Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. prašymą sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą – 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą – 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2014 m. balandžio 14 d. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. Kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstas iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. liepos 18 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo M. G. apeliacinį skundą ir iš dalies patenkinus nuteistojo E. G. apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teisme gautas M. G. prašymas peržiūrėti 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) ir vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu.

Prašymas Kauno apygardos teisme išnagrinėtas BPK 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. prašymas tenkinamas iš dalies

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo peržiūrėti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Nustatyta, kad BK pakeitimai yra nesusiję su veikomis, numatytomis BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi. Nuteistojo teisinę padėtį minėtų BK straipsnių pakeitimai liečia tik dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

BK 253 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) buvo numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką buvo numatyta sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Šiuo metu galiojanti BK 253 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numato atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką numatyta sankcija – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir pan. Analizuojamo BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d. yra švelnesnė taikytinos baudžiamosios atsakomybės prasme, kadangi straipsnio sankcija papildyta švelnesnėmis bausmėmis, t. y. bauda ir laisvės apribojimu.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nusikalstama veika pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotina į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tokiu būdu spręstinas ir bausmės pagal šią veiką paskyrimo klausimas.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, įvertina tai, kad M. G. padaryta nusikalstama veika (BK 253 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Ankščiau M. G. ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei parai laiko, po to kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, pats šaudė iš šaunamojo ginklo, o tai rodo, jog išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, jo gyvenimo būdas nepasikeitė, o antivisuomeninės nuostatos nesumažėjo. Taip pat įvertinama ir tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami už BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nusikalstamos veikos padarymą M. G. skiriant griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, M. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vertinant 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio įstatymo BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas nepakitusias laisvės atėmimo bausmės ribas (iki penkerių metų), sprendžiama, jog teisinga ir bausmės paskirtį atitinkanti bausmė yra 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus tai, kad bendrinant nuteistajam už BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne, t. y. už BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą nusikaltimą, paskirta bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtoji galutinė bausmė nesikeitė. Šioje nutartyje taikomas bendrinimo būdas (griežtesne bausme apimant švelnesnes) išlieka nepakitęs ir galutinė bausmė nuteistajam nesikeičia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo M. G. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. G. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.