Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-07-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-6443-291/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-13
Bylos Nr.
e2YT-6443-291/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02631-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
B. U.
Suinteresuotas asmuo
A. K., A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6443-291/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02631-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., A. Ka.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi J. K. po sutuoktinio A. Kp.. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė A. K. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjai B. U. nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. K., dukra, o suinteresuoti asmenys A. K. ir A. Ka. – jos broliai. Daugiau vaikų šeimoje nebuvo.

Pareiškėja nurodo, kad yra priėmę mirusios motinos J. K. palikimą, tačiau notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjos tėvo A. Kp. palikimą.

Pareiškėjų motina J. K., (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui ir pareiškėjos tėvui A. Kp., mirusiojo palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

A. K. ir J. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai, būdami santuokoje, 1997-12-18, įsigijo nekilnojamąjį turtą – esantį (duomenys neskelbtini)Tame bute jie gyveno iki pat mirties.

Po sutuoktinio A. K. mirties J. K. liko gyventi tame pačiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Mirus pareiškėjos motinai J. K., kuri priėmė savo sutuoktinio A. K., palikimą faktiniu valdymu, pareiškėjai iškilo būtinybė kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinį faktą, kad po jų tėvo mirties jų motina priėmė savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys A. K. ir A. Ka. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja B. U. yra palikėjo A. Kp. dukra, o J. K. buvo palikėjo A. Kp. sutuoktinė ir pareiškėjos motina. Suinteresuoti asmenys A. K. ir A. Ka. yra pareiškėjos broliai, o palikėjai A. K. ir J. K. yra jų tėvai. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po J. K. mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po A. Kp. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau sutuoktinė J. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti po mirties likusį jo turtą, esantį (duomenys neskelbtini)liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį turtą, darė, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu kaip savu, ten deklaruota palikėjos J. K. gyvenamoji vieta, kur gyveno iki pat savo mirties.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį (1964-07-07 redakcija, galiojusi iki neteko galios 2001-07-01) įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.

Tuo metu galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

(duomenys neskelbtini) mirusio A. K. palikimą jos sutuoktinė J. K. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame name. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. K. mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo namą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie sumokėtus mokesčius. 2021-04-01 Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijos notarė V. J. išdavė pareiškėjai liudijimą apie tai, kad B. U. priėmė palikimą po J. K. mirties. Šiaulių rajono 2 -ame notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. Kp., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjų motina priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjų (duomenys neskelbtini) mirusi motina J. K. po sutuoktinio A. Kp. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė A. K. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. Kp., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė A. K. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė