Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-417/2010

Teisėja V. Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1., 1.1.8.6., 1.1.8.9.

2010 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. , S. S. ir jo gynėjos bei A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. (2004-12-22 iki 2005-06-22 Nr. VIII-1968), 182 str. 1 d.; 178 str. 2 d.; 180 str. 3 d. (du epizodai), ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 3 d. dėl plėšimo iš V. N. buto – penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 180 str. 3 d. dėl plėšimo iš L. P. buto – šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. ir 182 str. 1 d., subendrintos, jas apimant, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 3 d. (du epizodai) ir paskirta subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-17 nuosprendžiu, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

S. S. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. (2004-12-22 iki 2005-06-22 Nr. VIII-1968), 182 str. 1 d.; 178 str. 2 d.; 180 str. 3 d. (du epizodai), 253 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 3 d. dėl plėšimo iš V. N. buto – penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 259 str. 2 d. – dvidešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. bausmės, paskirtos pagal BK 214 str., 182 str. 1 d., 259 str. 2 d., subendrintos, jas apimant ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 3 d. (du epizodai), 253 str. 1 d., ir paskirta subendrinta bausmė – septyneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

A. M. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. (2004-12-22 iki 2005-06-22 Nr. VIII-1968), 182 str. 1 d.; 178 str. 2 d.; 180 str. 3 d. (du epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 3 d. dėl plėšimo iš L. P. buto – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. 1 d. ir 182 str. 1 d, subendrintos, jas apimant ir skirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 3 d. (2 epizodai) ir nustatyta subendrinta bausmė – ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

Procesas dėl E. A. civilinio ieškinio nutrauktas.

Iš nuteistųjų A. R. , S. S. ir A. M. solidariai priteisti: 30 600 Lt ( trisdešimt tūkstančių šeši šimtai litų) L. P. naudai; 17 729, 50 Lt (septyniolika tūkstančių septyni šimtai dvidešimt devyni litai penkiasdešimt litų) turtinės žalos bei 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos V. N. naudai bei 17 729, 50 Lt (septyniolika tūkstančių septyni šimtai dvidešimt devyni litai penkiasdešimt litų) R. N. naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimų, numatytų BK 214 str. (2004-12-22 iki 2005-06-22 Nr. VIII-1968), 182 str. 1 d., 178 str. 2 d., V. M. , tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. , S. S. ir A. M. pripažinti kaltais pagal BK 214 str. (2004-12-22 iki 2005-06-22 Nr. VIII-1968), 182 str. 1 d.; 178 str. 2 d. ir nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su V. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei ją panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir sukčiavimo būdu įgijo svetimą turtą, būtent:

V. M. , turint išankstinę informaciją apie tai, jog A. A. , gyv. duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, disponuoja didele pinigų suma ir yra laikinai, iki 2005 m. gegužės 7 d., išvykęs, A. R. , S. S. ir A. M. pasiūlė padaryti vagystę. Pasiekus susitarimą padaryti vagystę, V. M. , veikdamas organizuota grupe kartu su S. S. , A. M. ir A. R. , suplanavo vagystės eigą, pasiskirstė vaidmenimis, t. y., kad S. S. per stogą pateks į A. A. buto balkoną, po to išdaužęs langą pateks į butą ir atidaręs duris įleis V. M. , A. M. ir A. R. , po to jie pagrobs bute esančius pinigus bei daiktus. Jie 2005 m. gegužės 7 d. nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. M. vykdant iš anksto aptartą nusikaltimo planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais A. R. , A. M. , S. S. atvyko prie duomenys neskelbtini namo, Klaipėdoje. S. S. užlipęs ant minėto namo stogo nuo jo nusileido į buto, esančio duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, kuriame gyveno nukentėjusysis, balkoną, išdaužė 1000 Lt vertės langą, pateko į butą ir iš vidaus atidaręs duris įleido kitus organizuotos grupės narius. Po to V. M. kartu su minėtais organizuotos grupės nariais pagrobė A. A. priklausantį turtą: 1500 Lt vertės namų kino sistemą„Panasonic“, 1500 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, 350 Lt vertės modemą, 700 Lt vertės Tichvino Švč. Dievo Motinos senovinę ikoną, 20 Lt vertės „Hansabanko“ VISA ELEKTRON mokėjimo kortelę Nr. 4483 0810 0183 0957, išduotą E. A. vardu, 1500 Lt vertės odinę striukę, 400 Lt vertės sportinę striukę „Adidas“, 650 Lt vertės sportinę palaidinę „Nike“, 3 vnt. džinsų – bendros 600 Lt vertės, 1500 Lt vertės paauksuotą laikrodį, 50 Lt vertės naudotus kvepalus „Dolce Gabana“, 50 Lt vertės naudotus kvepalus „Dune“, 50 Lt vertės naudotus kvepalus „Karolina Herrera 212“, 250 Lt vertės kvepalus „Chaucl Egoist“, 200 Lt vertės naudotus kvepalus „Chaucl Egoist“, 250 Lt vertės kvepalus „Armani“, 30 vnt. DVD su kino filmų įrašais – bendros 600 Lt vertės, tris auksines moteriškas grandinėles bendros 900 Lt vertės, dvi poras auskarų su briliantais, bendros 3000 Lt vertės, 1200 Lt vertės auskarus su briliantais, 200 Lt vertės auksinį žiedą, 600 Lt vertės baltojo aukso žiedą, 120 Lt vertės auksinį žiedą, 1200 Lt vertės auksinį vėrinį, 650 Lt vertės 6 mm kalibro revolverį „ALFA“, 850 Lt vertės belaidį telefoną „Samsung“, du seifo raktus – bendros 265 Lt vertės, 50 Lt vertės butelį škotiško viskio, 50 Lt vertės butelį viskio „Red Bull“, 30 Lt vertės butelį viskio „Black Jack“ .

Be to, radę VISA ELEKTRON mokėjimo kortelę, priklausančią E. A. , V. M. ir A. R. veikdami organizuota grupe su S. S. ir A. M. , pasinaudodami ja, 2005 m. gegužės 8 d., nuo 4. 32 val. iki 4. 34 val., tuo metu, kai kiti organizuotos grupės nariai vykdė vagystę iš A. buto, iš bankomato, esančio Herkaus Manto g. 6, Klaipėdoje, apgaule organizuotos grupės naudai įgijo E. A. priklausančius ir jos sąskaitoje buvusius 3000 Lt, taip vagystės ir sukčiavimo būdu neteisėtai įgydami turto už bendrą 22 285 Lt sumą. Po nusikaltimo V. M. su A. R. , A. M. ir S. S. pagrobtą turtą pasidalijo tarpusavyje.

Be to, A. R. , S. S. ir A. M. veikdami organizuota grupe, apiplėšę pagrobė didelės vertės svetimą turtą:

A. R. , turėdamas duomenų apie tai, jog V. N. , gyv. duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, disponuoja didele pinigų suma, iki 2005 m. liepos 29 d. pasiūlė S. S. ir A. M. apiplėšti nukentėjusiąją. Pasiekus susitarimą padaryti plėšimą, A. R. kartu su S. S. , A. M. ir A. R. suplanavo apiplėšimo eigą, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. A. M. , būdamas be veidą dengiančios kaukės, turėjo paskambinti į V. N. buto duris, o nukentėjusiajai jas atidarius, jis, V. M. , S. S. ir A. R. , dėvėdami kaukes, o A. M. be kaukės turėjo įsiveržti į V. N. butą, pavartoję fizinį smurtą bei grasinimus palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą pagrobti bute saugomus pinigus. 2005 m. liepos 29 d., apie 10.30 val., A. R. , vykdydamas iš anksto aptartą nusikaltimo planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais – S. S. ir A. M. atvyko prie buto, esančio adresu duomenys neskelbtini, Klaipėda, kur gyveno nukentėjusioji. A. M. paskambinus į duris, o V. N. jas atidarius, jis – A. R. – ir S. S. , dėvėdami iš anksto paruoštas kaukes ir A. M. esant be kaukės, įsiveržė į butą. Įsiveržę į butą pasodino nukentėjusiąją ant lovos bei grasindami susidoroti su mažamete jos dukra, uždengė jas lovatiese, taip atėmus nukentėjusiajai galimybę priešintis A. R. , S. S. ir A. M. , pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: 1120 eurų, tai atitinka 3862 Lt, 20 svarų sterlingų, tai atitinka 99,80 Lt, 200 JAV dolerių, tai atitinka 574 Lt, 28 000 Lt, 250 Lt vertės auksinius grandinėlę su pakabuku, 75 Lt vertės auksinius auskarus, 480 Lt vertės sidabrinį laikrodį, 70 Lt vertės auksinį pakabuką, 90 Lt vertės auksinę apyrankę, 250 Lt vertės auksinį moterišką žiedą, 950 Lt vertės auksinį vyrišką žiedą, 360 Lt vertės paauksuotą moterišką žiedą, 850 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D 500“, iš viso pagrobė turto už 35 912,80 Lt. Pagrobtą turtą po nusikaltimo A. R. , S. S. ir A. M. pasidalijo tarpusavyje.

Taip pat A. R. , S. S. ir A. M. veikdami organizuota grupe apiplėšę pagrobė didelės vertės svetimą turtą:

A. R. , turėdamas duomenų apie tai, jog L. P. , gyv. duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, disponuoja didele pinigų suma, iki 2004 m. spalio 1 d. pasiūlė S. S. ir A. M. apiplėšti nukentėjusiąją. Pasiekus susitarimą padaryti plėšimą, A. R. , veikdamas organizuota grupe kartu su S. S. ir A. M. , suplanavo plėšimo eigą, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. A. M. , būdamas be veidą dengiančios kaukės, turėjo paskambinti į L. P. buto duris, o nukentėjusiajai jas atidarius, jis – A. R. – ir S. S. , dėvėdami kaukes, turėjo įsiveržti į L. P. butą, pavartoję fizinį smurtą bei grasinimus palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą bei pagrobti bute saugomus pinigus. 2004 m. spalio 1 d., apie 17.40 val., A. R. , vykdydamas iš anksto aptartą nusikaltimo planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais S. S. ir A. M. atvyko prie buto, esančio adresu I. Simonaitytės g. 12–6, Klaipėda, kur gyveno nukentėjusioji. A. M. paskambinus į duris ir prisistačius, jog jis atvyko nuo L. P. pažįstamo asmens, nukentėjusiajai jas atidarius, jis – A. R. – ir S. S. , dėvėdami iš anksto paruoštas kaukes bei A. M. esant be kaukės, įsiveržė į butą, kur veikdami organizuota grupe, plėšimo tikslu pavartojo fizinį smurtą – sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip du smūgius į galvą, tuo padarydami jai muštinę žaizdą galvoje, galvos sumušimą, ir tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, lipnia juosta surišo jai rankas bei kojas ir užklijavo burną, po to tame pačiame bute buvusiam nukentėjusiosios broliui J. A. sudavė vieną smūgį į galvą, tuo padarydami muštinę dešiniojo antakio žaizdą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip atėmus nukentėjusiesiems galimybę priešintis A. R. , A. M. ir S. S. pagrobė L. P. priklausančius 30 000 litų bei 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6100. Po padaryto nusikaltimo A. R. su S. S. ir A. M. pagrobtą turtą pasidalijo tarpusavyje.

Be to, S. S. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis:

iki 2007 m. vasario 21 d. 23.15 val., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 3 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse – 0,318 g ir jas laikė bute, adresu Siesikų g. 15–6, Vilnius, kol 2007 m. vasario 21 d., apie 23.15 val., kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė įtarime nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų.

Taip pat jis iki 2007 m. vasario 21 d. 23.15 val., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo savadarbiu būdu perdirbtą fabrikinės gamybos dujinį pistoletą IŽ-79-8 Nr. TBO 2878, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais, su savadarbiu būdu pagamintu šaunamojo ginklo priedėliu – duslintuvu ir 3 vnt. 7,65 mm kalibro šaudmenų, kuriuos iki 2007 m. vasario 21 d. 23.15 val. neteisėtai laikė buto duomenys neskelbtini, Vilnius, sandėliuke, kol kratos metu policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

Anot apeliantų, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už plėšimą iš V. N. buto A. M. nuteistas 3 metams laisvės atėmimu, o A. R. – 5 metams 6 mėnesiams, nors šie asmenys buvo įėję į minėtą butą. Todėl mano, kad surašydama nuosprendį teisėja padarė klaidą ir sutapatino S. S. su A. R. , nes aktyviai dalyvavę nusikaltime asmenys buvo nuteisti lengvesne arba tolygia bausme kaip S. S. , kurio veika (arba neveikimas) šiame epizode net nenagrinėjama. Todėl prašo pagal šį epizodą S. S. išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuotos veikos.

S. S. ir jo gynėja pažymi, kad dėl plėšimo iš L. P. A. M. buvo nuteistas 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, A. R. – 6 metams, o jis (S. S. ) – 6 metams. Tačiau apeliantai akcentuoja, jog šio nusikaltimo metu A. M. ir A. R. vartojo smurtą. Todėl, anot apeliantų, ir šiuo atveju panašu, kad skiriant bausmę nuosprendžio tekste teisėja sutapatino S. S. su A. R. , nes nuosprendyje nurodoma, kad S. S. nuėjęs į virtuvę ir pavartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios brolį J. A. , t. y. surišęs jį diržu ir užklijavęs burną lipnia juosta, atėmė galimybę priešintis. Todėl S. S. ir jo gynėjos nuomone, teisėja neatsižvelgė į S. S. veiksmus ir taip pažeidė BPK 20 str. normas, nes S. S. skirta bausmė neatitinka BK 58 str. nuostatų, nes bausmė bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Dėl to, anot apeliantų, S. S. bausmė už šį plėšimą turi būti pakeista švelnesne.

Apeliantų S. S. ir jo gynėjos įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas skirdamas bausmę S. S. bendrindamas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 214 str., 182 str. 1 d., 259 str. 2 d., nepagrįstai vadovavosi BK 63 str. 5 d. 1 p. 2 p. ir paskirtąsias bausmes bendrino apėmimo būdu. Apeliantų teigimu, toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kad bausmių apėmimas taikomas tik tada, kai padarytos veikos yra ideali nusikaltimų veikų sutaptis. O šiuo atveju, apeliantų manymu, buvo reali sutaptis, nes nuteistasis S. S. iš pradžių pagrobė elektroninę kortelę, o po poros valandų panaudojo finansinei operacijai inicijuoti. Kadangi nuteistieji skirtingu laiku ir skirtingais savarankiškais veiksmais padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, todėl S. S. ir jo gynėjos įsitikinimu, jų veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip padarytos esant realiai nusikaltimų sutapčiai.

A. M. pažymi, kad, kaip minėjo, jis savo noru ikiteisminio tyrimo institucijoms pranešė apie įvykdytus apiplėšimus iš V. N. bei L. P. butų, prisipažino juos padaręs, nemenkindamas nei savo, nei kitų šiuose nusikaltimuose dalyvavusių asmenų vaidmens, ir tai, nuteistojo A. M. nuomone patvirtina jo nuoširdžią atgailą, taip pat padėjimą ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui išaiškinti šią nusikalstamą veiką. O apylinkės teismo nemotyvuotas šių aplinkybių nepripažinimas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepagrįstas. Be to mano, kad yra visos sąlygos ir pagrindai jam taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas ir už šias nusikalstamas veikas paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. M. atkreipia dėmesį, kad yra vedęs, su žmona santuokoje augina nepilnametę dukrą, iki suėmimo dirbo. Todėl mano, jog jo neigiamas požiūris į anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra akivaizdus. Be to, pažymi, kad nuo padarytų nusikaltimų praėjo daug laiko, o įvykę akivaizdūs gyvenimo pokyčiai bei kitos anksčiau išdėstytos išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad tokiais savo veiksmais jis siekia kuo greičiau grįžti į visuomenę kaip pilnateisis jos narys.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. R. apeliacinis skundas atmestinas, S. S. ir A. M. skundai tenkintini iš dalies.

Taigi, kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, tiek A. R. , tiek S. S. likdami automobilyje suvokė, kokiu tikslu kiti bendravykdžiai ėjo į nukentėjusiųjų butus. A. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu pats aiškiai nurodė, jog nuvažiavo prie nukentėjusiojo A. ir E. A. namo, nes žinojo, kad turi būti daug pinigų (t. 7, b. l. 20). Tuo tarpu apklausiamas S. S. nors ir teigia, kad nesuprato, kur A. M. su A. R. nuėjo išlipę Poilsio gatvėje, tačiau šiuos nuteistojo parodymus teisėjų kolegija vertina kaip nelogiškus, siekiančius suklaidinti teismą. Kaip matyti iš nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo mechanizmo, vykdant minėtuosius nusikaltimus iš esmės kaskart dalyvavo tie patys žmonės – V. M. (išskyrus apiplėšiant V. ir R. N. butą), A. R. , A. M. ir S. S. . Be to, kaskart prieš padarant nusikaltimą buvo surandamos, apžiūrimos nusikaltimo vietos ir tik po to važiuojama vykdyti savo nusikalstamų sumanymų. Be to, kolegija pažymi ir aplinkybę, kad S. S. su V. M. į Klaipėdos m. atvykdavo tik po to, kai kiti bendrai šiuos informuodavo apie rastus butus, kuriuose turėdavo būti turto, pinigų. Galiausiai ta aplinkybė, jog su S. S. buvo atsiskaityta, t. y. sumokėta 2000 Lt, aiškiai rodo, kad S. S. tikrai žinojo ir galėjo suvokti, kokiu tikslu yra važiuojama prie V. ir R. N. buto. Be to, apie tai, kad S. S. numanė, kokiu tikslu važiuojama prie V. ir E. N. buto, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė ir nuteistasis A. R. (t. 7, b. l. 22).

Taigi kiekvieno iš apeliantų atlikti veiksmai rodo, jog jie veikė tiesiogine tyčia, todėl teigti, kad A. R. ir S. S. vaidmuo apvagiant A. ir E. A. ir apiplėšiant V. ir R. N. , L. P. butus mažiau reikšmingas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi kiekvienas organizuotos grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, turi skirtingą vaidmenį ir būtent kiekvieno iš bendrų veiksmai darė įtaką paties nusikalstamo sumanymo realizavimui, todėl kiekvieno iš jų vaidmuo yra vienodai svarbus ir būtinas siekiant nusikalstamo rezultato. Todėl teigti, kad tiek A. R. , tiek S. S. mažiau „prisidėję“ prie organizuotos grupės sumanymo įgyvendinimo, būtų neteisinga ir nepagrįsta.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies dėl plėšimo iš nukentėjusiųjų V. ir R. N. buto, apylinkės teismas nurodė motyvus, kuriais grindžia savo išvadą, kad S. S. ir kitų bendravykdžių kaltė apiplėšus V. ir R. N. visiškai įrodyta. Abejoti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios V. N. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taigi teigti, kad apylinkės teismo išvada, jog S. S. padarė V. N. apiplėšimą, nepagrįsta ir nemotyvuota, nėra teisinio pagrindo. Minėtasis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertinant paskirtųjų bausmių dydžius už minėtų nusikaltimų padarymą, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtosios bausmės už vagystę iš A. ir E. A. buto bei už V. ir R. N. buto apiplėšimą yra mažesnės nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, o už L. P. buto apiplėšimą lygi BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Todėl apygardos teismo nuomone, šios bausmės atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį, kiekį, nuteistųjų asmenybes bei kitas BK 61 str. numatytas aplinkybes, neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra laikytinos aiškiai per griežtomis.

Apeliantas A. R. kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad mano, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažintas jo prisipažinimas bei gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų.

Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko prisipažinimas padarius nu­sikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, teisiamojo posėdžio protokolo, A. R. kaltu prisipažino iš dalies, nesutikdamas su plėšimo iš L. P. buto pagrobta grynųjų pinigų suma, t. y. pripažindamas 15 000 Lt, o ne 30 000 Lt.

Šiuo konkrečiu atveju plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, objektas yra materialinis gėris, nukentėjusiosios L. P. turtas, o dalykas – grynieji pinigai, kuriuos siekė pagrobti ir pagrobė A. R. bei kiti bendravykdžiai. Kadangi nusikaltimo objektas yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėtinių elementų, o A. R. ginčija pavogtųjų pinigų sumą, darytina išvada, kad jis ginčija nusikaltimo objektą – vieną iš nusikalstamos veikos sudėties būtinų elementų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, negalima pripažinti, kad A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – plėšimo iš L. P. buto – pripažįsta visiškai.

Be to, pažymėtina, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, A. R. savo kaltę pripažino tik po to, kai A. M. išsamiai nurodė visas inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, išsamiai nurodydamas jų padaryme dalyvavusius asmenis. Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad A. R. kaltę pripažino tik verčiamas objektyvių aplinkybių, t. y., kaip minėta po to, kai A. M. atskleidė minėtų nusikaltimų detales.

Taigi, esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija minėtąjį A. R. apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Tiek nuteistasis A. R. , tiek S. S. kaip vieną iš apeliacinių skundų argumentų nurodo, kad, jų manymu, už analogiškus veiksmus nuteistajam A. M. už nukentėjusiųjų V. ir R. N. apiplėšimą nepagrįstai buvo paskirta per švelni bausmė.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-23 apklausos metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino. Tačiau 2007-02-27 A. M. kaltę pripažino pareikšdamas, jog nori parodyti apie visas įvykių aplinkybes. Šios apklausos metu A. M. išsamiai parodė apie vagystės iš A. ir E. A. buto aplinkybes, nurodydamas asmenis, būtent S. S. , A. R. ir V. M. , kurie taip pat dalyvavo šiame nusikaltime. Analogiškus parodymus A. M. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui 2007-03-29 apklausos metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme (t. 4, b. l. 135–149, 152– 153).

2007-04-13 apklausos metu A. M. išsamiai parodė apie nusikaltimus, įvykdytus Karklės kaime, Klaipėdos rajone, apie plėšimus L. P. bei V. ir R. N. butuose (t. 5, b. l. 2–5). Šiuos savo parodymus A. M. patvirtino ir 2007-04-18 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 5, b. l. 8–9).

Visi paminėti bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad būtent A. M. ne tik parodė apie nusikalstamas veikas, padarytas kartu su bendrininkais, bet atskleidė ir kartu dalyvavusių bendrininkų padarytas veikas, konkrečiai nurodydamas pastarųjų anketinius duomenis. Todėl tokia apelianto A. M. pozicija leidžia teigti, kad būtent jis padėjo išaiškinti apeliantams A. R. , S. S. , nuteistajam V. M. bei jam (A. M. ) inkriminuotas veikas. Todėl apylinkės teismo sprendimas, pažymėtina, nors visiškai nemotyvuotas, skirti A. M. žymiai švelnesnes bausmes nei kitiems bendravykdžiams visiškai atitinka protingumo bei teisingumo principus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog A. M. padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas – vagystę iš A. A. buto, L. P. ir V. ir R. N. apiplėšimus, jose dalyvavusius asmenis, šios aplinkybės pripažintinos A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės, bei atitinkamai skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios bausmės už šias nusikalstamas veikas švelnintinos, minėtasis nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.). A. M. bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., bendrintinos bausmių apėmimo būdu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. 180 str. 3 d. (dvi veikos), bei bausmė, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008- 04- 22 nuosprendžiu, bendrintinos BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu.

Tuo tarpu vertindama A. M. apeliacinio skundo argumentą dėl paminėtų aplinkybių taikyti BK 62 str. nuostatas teisėjų kolegija pažymi, kad taikyti minėtąjį įstatymą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaip jau buvo konstatuota, apylinkės teismas, nors ir nemotyvavęs savo sprendimo, A. M. paskyrė aiškiai švelnesnes bausmes įvertinęs pastarojo padėjimą išaiškinti jam ir kitiems bendravykdžiams šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, be to, kaip konstatuota, šis padėjimas apygardos teismo yra vertintinas kaip A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tuo pagrindu priimtas sprendimas A. M. dar švelninti bausmes, todėl esant šioms aplinkybėms pritaikius BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas A. M. paskirtoji bausmė visiškai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir šiuo atveju BK 62 str. nuostatos netaikytinos.

Įstatymo leidėjas 59 str. 3 d. kaip vieną iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių įvardija kaltininko savanorišką žalos atlyginimą ar šios žalos pašalinimą.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. parodė, kad po vagystės su juo atsiskaitė trys nuteistieji, neatsiskaitė tik A. M. . Pinigus – 18 000 Lt – šių asmenų vardu perdavė mergina. Be to, jam buvo gražinta ikona, laikrodžiai, ginklai (t. 7, b. l. 28– 29).

Šie duomenys apygardos teismui leidžia teigti, kad nuteistieji nukentėjusiajam A. A. žalą atlygino, juolab, kad pastarieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepareiškia pretenzijų dėl jam padarytos žalos atlyginimo, todėl aplinkybė pagrįstai pripažintina apeliantų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, nors šį apeliacinio skundo argumentą nurodo tik vienas iš nuteistųjų – S. S. ir jo gynėja, tačiau kadangi, kaip nustatyta, vagystė iš A. ir E. A. buto padaryta apeliantų bei kaltu dėl minėto nusikaltimo pripažinto V. M. (dėl kurio apeliacinis skundas nepaduotas) organizuota grupe, todėl atitinkamai atsakomybė dėl šia veika padarytos žalos atlyginimo yra solidarinė – tenka visiems kaltininkams. Solidarinės atsakomybės principas – esant keliems skolininkams kreditorius turi teisę gauti prievolės įvykdymą tiek iš kiekvieno skolininko atskirai, dalimis, tiek iš vieno jų įvykdyti visą prievolę. Kadangi šiuo atveju bendrai padarytą žalą nukentėjusiajam A. A. atlygino V. M. , A. R. ir S. S. , todėl žalos atlyginimo, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pripažinimas akivaizdžiai lengvina V. M. , A. R. ir S. S. teisinę padėtį, todėl konstatuotina, BK 59 str. 1 d. 3 d. nuostatos taikytinos minėtiems skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. kaltais pripažintiems nuteistiesiems (BPK 320 str. 5 d.).

BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę turi atsižvelgti teismas. BK 54 straipsnio 2 dalyje, be kitų aplinkybių, yra numatyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. BK 61 straipsnyje suformuluotos nuostatos, kada, skiriant bausmę, teismas turi atsižvelgti į nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu yra lengvinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria kaltininkui ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies, už vagystę iš nukentėjusiųjų A. ir E. A. buto nuteistiesiems V. M. , A. R. , S. S. ir A. M. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gerokai mažesnės nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl šiuo atveju net ir pripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą aplinkybę V. M. , A. R. ir S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau atsižvelgiant į pačių nuteistųjų asmenybes – V. M. , S. S. , A. R. skundžiamu nuosprendžiu teisiami penktą kartą, bei, kaip minėta, į kitas BK 61 str. numatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., nėra per griežtos ir atitinka teisingai bausmei įstatymo keliamus reikalavimus. Todėl jas švelninti dar labiau apygardos teismas neturi teisinio pagrindo, atitinkamai nėra teisinio pagrindo švelninti subendrintos bausmės.

Nuteistojo A. M. manymu, apylinkės teismas nepagrįstai tiek jam, tiek kitiems bendravykdžiams inkriminavo kvalifikuojantį požymį, jog jie iš L. P. buto plėšimo būdu pagrobė didelės vertės turtą.

Kaip matyti iš aprašomosios skundžiamojo nuosprendžio dalies, apylinkės teismas konstatavo, jog iš L. P. pagrobtoji 30 000 Lt suma viršija 250 MGL. Tačiau minėtojo nusikaltimo darymo dieną 1 MGL buvo lygus 125 Lt, todėl 250 MGL atitiko 31 250 Lt. Taigi akivaizdu, kad kvalifikuojantis požymis – didelė pagrobtojo turto vertė, nuteistiesiems inkriminuotas visiškai nepagrįstai, juolab, kad kaltinamajam akte tiek nuteistiesiems pareikštuose įtarimuose apie šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turtas, nebuvo inkriminuotas. Todėl jis šalintinas iš skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, net ir pašalinus minėtąjį požymį, nuteistųjų veikos kvalifikacija nesikeičia, nes jų veiką pagal BK 180 str. 3 d. kvalifikuoja požymis, jog L. P. jie apiplėšė organizuota grupe.

Taip pat, anot S. S. ir jo gynėjos apylinkės teismas suklydo nukentėjusiajai V. N. priteisdamas 17 729, 50 Lt turtinės žalos, nors pastaroji prašė 17 427, 50 Lt, t. y. 302 Lt daugiau, nei nukentėjusioji reikalavo. Be to, priteista 20 000 Lt neturtinė žala, S. S. ir gynėjos įsitikinimu, neįrodyta bei neatitinka teismų praktikos.

Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji V. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teismo prašo priteisti 17729, 50 Lt (t. 7, b. l. 31). Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu, kad apylinkės teismas suklydo nurodydamas, jog nukentėjusioji prašo priteisti 17 427, 50 Lt, nes rezoliucinėje dalyje nurodė priteistiną sumą – 17 729, 50 Lt. Taigi minėtąją klaidą teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą, teisiškai nereikšmingą klaidą, kuri neturi reikšmės nei nuteistųjų veikų teisiniam vertinimui, taip pat nepažeidžia ir nukentėjusiosios V. N. interesų.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistųjų A. R. , S. S. ir A. M. padaryta nusikalstama veika – plėšimas iš V. ir R. N. buto – priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Nors apylinkės teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl mano, kad nukentėjusiosios V. N. reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimui 20 000 Lt yra pagrįstas, tačiau apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo apiplėšta savo namuose, įsibrovusių trijų vyrų, taip pat į tai, jog prieš ją buvo pavartotas smurtas – ji buvo įstumta į butą, be to, jai buvo grasinta susidoroti ne tik su ja, bet ir su dukra, akivaizdu, kad V. N. patyrė didelį emocinį sukrėtimą, stresą, paniką, be to, kaip minėta, prieš ją buvo pavartotas smurtas, nors ir nesukėlęs sveikatos sutrikimų, tačiau neginčytinai sukėlęs didelius neigiamus psichologinius išgyvenimus, todėl, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismo priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti neprieštarauja protingumo bei teisingumo kriterijams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką vagysčių ir plėšimų baudžiamosiose byloje yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pagrobiamas mo­kė­ji­mo in­stru­men­tas pa­gro­bi­mas ar pa­si­nau­do­ja­ma juo, veika kva­li­fi­kuo­ti­na pa­gal BK 214 ir 182 straips­niuo­se nu­ma­ty­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų su­tap­tį, nes pa­si­kė­si­na­ma ap­gau­le už­val­dy­ti ar už­val­do­mas sve­ti­mas tur­tas, ka­dan­gi as­muo, at­lik­da­mas ope­ra­ci­jas su są­skai­to­je esan­čio­mis pi­ni­gi­nė­mis lė­šo­mis, ope­ra­ci­nei sis­te­mai ir ban­kui sa­ve pa­tei­kia kaip as­me­nį, tu­rin­tį tei­sę at­lik­ti to­kias ope­ra­ci­jas, t. y. už­val­do tur­tą su­klai­din­da­mas elek­tro­ni­nę sis­te­mą, taip pat ir ban­ką.

Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, nuteistieji iš esmės iškart, t. y. praėjus tik kelioms valandoms, po mokėjimo instrumento – kortelės „Visa Electron“ –vagystės iš A. A. buto nuvyko prie bankomato, esančio Herkaus Manto g. 6, ir paėmė bei pasisavino nukentėjusiajam A. A. priklausančius 3000 Lt. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji mokėjimo instrumentą pavartojo iškart po jo vagystės, įvertinant aplinkybę, kad vagystė iš minėtojo buto padaryta nakties metu (tačiau tikslus laikas nenustatytas), o pinigai paimti tos pačios nakties apie 4 val., be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio vietos iki bankomato, esančio Herkaus Manto g. 6, yra pakankamai nemažas atstumas, teisėjų kolegijos nuomone, ši nuteistųjų veika kvalifikuotina kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 ir 182 str., idealioji sutaptis. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog kai turint bendrą sumanymą per trumpą laiko tarpą atliekamos finansinės operacijos ir įgyjamas svetimas turtas, tokia padaryta veika yra tęstinė ir kvalifikuojama kaip BK 214 straipsnio ir 182 straipsnio numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtingose BK normose. Todėl apylinkės teismo sprendimas bendrinant bausmes, paskirtas už minėtuosius nusikaltimus, taikant apėmimo būdą, teisingas ir pagrįstas. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis S. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašydami nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 ir 182 str., traktuoti kaip padarytas esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, iš esmės prašo pasunkinti apelianto S. S. teisinę padėti. Kadangi, kaip mini ir apeliantai, esant realiajai nusikaltimų sutapčiai taikomas bausmių dalinis ar visiškas sudėjimas, šiuo atveju subendrinta bausmė akivaizdžiai būtų didesnė nei bausmes bendrinant apėmimo būdu, o taip būtų pažeisti nuteistojo interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str., 1 p., 2 p. teisėjų kolegija

nusprendžia:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti:

A. M. pagal BK 178 str. 2 d. paskirti vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo;

pagal BK 180 str. 3 d. (V. N. plėšimas) – dvejus metus laisvės atėmimo;

pagal BK 180 str.3 d. (L. P. plėšimas) – dvejus metus ir šešis metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie griežčiausios dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už L. P. apiplėšimą, pridėti dalį subendrintos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., dalį bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 3 d., už V. N. plėšimą bei dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Pripažinti nuteistųjų V. M. , A. R. , S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog atlygino nukentėjusiesiems A. ir E. A. padarytą žalą, bei pripažinti nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog padėjo išaiškinti nusikalstamas viekas ir jose dalyvavusius asmenis.

Iš nuosprendžio aplašamosios dalies ( dėl L. P. plėšimo) pašalinti kvalifikuojantį požymį – didelė pagrobtojo turto vertė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.