Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams L. S., V. S. ir A. S., trečiajam asmeniui Zarasų rajono savavaldybės administracijos Degučių seniūnijai dėl nuomininkų iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: iškeldinti atsakovus L. S., V. S. ir A. S. su visais jiems priklausančiais daiktais iš jai nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos; įpareigoti Zarasų rajono savavaldybės administracijos Degučių seniūniją suteikti socialinį būstą atsakovams; panaikinti atsakovų deklaravimo duomenis ir priteisti iš atsakovų valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant pagrindui prašė priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovams buvo nustatytas 14 dienų terminas pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Kadangi atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovo pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai L. S., V. S. ir A. S. gyvena ieškovei priklausančiame bute, kuriame L. S. ir A. S. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. V. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra Zarasų r. sav. Duomenų apie tai, kad ieškovė atsakovams suteikė galimybę bute gyventi atlygintinai, ar tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl buto naudojimosi sąlygų byloje nėra, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota buto, nuosavybės teise priklausančio ieškovei, panaudos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.632 straipsnis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

Ieškovė 2018-10-05 raštu įspėjo atsakovus, kad šie išsikraustytu per 10 dienų nuo pareiškimo išsiuntimo dienos, t. y. informavo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą, be to ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ne kartą žodžiu ragino atsakovus, kad šie išsikeltų iš jai priklausančio buto. Pažymėtina, kad neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Atsakovai dėl išsikėlimo laikytini įspėtais, ieškovė raštu įspėjo atsakovus, kad šie išsikraustytu per 10 dienų nuo pareiškimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2018-10-16 (CK 6.642 straipsnio 1, 2 dalys), taigi panaudos sutartis baigėsi 2019-01-05, suėjus įspėjimo terminui. Konstatuotina, kad suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovai neteko ginčo buto naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo butu. Dėl to buto savininkė – ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš buto CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Ieškovė įrodė, kad atsakovai pažeidžia ieškovės teisę nevaržomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Ieškovė nesutinka, kad atsakovai apribotų ieškovės nuosavybės teisę, todėl ieškovės teisė privalo būti ginama. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybės, ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovai iškeldintina iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų (CK 4.34 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis).

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, panaikintina ir atsakovų L. S. ir A. S. gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini). V. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu Zarasų r. sav., todėl jo atžvilgiu deklaracijos adresas nenaikintinas.

Žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažinta, kad būstu šios konvencijos 8 straipsnio 1 dalies prasme gali būti laikoma ne tik patalpa, kuria žmogus turi įsigijęs nuosavybės teise ar valdo ją pagal įstatymus, tačiau ir ta patalpa, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir turi pakankamą tęstinį ryšį su šia konkrečia vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2013). Pripažinus, kad asmens teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, asmeniui, kurį siekiama iškeldinti iš būsto, jei būtų nustatyta, kad tai yra jo vienintelė gyvenamoji vieta ir kitos jis neturi bei neturi galimybės jos įsigyti, turi būti sudarytos sąlygos, kurios užtikrintų tokio asmens teisę į būstą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuo 1999-2000 metų, leido atsakovams gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Pažymėtina, jog atsakovai yra pilnamečiai, veiksnūs asmenys, tačiau kito būsto kur galėtų gyventi neturi, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju būtina suteikti protingą terminą, per kurį atsakovai galėtų susirasti kitą gyvenamąjį būstą ar kreiptis į už socialinę apsaugą atsakingą valstybės instituciją. CPK 284 straipsnis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimto teismo sprendimo, kuriuo atsakovai su visu jiems priklausančiu turtu įpareigoti išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą atidėti vienam mėnesiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur (po 25 Eur) žyminio mokesčio ir 8,30 Eur (po 2,77 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 83,30 Eur (po 27,77 Eur) į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Panaikinti atsakovų L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos deklaraciją, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo vykdymą dėl atsakovų L. S., A. S. ir V. S. iškeldinimo atidėti 1 (vienam) mėnesiui nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovams išaiškintina, kad jie turi teisę kreiptis į Zarasų rajono savivaldybę dėl socialinio būsto jiems suteikimo.

Priteisti iš L. S. 27,77 Eur (dvidešimt septynių eurų 77 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš V. S. 27,77 Eur (dvidešimt septynių eurų 77 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. S. 27,77 Eur (dvidešimt septynių eurų 77 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.