo ir nesiuntė atsakovei sąskaitų už bendro naudojimo patalpų šildymą pastatuose. Situacija pasikeitė po to, kai ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 18 savininkės L. P. (civ. b. Nr. 2-2202-614/2014), kurioje atsakovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Šioje byloje buvo gautos Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvados, kuriose nurodyta, kokiais, komisijos nuomone, šilumos paskirstymo metodais remiantis UAB „Vilniaus energija" turėtų skirstyti pastatuose (duomenys neskelbtini) suvartotą šilumos kiekį pagal vieno bendro šilumos skaitiklio rodmenis. Komisija pateiktose išvadose nurodė, kad ieškovas tinkamai ir teisėtai taiko Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, tačiau, Komisijos nuomone, ieškovas kartu su Metodu Nr. 4 turėjo taikyti ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41. Ieškovas, remdamasis Komisijos pateiktomis išvadomis, atliko suvartoto šilumos kiekio perskaičiavimus pastatuose (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2014-04-30, taikydamas Metodą Nr. 4 ir Metodą Nr. 5. Būtent dėl Metodo Nr. 5 taikymo atsakovei ieškovas pradėjo skaičiuoti mokesčius už pastatų bendro naudojimo patalpų šildymą ir nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pradėjo skaičiuoti už šildymą, ko iki to laiko nebuvo. Ieškovas, neįvertindamas Komisijos pateiktos išvados teisingumo ir pagrįstumo, atliko pastatuose suvartotos šilumos kiekio perskaičiavimus ir pradėjo skaičiuoti už šildymą bendroms patalpoms aklai pasitikėdamas tik Komisijos pateikta nuomone, kuri atsakovės manymu, yra visiškai neteisinga ir pažeidžianti galiojančius teisės aktus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų (b.l. 110-111). Kadangi atsakovė po ieškinio pateikimo teismui dienos sumokėjo 1036,66 Eur ir padengė įsiskolinimą ieškovui. Atsisakymo nuo ieškinio ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės ieškovui yra žinomos. Prašė grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytų ieškinio reikalavimų dalį. Kitus ieškinio reikalavimus dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovas palaikė.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, kadangi ieškovė apie posėdį informuota tinkamai, todėl byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant ( CPK 246 str. 2 d., b.l. 87-88, 104).
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateiktą išvadą (b.l. 99-102).
Ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1036,66 Eur skolos priimamas ir šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 81,89 kv.m. butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 33/100 dalys neįrengtos palėpės, kurios bendras plotas 215,32 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-14). Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra šildomos centralizuotai.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. turi būti paskirstomas visas pastate suvartotas šilumos kiekis. Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d. norma nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „.Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės), 29.2.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį taikomas Metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų nėra prijungtos arba yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Metodo Nr. 5 1 punkte numatyti Metodo Nr. 5 taikymo atvejai. Metodo Nr. 5 1.5 punkte numatyta, kad metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Į šilumos kiekio bendro naudojimo patalpoms šildyti sąvoką patenka ir šilumos sąnaudos bendrosioms reikmėms, kadangi dalis šilumos nuostolių atsiranda ir per pastato stogą, perdangas virš rūsio, grindis ant grunto, galines pastatų senas, paskirstomuosius šildymo sistemos vamzdynus, todėl šie šilumos nuostoliai, vadovaujantis patvirtintais metodais, paskirstomi visiems pastato butų ir patalpų bendraturčiams pagal teisės aktų nustatytas proporcijas ir formules.
Ieškovas vadovaudamasis aukščiau nurodytais Metodais atliko mokėjimų už šildymą perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2014-04-30 ir paskaičiavo, kad atsakovė už ši laikotarpį privalo sumokėti 1036,66 Eur sumą už pastatui teiktą šilumos energiją proporcingai jai nuosavybės teise valdomo ploto (b.l. 6-7, 29, 31-43).
Atsakovė skolą už šilumos energiją sumokėjo 2015-10-02 atsižvelgiant į tai laikytina, kad atsakovė pripažino ieškinį (b.l. 112). Atsakovė, geruoju patenkindama ieškovo piniginį reikalavimą, pripažino tokio reikalavimo pagrįstumą, o kartu ir savo piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, vienas iš tokių teisių gynimo būdų yra palūkanų institutas. CK 6.261 str. nustato, kad skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, kadangi kreditorius negali naudotis savo pinigais. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.
Nustatyta, kad už vėlavimą atsiskaityti ieškovas remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis paskaičiavo 35,60 Eur metinių palūkanų per laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-07-30. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovės ieškovui priteistina 35,60 Eur metinių palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 35,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-08-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 4 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio (b.l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė dalies savo reikalavimų atsakovui įvykdžius prievolę po ieškinio pateikimo, ieškovui grąžinama 75 procentai (24 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, kita dalis, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį bei į tai, kad skola buvo apmokėta po ieškinio pateikimo priteistina iš atsakovės, taip pat iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos išlaidos užsakant pažymas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir Gyventojų registro tarnybos, iš viso ieškovui priteistina 10,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės taip pat priteistina 4,62 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių pašto išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 140 str., 1 d., 293 str. 4 p., 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės D. J.- V, a.k. (duomenys neskelbtini) 1036,66 Eur skolos priimti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. J.- V, a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilniaus energija“ į.k. 111760831, naudai 35,60 Eur palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 35,60 Eur sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2015-08-24, iki teismo sprendimo įvykdymo bei 10.58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. J.- V, a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Grąžinti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ į.k. 111760831, 24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto valstybei 2015-08-19, mokėjimo pavedimu Nr. 4423, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.