Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-19 · Administracinė byla Nr. I-123-609/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
I-123-609/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00434-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Minijos nafta“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-123-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00434-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1., 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ atstovėms D.Z., V.V.P., J.G., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Laurai Vitosienei, Alfredui Šepštui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Minijos nafta“ patikslintu skundu (b.l. 57-62) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 08 23 sprendimą Nr. (4)-LV4-2674 „Dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėj dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos“ ir atsakovą įpareigoti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 04 18 įstatymo redakcija Nr. I-1495) 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka sukviesti atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų išvadas ir priimti sprendimą dėl „UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos.

Pradiniame skunde (b.l. 4-8) bei jo patikslinime (b.l. 57-62) nurodyta, jog UAB „Minijos nafta“ 2005 05 19 pradėjo naują (pakartotiną) poveikio aplinkai vertinimo procesą ir parengė „UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programą“ (toliau - PAV programa). Pažymi, jog parengta PAV programa buvo pateikta derinti Šilutės rajono savivaldybės tarybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ir visos institucijos, išskyrus Šilutės rajono savivaldybės tarybą, PAV programai pritarė. Paaiškina, kad 2012 05 25 raštu Nr. 176 UAB „Minijos nafta“ pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau - Klaipėdos reg. AAD) PAV programą ir visų vertinimo subjektų išvadas, tačiau Klaipėdos reg. AAD į vertinimą pakvietė naują instituciją - Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Teigia, kad net ir gavus naujai pakviestos institucijos pritarimą PAV programai, Klaipėdos reg. AAD ginčijamu 2012 08 23 raštu Nr. (4)-L-2674 nurodė, jog pateiktos PAV programos nenagrinės, nes PAV programa parengta planuojamai ūkinei veiklai, kuri neatitinka Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tvirtina, kad ginčijamas Klaipėdos reg. AAD 2012 08 23 sprendimas Nr. (4)-L-2674 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes prieštarauja faktinėms aplinkybėms, aukštesnės galios teisės aktams bei priimtas pažeidžiant įstatymo nustatytas procedūras. Mano, kad Klaipėdos reg. AAD netinkamai aiškina Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, teigdama, jog pirmiausia reikia ištirti ir aprobuoti žemės gelmių išteklius, tik tuomet vertinti jų gavybos poveikį aplinkai. Remiasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas atliekamas prieš planuojamos ūkinės veiklos projekto parengimą. Teigia, kad Klaipėdos reg. AAD privalėjo organizuoti visų vertinimo subjektų dalyvavimą svarstant jų pateiktas išvadas ir priimti galutinį sprendimą, tačiau atsakovas nepagrįstai PAV programą atsisakė nagrinėti.

Pareiškėjos atstovės patikslinto skundo reikalavimus palaiko ir patikslintą skundą prašo patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos su patikslinto skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsiliepimuose (b.l. 36,71-73) nurodė, jog PAV programa yra parengta planuojamai ūkinei veiklai, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t.y. planuojami išgauti žemės gelmių ištekliai nėra detaliai ištirti ir aprobuoti. Pažymi, kad remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 06 06 rašte Nr. (5)-1.7-1691 pateiktais duomenimis, Kintų kapavietė (struktūra) nustatyta tvarka nėra detaliai ištirta, nėra patvirtintas telkinio buvimas, nėra atrasti, apskaičiuoti bei aprobuoti angliavandenilių ištekliai. Mano, kad neatlikus Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, PAV programa negali būti nagrinėjama.

Atsakovo atstovai su patikslinto skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti.

Konstatuojama.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo Klaipėdos reg. AAD atsisakymas nagrinėti UAB „Minijos nafta“ planuojamos ūkinės veiklos - naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) - PAV programą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau - Įstatymas).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kadangi 2012 02 06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A492-1326/2012, buvo konstatuota, jog naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programa pradėta rengti galiojant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2000 m. balandžio 18 d. redakcijai Nr. VIII-1636, todėl visos tolesnės poveikio aplinkai vertinimo procedūros turi būti atliekamos vadovaujantis minėta Įstatymo redakcija, vertindamas ginčo aplinkybes, teismas remsis 2000 m. balandžio 18 d. Įstatymo redakcija Nr. VIII-1636.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje reglametuota, kada turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Visais atvejais, kai pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, turi būti rengiama PAV programa (Įstatymo 8 str. 1 d.). Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams, t.y. valstybės ir vietos savivaldos institucijoms, nagrinėjančioms poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančioms išvadas (Įstatymo 2 str. 5 d.). Poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateiktas išvadas ir pačią PAV programą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pateikia atsakingai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 06 23 įsakymu Nr. D1-311 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijos tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 1 priedo 2.1 punktą poveikio aplinkai vertinimo programą nagrinėja ir tvirtina Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėja UAB „COWI Baltic“ parengė UAB „Minijos nafta“ planuojamos ūkinės veiklos - naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų projekte) - PAV programą, kuri buvo derinama su poveikio aplinkai vertinimo subjektais - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu (b.l. 17), Klaipėdos apskrities viršininko administracija (b.l. 18), Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriumi (b.l. 19), Klaipėdos visuomenės sveikatos centru (b.l. 20), Šilutės rajono savivaldybės taryba (b.l. 21). Nustatyta, jog visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai, išskyrus Šilutės rajono savivaldybės tarybą, parengtai PAV programai pritarė. Derinant ginčo PAV programą, buvo kreiptasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (b.l. 22), kurios pritarimas PAV programai taip pat buvo gautas (b.l. 29).

Laikydamasi Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatytos tvarkos, pareiškėja UAB „Minijos nafta“ atsakingai institucijai - Klaipėdos reg. AAD, pateikė PAV programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas.

Ginčijamu 2012 08 23 raštu Nr. (4)-LV4-2674 atsakovas Klaipėdos reg. AAD atsisakė nagrinėti pateiktą PAV programą, motyvuodamas aplinkybe, jog PAV programa parengta planuojamai ūkinei veiklai, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, t.y. planuojami išgauti žemės gelmių ištekliai nėra detaliai ištirti ir aprobuoti.

Dėl 2012 08 23 sprendimo Nr. (4)-LV4-2674

Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, atsakinga institucija programą tvirtina per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai, prieš tvirtindama programą, atsakinga institucija kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų išvadas (Įstatymo 8 str. 10 d.). Tvarkos aprašo 15 punktas numato, jog gavusi ir išnagrinėjusi PAV programą bei visų PAV subjektų išvadas, atsakinga institucija per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos turi ją patvirtinti arba pateikti motyvuotus reikalavimus PAV dokumentų rengėjui ją papildyti ar pataisyti. Atitinkamai Tvarkos aprašo 17 punkte pažymėta, jog kai PAV subjektų išvados prieštarauja viena kitai ir/ar kai atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, prieš tvirtindama PAV programą, atsakinga institucija kviečia atvykti PAV subjektus, taip pat kviečia ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius suinteresuotos visuomenės atstovus. Atsakinga institucija po aptarimo parengia pasitarimo protokolą ir, išnagrinėjusi visų PAV subjektų išvadas bei suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, PAV programą patvirtina.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad gavusi pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ planuojamos ūkinės veiklos PAV programą, atsakinga institucija - Klaipėdos reg. AAD, turėjo teisę ją patvirtinti arba motyvuotai PAV programą grąžinti PAV dokumentų rengėjui ją pataisyti ar papildyti, nes nei Įstatyme, nei Tvarkos apraše nenumatyta galimybė atsisakyti nuo pateiktos PAV programos nagrinėjimo.

Būdamas viešojo administravimo subjektu, atsakovas Klaipėdos reg. AAD savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kuris numato, kad po suinteresuoto asmens prašymo priimti administracinį sprendimą išnagrinėjimo turi būti priimtas administracinis sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Kadangi laikytina, jog atsakovo Klaipėdos reg. AAD 2012 08 23 sprendimu, įformintu raštu Nr. (4)-LV4-2674, buvo pažeista Įstatymo 8 straipsnio 9,10 punktuose ir Tvarkos aprašo 15 bei 17 punktuose reglamentuota PAV programos tvirtinimo procedūra, ginčijamas administracinis aktas negali būti laikytinas teisėtu.

Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies.

Nustatyta, jog PAV programą atsisakyta nagrinėti, kaip neatitinkančią Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, t.y. planuojami išgauti žemės gelmių ištekliai nėra detaliai ištirti ir aprobuoti, Lietuvos Respublikos sausumos, vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmių naudojimo ir saugojimo pagrindinės nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme (toliau- Žemės gelmių įstatymas).

Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 8 dalis apibrėžia, jog žemės gelmių geologinis tyrimas - geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas - gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes <...> ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais.

Tam, kad įvertinti aukščiau nurodytos teisės normos prasmę, būtina išanalizuoti žemės gelmių ištyrimo ir aprobavimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus.

Nustatyta, jog pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ planuojama ūkinė veikla - naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų projekte). Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 04 23 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintos Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių klasifikacijos 5.1 punktą nafta priskiriama angliavandeniliams.

Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog tiesioginius ir nuotolinius angliavandenilių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą atlikti šiuos tyrimus.

Angliavandenilių išteklių paiešką, žvalgybą ir šių išteklių naudojimą (gavybą) Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 11 30 įsakymu Nr. D1-578 patvirtintos Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 5 punktas numato, kad angliavandenilių išteklių geologinis tyrimas atliekamas nuosekliai etapais (paieška, parengtinė žvalgyba, detalioji žvalgyba). Paskutinis geologinio tyrimo etapas - detalioji žvalgyba, laikoma baigta, kai Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka pateikiami angliavandenilių telkinio šio etapo tyrimo darbų geologiniai dokumentai (ataskaita) ir Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka aprobuoja angliavandenilių telkinio išteklius (Taisyklių 10 p.). Analogiška nuostata įtvirtinta Žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, jog išžvalgytus išteklius aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka.

Angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimas vykdomas pagal reikalavimus, nustatytus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 01 07 įsakyme Nr. 1-03 „Dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo“.

Reikalavimai PAV programos turiniui ir tikslams numatyti Įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių ištyrimą, aprobavimą ir poveikio aplinkai vertinimą akivaizdu, kad žemės gelmių išteklių tyrimo ir aprobavimo procedūros nėra tiesiogiai susijusios su poveikio aplinkai vertinimo procedūromis. Žemės gelmių tyrimus atlieka Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Žemės gelmių įstatymo 4 str. 2 d.), kai tuo tarpu poveikio aplinkai vertinimo procese ši institucija nedalyvauja. Nei vienas ginčo teisinius santykius reglamentuojantis norminis teisės aktas nenumato tokios procedūros, pagal kurią pirma turėtų būti atliekamas žemės gelmių ištyrimas bei aprobavimas, ir tik po to vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, numato privalomą sąlygą žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui, tačiau jos įgyvendinimo eiliškumo iš esmės nereglamentuoja.

Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog poveikio aplinkai vertinio subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas PAV programą papildytų ar pataisytų.

Iš byloje esančių poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų matyti, jog nei vienoje iš jų nenurodyta apie ginčo planuojamos ūkinės veiklos neatitikimą Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Pažymėtina, jog nei žemės gelmių išteklių ištyrimas ir aprobavimas, nei gavybos poveikio aplinkai įvertinimas patys savaime nesudaro prielaidų žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui. Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertintina, kad išduodama leidimą bei sudarydama išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, įsitikinti, ar siekiantys naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, yra įvykdę visas Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naudojimo sąlygas privalo ne atsakinga institucija - Klaipėdos reg. AAD, o Vyriausybės įgaliota institucija, todėl laikytina, jog atsisakydama nagrinėti PAV programą, atsakinga institucija - Klaipėdos reg. AAD, Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi rėmėsi nepagrįstai.

Teismas negali priimti sprendimo dėl PAV programos pagrįstumo remdamasis byloje esančiais įrodymais ir argumentais, nes PAV programos svarstymas ir motyvuoto sprendimo priėmimas yra atsakingos institucijos- Klaipėdos reg. AAD, kompetencija. Teisme galėtų būti nagrinėjami tik tokio sprendimo motyvai ir vertinamas jo pagrįstumas. Sprendžiamas klausimas susijęs su ūkine veikla ekologiniu ir socialiniu požiūriu jautrioje teritorijoje, reikalaujančia didelių investicijų, todėl atsakingos institucijos sprendimas dėl pateiktos PAV programos tvirtinimo turi būti motyvuotas išsamiai, kad būtų galima spręsti dėl programos atitikimo įstatymo reikalavimams bei galimybės derinti skirtingus interesus, kurie kyla siekiant vykdyti vieną ar kitą ūkinę veiklą konkrečioje vietoje.

Iš byloje esančių poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų negalima suprasti, kodėl sprendimas dėl PAV programos tvirtinimo negalėjo būti priimtas. 2012 02 06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu (administracinė byla Nr. I-425-583/2011) 2010 02 25 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-1268 „Dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos projekto“ buvo panaikintas, kaip nemuotyvuotas tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas. Įvertinus byloje esančio 2012 05 24 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-433 „Dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos projekto“ (b.l. 21) turinį matyti, jog vieninteliu esantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos nepritarimas UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programai negali būti laikytinas išsamiai motyvuotu, nes iš esmės negalima suprasti, kodėl nėra galimybės suderinti skirtingus interesus, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjos planuojama ūkinė veikla grindžiama su Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1995 03 27 sudaryta licencine sutartimi bei Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriasybės 2003 02 25 nutarimu Nr. 258, kurios tikslai įgyvendinami subalansuotos plėtros principais, derinant valstybės, visuomenės, investuotojų, naftos bendrovių interesus.

Kadangi laikytina, jog atsakovas Klaipėdos reg. AAD netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias PAV programos tvirtinimo procedūrą, todėl priėmė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį sprendimą, pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ patikslintas skundas tenkintinas - Klaipėdos reg. AAD 2012 08 23 raštas Nr. (4)-LV4-2674 naikintinas ir atsakovas įpareigotinas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 04 18 įstatymo redakcija Nr. I-1495) 8 straipsnyje nustatyta tvarka priimti motyvuotą sprendimą dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje numatytas 10 darbo dienų PAV programos tvirtinimo terminas, atsakovas motyvuotą sprendimą dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo įpareigotinas priimti per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą skundą patenkinti visiškai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 08 23 raštą Nr. (4)-LV4-2674 panaikinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą įpareigoti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 04 18 įstatymo redakcija Nr. I-1495) 8 straipsnyje nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir priimti motyvuotą sprendimą dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė