Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-14 · Administracinė byla Nr. AS-520-163-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-14
Bylos Nr.
AS-520-163-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00024-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno elektrinė“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės tarybai
Administracinė byla Nr. AS520–163/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00024-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 67
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Laimučio Alechnavičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno elektrinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno elektrinė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ (toliau – ir UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno elektrinė“ (toliau – ir UAB „Kauno elektrinė“) skundas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-715 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-432 „Dėl žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-715 galiojimą iki šios administracinės bylos nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamas sprendimas užkerta kelią naujos elektrinės statyboms, taip pat senos Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimui, kaip tai numatyta 2003 m. Investicijų susitarime (su 2005 m. pakeitimais). Dėl senų įrenginių nusidėvėjimo Kauno termofikacijos elektrinės parduodama šilumos energijos kaina negalės būti sumažinta, nes augs jos sąnaudos, tai atitinkamai sąlygos ir kitų smulkių gamintojų aukštas kainas, todėl vartotojams šilumos kainos Kaune ne tik nesumažės, bet tikėtina padidės. Siekiant iki 2016 m. įgyvendinti ES taršos prevencijos ir kitus techninius standartus būtinas kuo skubesnis naujos elektrinės statybos darbų pradėjimas arba senosios elektrinės modernizavimas. Pareiškėjai po detaliojo plano žemės sklype Taikos pr. 147, Kaune, patvirtinimo atliko naujos elektrinės projekto vystymo darbų ir numato juos toliau operatyviai tęsti, kad nauja elektrinė būtų pastatyta iki 2016 m. Ginčijamas sprendimas sustabdo ir jau faktiškai sustabdė naujos elektrinės projekto vystymą, taip pat atima galimybę vykdyti 2003 m. Investicijų susitarimą (su 2005 m. pakeitimais) modernizuojant senąją elektrinę, kad ši iki 2016 m. atitiktų ES taršos standartus. Teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą ir panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjai jau bus praradę galimybę iki 2016 m. užbaigti naujos elektrinės projekto darbus arba modernizuoti senąją elektrinę, bet kokie darbų atidėjimai daro naujos elektrinės projektą ar senosios elektrinės modernizavimą beprasmiu. Todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės iki administracinės bylos pabaigos, išnyks nagrinėjamos bylos dalykas, kartu ir pareiškėjų reikalavimus tenkinančio teismo sprendimo priėmimo ir įvykdymo galimybė. Ginčijamo sprendimo neteisėtumą pripažįsta patys jo rengėjai – Kauno miesto savivaldybės administracija. Dėl procedūrinių pažeidimų ginčijamas sprendimo projektas net negalėjo būti įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę ir svarstomas. Tai patvirtina skundo patenkinimo galimybę ir sąlygoja akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto ginčijamo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo galiojimą. Pareiškėjų nuomone, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kils grėsmė patikimam, saugiam, nepertraukiamam, kokybiškam ir už mažiausią kainą Kauno miesto šilumos energijos vartotojų aprūpinimui šilumos energija ir būsimas teismo sprendimas pasidarys beprasmis ir neįvykdomas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir UAB „Kauno elektrinė“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 2 dalių, 92 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS2-388/2005, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-242/2009, Nr. AS556-556/2010, Nr. AS63-799/2011), konstatavo, kad byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjų reikalavimo tenkinimo atveju nebūtų galima atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjai galimą būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą aiškina patvirtinto detaliojo plano dalyko apibrėžtumu laike (iki 2016 m.) ir prarasta galimybe iki 2016 metų užbaigti naujos elektrinės darbus arba modernizuoti senąją elektrinę, motyvuoja viešojo intereso prioritetu, t. y. galimu šilumos kainų vartotojams kilimu arba nemažėjimu, galima grėsme patikimam, saugiam ir nepertraukiamam šilumos energijos tiekimui šilumos vartotojams bei nurodo, kad pagal patvirtintą detalųjį planą buvo atlikta naujos elektrinės projekto vystymo darbų ir numatyta juos toliau tęsti. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nukreiptos į ateitį, daugiau pagrįstos prielaidomis. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo metu kyla reali grėsmė patikimam, saugiam ir nepertraukiamam šilumos energijos tiekimui šilumos vartotojams, o ne realia galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo grėsme. Nustatė, kad pareiškėjų argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, nes jie praras galimybę iki apibrėžto termino užbaigti naujos elektrinės statybos ar senos elektrinės modernizavimo darbus, siejami su prevenciniu būsimų, ateityje galimų pareiškėjų teisių pažeidimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (dėl statybų, modernizavimo negalimumo, šilumos energijos kainos pokyčių ir kt.). Teismas, spręsdamas konkretų teisinį konfliktą, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Pažymėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo tikslingumo klausimą paties ginčijamo akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas. Teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties, todėl pareiškėjų argumentų dėl galimai neteisėto ginčijamo akto, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, nenagrinėjo.

III.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno elektrinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį ir išnagrinėti reikalavimo užtikrinimo prašymą. Atskirajame skunde nurodo:

1. Teismo sprendimo vykdymas netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės taps beprasmis ir neįmanomas, nes jis apribotas laike. Šios aplinkybės patvirtina, kad jeigu 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo galiojimas nebus sustabdytas iki administracinės bylos pabaigos, išnyks nagrinėjamos bylos dalykas, kartu ir pareiškėjų reikalavimus tenkinančio teismo sprendimo priėmimo ir įvykdymo galimybė. Tokia situacija reikštų pareiškėjų teisės kreiptis gynybos į teismą ir gintis nuo neteisėtų administravimo subjekto veiksmų paneigimą. Nestabdant šioje byloje ginčijamo sprendimo galiojimo paneigiama pareiškėjams Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais garantuota teisė į tinkamą, savalaikę ir efektyvią pažeistų teisių teisminę gynybą.

2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-375/2005, 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006) vertinant, ar stabdyti ginčijamą administracinį aktą, reikia ne tik formaliai nustatyti, ar sprendimo įvykdymas pasunkės, bet ir atsižvelgti į reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumą siekiamam tikslui, proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Maža to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo formuoja praktiką, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas turėtų būti stabdomas tuo atveju, jei akto vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atitinkamo akto nevykdymas.

3. Europos Tarybos, kurios nare yra ir Lietuva, Ministrų Komitetas yra pažymėjęs būtinybę asmenims suteikti galimybę prašyti laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl administracinio akto. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šios rekomendacijos II punkte nurodė, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Toliau šiame punkte nurodytas vienas iš galimų užtikrinimo priemonių atvejų – tokios priemonės konkrečiai gali būti taikomos, jei (i) administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir (ii) yra prima facie (preliminarių) argumentų dėl skundžiamo akto galimo negaliojimo. Kauno apygardos administracinis teismas apskritai nevertino nei vieno iš ankščiau nurodytų kriterijų ir pareiškėjų skunde pateiktų konkrečių argumentų, patvirtinančių būtinybę taikyti užtikrinimo priemones remiantis šiais kriterijais. Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė vertinti prima facie skundo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslais, motyvuodamas tuo, kad teismas šioje stadijoje nenagrinėja bylos iš esmės. Pareiškėjai teigia teismui nurodę tik kelias aplinkybes, kurios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslais prima facie patvirtina skundo patenkinimo galimybę ir sąlygoja akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo galiojimo sustabdymą. Pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje – „apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo“. Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakymas vertinti prima facie aplinkybes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslais nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos.

4. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 30 straipsnio 3 dalis nustato, kad šilumos ūkio dalyvių pareiga yra užtikrinti patikimą, efektyvų ir kokybišką vartotojų aprūpinimą šilumos energija. Patikimo, efektyvaus ir kokybiško vartotojų aprūpinimo šilumos energija užtikrinimas kaip svarbiausia užduotis įtvirtinta ir poįstatyminiuose aktuose: Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklėse (38.2 punktas, 38.4 punktas, 38.5 punktas, 38.8 punktas, 38.9 punktas), Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (28.1 punktas, 32 punktas, 39.1 punktas, 129.2 punktas, 223.5 punktas), ir kt. Atitinkamai, patikimas, kokybiškas ir už prieinamą kainą aprūpinimas šilumos energija gali būti užtikrintas tik esant sąžiningai konkurencijai šilumos gamybos rinkoje, t. y. atsirandant naujiems gamybos pajėgumams, modernizuojant senuosius gamybos šaltinius ir taip tarpusavyje konkuruojant rinkos dalyviams, kurie siūlo vartotojui palankiausią kainą (Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnis). 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu yra užkertamas kelias minėtai sąžiningai konkurencijai šilumos gamybos rinkoje. 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas, panaikindamas žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detalųjį planą, užkerta kelią naujos elektrinės statyboms, taip pat užkerta kelią senos Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimui, kaip tai numatyta 2003 m. Investicijų susitarime (su 2005 m. pakeitimais). Taigi UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ parduodama šilumos energijos kaina negalės būti sumažinta, nes jos sąnaudos dėl senų įrenginių nusidėvėjimo tik augs. Į šilumos gamybos rinką įeinantys nauji smulkūs nepriklausomi šilumos gamintojai taip pat negalės pasiūlyti mažesnės kainos, nes remiantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 8.3 punktu, jų šilumos gamybos kaina yra nustatoma pagal palyginamąją kitų šilumos gamintojų, kurių Kaune didžiausias yra UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, kainas. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ kainos išliks aukštos, tai atitinkamai sąlygos ir kitų smulkių gamintojų aukštas kainas, dėl ko vartotojams šilumos kainos Kaune ne tik nesumažės, bet, tikėtina, ir padidės.

5. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, 2011 m. rugsėjo 23 d. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2011 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu išdavus statybą leidžiantį dokumentą ir faktiškai jau įvykdžius statybą leidžiančiame dokumente nurodytus darbus, 2011 m. liepos 14 d. sprendimas nebegalėjo būti atšauktas ar panaikintas Kauno miesto savivaldybės taryboje 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu. Šiuo požiūriu 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo neteisėtumą pripažįsta patys jos rengėjai – Kauno miesto savivaldybės tarybos administracija. 2011 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos teisės skyrius, vertindamas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo projektą, aiškiai pažymėjo apie šio projekto neteisėtumą – negalimumą atšaukti ar panaikinti 2011 m. liepos 14 sprendimą, kai UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2011 m. rugsėjo 23 d. jau yra gavusi statybą leidžiantį dokumentą, nes tai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 daliai. Apie 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo neteisėtumą taip pat nurodė visi šio sprendimo projektą vizavę asmenys. Be to, 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo projektas komitetuose apskritai nebuvo svarstytas, nors to reikalauja Reglamento 74.2 punktas. Meras tik Tarybos posėdžio dieną pasiūlė 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo projektą įtraukti į darbotvarkę, nors Reglamento 74.5 punktas reikalauja klausimus į darbotvarkę įtraukti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio. 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo projektas neatitiko Reglamento VII skyriuje nustatytos tvarkos (nesvarstytas komitetuose) ir buvo įregistruotas vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, nors remiantis Reglamento 96 punktu 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas turėjo atitikti Reglamento VII skyriuje nustatytą tvarką (svarstytas komitetuose) ir būti įregistruotas ne vėliau kaip 24 val. iki tarybos posėdžio. Procedūrinius pažeidimus, dėl kurių 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo projektas apskritai net negalėjo būti įtrauktas į posėdžio darbotvarkę ir svarstomas, 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu išsakė ir pripažino patys tarybos nariai (žr. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-12- 29 posėdžio vaizdo įrašą, http://transliaciia.kaunas.lt/video/Default.aspx?menu=1). Vertina, kad šios aplinkybės reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslais prima facie patvirtina skundo patenkinimo galimybę ir sąlygoja akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo galiojimo sustabdymą.

6. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Šioje byloje yra visiškai priešinga faktinė situacija – pareiškėjai neprašo apsaugoti juos nuo būsimų jų teisių pažeidimų iš atsakovo pusės, t. y. neprašo uždrausti atsakovui atlikti būsimų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai prašo iki bylos nagrinėjimo pabaigos leisti jiems atlikti veiksmus pagal 2011 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, t. y. tęsti naujos elektrinės statybos ar senosios elektrinės modernizavimo darbus. Tai yra visiškai priešingas reikalavimas, nei teismo cituotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra kitas svarbus šiai bylai aspektas –nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol vyksta administracinės bylos nagrinėjimas, atitinkamos atsakovų ir pareiškėjų teisės ir pareigos turi būti toliau realizuojamos. Nagrinėjamu atveju, atsakovo ir pareiškėjų teisės ir pareigos turėtų būti toliau realizuojamos ir negali būti sustabdytos, t. y. pareiškėjai turi tęsti naujos elektrinės statybos ar senosios elektrinės modernizavimo darbus, o atsakovas negali šiems darbams trukdyti.

Atsiliepimas

Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas (ir tuo pačiu pareiškėjų teisių apgynimas) pasireikštų ginčijamo administracinio akto panaikinimu ir situacijos iki ginčijamo administracinio akto atkūrimu. Kauno miesto savivaldybės nuomone, nei viena iš pareiškėjų atskirajame skunde nurodomų aplinkybių nesudaro tinkamo pagrindo (nesąlygoja būtinybės) tam, kad būtų taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, visus pareiškėjų minėtus darbus pavyks užbaigti iki nustatyto termino (2016 m.). Atsakovo nuomone, yra priešingai, t. y. patenkinus pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, skundo netenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, kadangi iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos galimai būtų pradėti vykdyti naujos elektrinės statybos ar senos elektrinės modernizavimo darbai. Tokiu būdu jau būtų sukeltos realios pasekmės, apsunkinančios galimai neigiamo teismo sprendimo įvykdymą, nes situacijos atkūrimas (t. y. galimai atliktų statybos darbų pašalinimas), be atskiro teismo sprendimo būtų neįmanomas, taigi, tokio sprendimo įvykdymui turėtų būti pradėtas naujas teisminis ginčas. Atsakovo nuomone, pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeistas ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę (užkertant kelią atlikti veiksmus, kurie gali sąlygoti būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą ar apskritai tapimą neįvykdomu). Atkreipia dėmesį į tai, kad pačių pareiškėjų prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto tikslui, nes neprašoma uždrausti ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, o prašoma sustabdant skundžiamo sprendimo galiojimą leisti jiems atlikti veiksmus pagal 2011 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą. Pareiškėjų teiginiai, kad neįgyvendinus projekto iki 2016 m. detaliojo plano dalykas nebetektų prasmės, atsakovo manymu, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi tokie statybos darbai galėtų būti atliekami tiek iki, tiek ir po 2016 m., turint atitinkamą statybą leidžiančius dokumentus. Ta aplinkybė, kad iki 2016 m. nespėjus užtikrinti Direktyva nustatytų taršos reikalavimų, teismo sprendimo įgyvendinimas nebeteks prasmės, taip pat yra teisiškai nepagrįsta, kadangi detaliuoju planu (jam esant galiojančiu) planuojamus elektrinės statybos/modernizavimo darbus bus galima atlikti ir po šio termino. Atsakovo manymu, teismas tinkamai įvertino pareiškėjų argumentus ir byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą. Pažymi, kad ir teikdami atskirąjį skundą pareiškėjai nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Iš esmės yra dėstomos tik prielaidos ir spėlionės apie ateityje galimą šilumos kainų nesumažėjimą ar netgi padidėjimą, kurios iš esmės nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovo nuomone, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo klausimą nagrinėjamoje byloje yra svarbi ta aplinkybė, kad net ir palankaus pareiškėjams teismo sprendimo atveju pagal reiškiamus nagrinėjamoje byloje reikalavimus situacija, buvusi iki skundžiamo sprendimo priėmimo, atkurta nebus todėl, kad ABTĮ 92 straipsnyje yra nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Atsakovo nuomone, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas gali sukelti didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas. Taip pat, vadovaujantis administracinių teismų formuojama praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. ASl6-528/2007, Nr. AS444- 244/2008, Nr. AS525-222/2010, Nr. ASl46-297/2011), būtina atsižvelgti į visų proceso dalyvių interesus, taip pat apsvarstyti teismo sprendimo įvykdomumo klausimą ne tik pareiškėjų skundo patenkinimo atveju, o ir galimo skundo netenkinimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006, Nr. AS492-900/2011 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, Nr. AS492-900/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Tokius įrodymus pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančias aplinkybes būtent subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjams kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia prašymą laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-715 galiojimą. Pareiškėjai būtinybę taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog, nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, kils neigiamos pasekmės, kurias bus sudėtinga pašalinti, jeigu teismas patenkintų skundą. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamas sprendimas užkerta kelią naujos elektrinės statyboms, taip pat senos Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimui, kaip tai numatyta 2003 m. Investicijų susitarime (su 2005 m. pakeitimais). Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjai jau bus praradę galimybę iki 2016 m. užbaigti naujos elektrinės projekto darbus arba modernizuoti senąją elektrinę, bet kokie darbų atidėjimai daro naujos elektrinės projektą ar senosios elektrinės modernizavimą beprasmiu.

Įvertinusi šiuos pareiškėjų nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjams, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, visus pirmiau minėtus darbus pavyks užbaigti iki nustatyto termino (2016 m.). Pareiškėjų argumentai, kad neįgyvendinus projekto iki 2016 m. sprendimo vykdymas nebetektų prasmės, yra nepagrįsti, nes nepateikti jokie duomenys, kad statybos darbai ginčo sklype negalėtų būti atliekami tiek iki, tiek ir po 2016 m., turint atitinkamą statybą leidžiančius dokumentus. Nepateikiami jokie duomenys, kad ginčijamo administracinio akto vykdymas sukels pareiškėjams didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui patenkinus skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo, pareiškėjams neužkertama galimybė reikalauti žalos atlyginimo.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu yra užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai šilumos gamybos rinkoje. 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas, panaikinantis žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detalųjį planą, užkerta kelią naujos elektrinės statyboms, taip pat užkerta kelią senos Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimui, kaip tai numatyta 2003 m. Investicijų susitarime (su 2005 m. pakeitimais), o tai reiškia, kad UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ parduodama šilumos energijos kaina negalės būti sumažinta, nes jos sąnaudos dėl senų įrenginių nusidėvėjimo tik augs. Į šilumos gamybos rinką įeinantys nauji smulkūs nepriklausomi šilumos gamintojai taip pat negalės pasiūlyti mažesnės kainos, nes remiantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 8.3 punktu, jų šilumos gamybos kaina yra nustatoma pagal palyginamąją kitų šilumos gamintojų, kurių Kaune didžiausias yra UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, kainas. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ kainos išliks aukštos, tai atitinkamai sąlygos ir kitų smulkių gamintojų aukštas kainas, dėl ko vartotojams šilumos kainos Kaune ne tik nesumažės, bet, tikėtina, ir padidės. Šie pareiškėjų argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, gindamas viešąjį interesą, turėjo taikyti pareiškėjų nurodomą užtikrinimo priemonę. Be to, nagrinėjama byla nėra susijusi su UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ parduodama šilumos energijos kaina.

Pareiškėjai taip pat nurodo aplinkybes, kurios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslais prima facie patvirtina skundo patenkinimo galimybę ir sąlygoja akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo galiojimo sustabdymą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti prima facie aplinkybes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslais. Su tokia pozicija nesutiktina, nes pareiškėjų nurodomos aplinkybės ir įrodymai, kurių pagrindu turi būti patenkintas jų skundas, suteikė teisę pareiškėjams kreiptis į teismą tam, kad būtų panaikintas administracinis aktas. Vien tai, kad pareiškėjai padavė skundą dėl administracinio akto panaikinimo, nereiškia, jog turi būti stabdomas ir šio akto galiojimas. Kaip jau buvo minėta, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog yra minėta grėsmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nenagrinėjo pareiškėjų aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu teigiama, kad atsakovo administracinis aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentų pagrindu nepripažintina nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno elektrinė“ atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėLaimutis AlechnavičiusDalia Višinskienė