Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-345-620/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-08-05Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-11-23Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
1-345-620/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15913-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Kaltinamasis
S. T.
Nukentėjusysis
J. T.
Advokatai
Mindaugas Beinaravičius, Rima Adomonienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-345-620/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15913-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,sekretoriaujant J. Meiluvienei,Astai Butėnaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei,kaltinamajam S. T. , jo gynėjui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,nukentėjusiajai J. T.,jos gynėjai advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. 2020 m. balandžio 24 d., apie 18 val. kambaryje buto, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastumdamas pargriovė savo sutuoktinę J. T. ant lovos ir ją gulinčią bandydamas apžergti, kad J. T. negalėtų laisvai judėti ir atsikelti, keldamas koją keliu sudavė J. T. į apatinę ir viršutinę lūpas; tęsdamas nusikalstamą veiką, J. T. nuėjus į kitą kambarį ir atsisėdus ant lovos, ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai kumščiu į kairiosios rankos žastą, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos narei nukentėjusiajai J. T..

Kaltinamasis S. T. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir parodė, kad 2020-04-24 grįžo namo. Jį pasitiko žmona su vaikais. Turėjo vežti vaikus pas tėvus, nes buvo susitarę šeštadienį vykti į žvejybą. Tačiau jis buvo truputį išgėręs, t.y. pusę litro alaus, todėl pasakė, kad vaikų nuvežti negali. Žmona aprengė vaikus ir išvežė pas tėvus. Jis pasiėmė cigarečių ir nuėjau į balkoną parūkyti. Jam išeinant iš balkono, įlėkė žmona ir jie abu apsižodžiavo keiksmažodžiais. Ji vis tiek nenustojo rėkti, lakstyti. Viskas vyko didžiajame buto kambaryje. Jis norėjo išeiti į kambario, nes nebegalėjo klausyti jos riksmų. Žmona stovėjo tarpduryje ir nepraleido. Paprašė, kad pasitrauktų, tačiau ji nesitraukė. Pasakė dar kartą, kad ji pasitrauktų, nes pastums. Žmona nesitraukė ir jam teko ją pastumti, kad galėtų praeiti. Pastūmimas buvo lengvas. Tuo momentu, kai ją pastūmė nuo savęs, pajuto smūgį iš nugaros. Jį žmona pastūmė į virtuvės pusę. Paklausė jos, ką ji čia dirba, ji pasakė, kad tuoj jį išveš. Jis kaip vyras, žodžio kišenėje taip pat nelaikė, taip pat atsakė „gražiais“ žodžiais. Žmona čiupo telefoną ir pasakė, kad tuoj jį išveš. Jis bandė išplėšti telefoną iš jos rankų, bet iš pradžių nepasisekė, pasakė, kad „nebedurniuotų“, nieko baisaus čia neįvyko, bet ji vis tiek nenusiramino. Tuo momentu, kai ji pasakė, kad skambina policijai, jam pavyko išplėšti iš jos telefoną. Telefono išplėšimas vyko stovint. Telefoną numetė ant lovos. Žmona vėl pradėjo priekaištauti, rėkti, tuo momentu pajuto smūgį, pamatė, kad tai buvo vaikiškas buteliukas. Jis negali tiksliai pasakyti, ar ji norėdama jam netyčia šėrė, bet jis didelės problemos dėl to nekėlė, nors po to liko guziukas dešinėje kaktos pusėje viršuje, bet dėl to nesikreipė dėl to į policiją. Tuo momentu koridoriuke vėl abu apsižodžiavo, apsistumdė. Po to jis pasiėmė ploną striukę, batus į rankas ir išbėgo iš buto, nes nebenorėjo, kad kaimynai girdėtų, gėda. Jis nenorėjo eiti pas tėvus, todėl nuėjo prie Rokiškio ežero ir gelbėtojų bokštelyje visą laiką prasėdėjo. Pradėjo temti, pagalvojo, kad laikas eiti iki namų. Grįžo neskubėdamas, buvo gal apie dvi valandas nakties. Buto durys buvo užrakintos, vieną kartą pabarbeno, bet niekas neatsakė, antrą kartą , taip pat niekas neatsakė ir tą minutę pamatė, kad atvažiuoja pareigūnai su švyturėliais. Jis užlipo vienu aukštu aukščiau, nesislėpė, atsistojo prie palangės ir stovėjo. Pareigūnai užlipo į viršų, paklausė ar jis yra S. T., atsakė, kad taip. Jo paprašė parodyti rankas, parodė ir nusivedė jį į apačią. Jie paklausė kur jį vežti, paprašė, kad nuvežtų pas tėvus (duomenys neskelbtini). Jie pasodino į automobilį, nuvežė prie (duomenys neskelbtini) esančių garažų. Buvo tamsu, atidarė duris, paklausė ar žinosiu kur eiti, atsakė, kad žinos, pareigūnas pasisiūlė palydėti ir palydėjo jį iki kelio ir nuėjo pas tėvus. Paaiškino, kad grįžęs iš darbo nebuvo piktas, nerėkavo, nedaužė spintelių . Nebuvo taip, kad su keliais užliptų žmonai ant rankų ir laikytų jos rankas žemiau pečių ir keldamas kelią užgautų jos lūpas. Nurodė, kad jis nedaužė kumščiu žmonai ranką.

Motyvuojamoji dalis

Nors S. T. savo kaltės nepripažino ,jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios J. T. 2020-04-24 protokolu-pareiškimu, kuriame ji nurodė, jog 2020-04-24 apie 18.00 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) į namus atvyko neblaivus jos vyras S. T., su kuriuo kartu gyvena. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jie susistumdė. Ji liepė jam išeiti iš namų, tada jis supykęs parvertė ją ant lovos. Laikydamas jos rankas, kojos keliu užgavo jos lūpas. Jai pavyko išsilaisvinti ir išėjus į kitą kambarį, vyras atėjo paskui ją, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji pastūmė vyrą, norėdama, kad jis nuo jos atsitrauktų toliau. Jai atsisėdus ant lovos, jos vyras ją užsipuolė vėl-apžergęs ją pradėjo mušti rankų kumščiais. Jai ne mažiau trijų smūgių vyras sudavė į kairę ranką.Dėl tokio vyro elgesio ji patyrė fizinį skausmą. Jai pavyko vyrą nustumti nuo savęs. Tada išbėgo į koridorių ir iškvietė pagalbą telefonu .Jos vyras dar bandė iš jos atimti telefoną, tačiau supratęs, kad ji skambina į policiją, kažkur išėjo. Nurodė, kad vyras prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą (II t., b.l.11-12).

Nukentėjusiosios J. T. parodymais, kad 2020-04-24 ji jau po pietų pradėjo skambinti vyrui S. T., nes norėjo patikrinti, ar jis yra blaivus. Jis visą tą savaitę gėrė. Jam niekaip negalėjo prisiskambinti. Vyras atsiliepė panašiai po 16 val. ir ji iš balso suprato, kad jis yra visiškai girtas. S. būdamas girtas yra visiškai piktybinis, nes triukšmauja, kabinėjasi. Vaikai labai bijo būti namuose. Jų sūnus paprašė nuvežti pas senelius, nes nebenori būti su girtu tėčiu namuose. Jie pradėjo skambinti močiutei, ji neatsiliepė, kadangi dirbo. Tada ji paskambino uošviui P. T., pasakė, kad S. girtas, kad pas juos nuveš vaikus. Jis sutiko. Jiems su vaikais pradėjus rengtis, į butą apie 17 val., įėjo S. iš darbo . Jis buvo girtas, visas piktas. Jo pyktis pasireiškė dantų griežimu, žingsnio paspartinimu. Vyras pradeda bėgioti po butą, rėkauti, kažką burbėti. Vaikai sustresavo, mažylė pradėjo verkti. Jie labai greitai apsirengė ir išvažiavo. Vaikus ji nuvežė pas senelį. Pasakė P. T. , kad S. girtas, kad vėl triukšmauja ir vaikai pabus pas jį. Senelis sutiko, o ji išvažiavo namo. Žino koks S. yra konfliktiškas, todėl grįžusi namo atsisėdo kambaryje ant lovos ir žiūrėjo televizorių, bandė ignoruoti jo pyktį, priekabiavimus. Jis pastoviai rėkavo, daužė spintelės dureles, daužė viską, kur prisilietė, ten ir trenkė, kad parodytų koks jis piktas. Jis atėjo pas ją į kambarį, pradėjo įžeidinėti ją, jos mamą. Jis provokavo. Mama buvo po insulto, todėl ji labai jautriai į tai sureagavo. Mama jai yra jautrus klausimas, todėl ji vyrą pastūmė, o jis pastūmė ją atgal. Kai pastūmė S. T., tai jis gal tik porą žingsnių paėjo atgal. S. ir toliau triukšmavo, todėl ji pagrasino, kad iškvies policiją. Vyras tada ją puolė , norėjo atimti telefoną, kad neskambintų į policiją. Ji nubėgo į sūnaus kambarį, ten S. ją pagavo, parvertė ant sūnaus lovos ir bandė iš rankų jai „išlaužti “ telefoną, bet ji nepasidavė. Tada sutuoktinis jai keliais primygo abi rankas, užlipo ant jos ir abiem keliais laikė jos rankas, žemiau pečių. Keldamas kelį jis užgavo jai lūpas. Pajuto tokį skausmą, nudilgimą. Paskui ji išsilaisvino, vyrą nustūmė ir grįžo į tą patį kambarį, kuriame sėdėjo iš pradžių. Vyras atbėgo jai iš paskos į tą kambarį, jie vėl apsižodžiavo. Ji sutuoktinį atsistojusi pastūmė, o jis pastūmė ją. Nuo pastūmimo ji atsisėdo ant lovos, o vyras iš pykčio užšoko ant jos, pusiau ją apžergė , nes ji buvo pusiau sėdinti, nes viena ranka buvo pasirėmusi į pagalvę. Tada vyras jai kumščiu daužė į kairę ranką, žemiau peties, ne mažiau kaip tris kartus. Vyrą jai pavyko nustumti. Paėmusi telefoną išbėgo į namo laiptinę, pasakė, kad kvies policiją. Vyras išbėgo paskui ją, bet ji jau buvo surinkusi numerį . S. bandė išplėšti iš jos rankų telefoną, bet išgirdo, kad kalba dispečerė. Suprato, kad iškvies policiją. Jis grįžo į butą, o ji liko laiptinėje, sėdėjo ant laiptų, nes bijojo eiti į butą. Tuo tarpu jos vyras apsirengė ir išbėgo. Bėgdamas laiptais pasakė, kad „ tau dabar bus“. Kur jis išėjo, nežino. Tada atvažiavo pareigūnai, jie nuvažiavo į komisariatą surašyti parodymus. Surašant parodymus, jai labai daug kartų skambino sutuoktinio mama T. T., bet ji neatsiliepė. Kai viską surašė, ji jai perskambino, pasakė, kad parašė pareiškimą ir kad nuvažiuos pasiimti vaikų, nes greičiausiai S. ateis pas juos, kad vaikams nekelti streso. Su vaikais grįžo namo. Vaikai labai bijojo miegoti namie, jie susistūmė viename kambaryje visas tris lovas. Apie pirmą nakties išgirdo, kad kažkas drasko duris. Suprato, kad grįžo vyras. Ji pasižiūrėjo pro durų akutę ir matė, kad vyras buvo dar girtesnis. Jis keikėsi, daužė duris. T. T. buvo prašiusi jos paskambinti, jei jis grįš. Paskambinusi uošvienei pasakė, kad sutuoktinis grįžo ir paklausė, ką jai daryti? T. T. pasiūlė įsileisti jį namo, nes jis nieko nedarys. Ji atkirto, kad neleis, nes tiek ji, tiek ir vaikai jo bijojo. Tada ji pasiskambino pagalbos telefonu 911 ir pasakė, kad vyras vėl grįžo. Atvažiavo pareigūnai. Jis gal pamatė, kad pareigūnai atvažiuoja, todėl greitai užbėgo į viršų, slėpėsi nuo jų. Atidariusi duris pareigūnams pasakė, kur jis pasišalino. Pareigūnai jį rado ir išvežė pas tėvus.

Paaiškino, kad S. serga, daug kartų gydėsi nuo alkoholio vartojimo. Jie važiavo į Kauno nepriklausomybių centrą, tėvai vežė į Panevėžio priklausomybių centrą, sutuoktinis prieš 7 ar 10 metų buvo koduotas. Kodavimai nepadėdavo, kai jis išgerdavo, tai būdavo toks pat agresyvus. Jie net buvo išsiskyrę, metus kartu negyveno, tačiau santuokos nebuvo nutraukę. S. tuo metu gyveno pas tėvus, o ji gyveno nuomojamame bute. Tuo metu buvo tik vienas sūnus. Po metų jis užsikodavo, jie susitaikė, pradėjo kartu gyventi. Apie metus jis negėrė. Vyras išgėręs tampa agresyvus. Žodžiais „kolioja“, nesvarbu, kad yra vaikai. Vaikų (sūnaus ir dukters) jis nelabai liečia, bet vaikai jo girto labai nemėgsta, nes namuose triukšmas. Priekaištauja, kad vienas dirba, kad jis pavargęs, koks jis vargšas, jie jo nevertina. Jis pasidaro auka, jam viskas blogai, nors ji taip pat visą laiką dirbo ir prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo. Anksčiau ir buvo smurtinių veiksmų, bet tik vieną kartą buvo iškvietusi policiją. Tada jie susitaikė, nes sutuoktinis pažadėjo nuvažiuoti pas gydytojus, vartoti vaistus, nebegerti. Jo pagailo. Bet jis labai greitai vėl grįžo girtas. Gėrimas jo kartojosi kas dvi savaites, po kelias dienas. Blaivus jis yra nepiktybinis, su juo viskas tvarkoje. Alkoholis jam susuka galvą, kardinaliai pakeičia jo elgesį. Mano, kad vienintelė problema yra alkoholio vartojimas. Ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes tas vakaras buvo lemtingas. Po to vakaro rankos sužalojimo, ant jos buvo didelė mėlynė, jai apie dvi savaites skaudėjo raumenį, gėrė vaistus nuo skausmo, tepalu tepė , buvo sunku aukštai pakelti ranką. Rankoje mėlynė ryškėjo, buvo lyg ir kraujosruva. Policijos pareigūnai klausė, ar jai reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji pasakė, kad ne, nes buvo pirmas griežtas karantinas, buvo problematiška kur pakliūti. Manė, kad pati galės pagyti, nebuvo toks didelis sužeidimas, kraujuojantis, buvo didelė mėlynė, nemanė, kad buvo reikalas kreiptis į gydytojus. T. T. matė mėlynę, maždaug po dviejų dienų rodė jai. Ji paklausė, su kuo jis čia tau? Pasakė, kad su kumščiu. Ji T. T. tik telefonu labai trumpai papasakojo kas įvyko. Penktadienį vakare skambino savo draugei N. D. paprašyti, ar jos vyras negalėtų pakeisti spynos, nes bijojo, kad sutuoktinis gali grįžti namo. Tą vakarą jai dar skambino I. V., kai ji važiavo pasiimti vaikų iš uošvių. Ji verkė, o I. klausė kas atsitiko. Jai trumpai papasakojo, kas atsitiko, kad S. sumušė jai ranką, sakė, kad važiuoja pas uošvius pasiimti vaikų. Šeštadienį iš ryto ,apie 9 val. bendradarbė, draugė N. D. su vyru atvažiavo pas ją pakeisti spynos. Kol jos vyras nupirko spyną, jos abi sėdėjo ir parodė jai mėlynę, trumpai pasakė, kad vyras sumušė, o smulkmenų nepasakojo, nes pati buvo dar šiek tiek susijaudinusi. Ji žinojo, kad S. turi problemų su alkoholiu, kad dažnai geria. N. vyras pakeitė spyną ir jie išvažiavo namo. Vėliau , maždaug už valandos, ar pusvalandžio, pas ją atėjo bendradarbė I. V. . Jos penktadienį kalbėjo telefonu, todėl ji gal norėjo paklausti kaip jai sekasi, kaip laikosi po penktadienio įvykių. Jai pasakojo labai trumpai, kad S. primušė, grįžo vėl girtas. Paaiškino, jog sutuoktinio smurtiniai veiksmai prieš ją buvo (duomenys neskelbtini). Sėsdama ant lovos, daiktų, neužsigavo, o lovos kraštų nėra, nes minkštas kampas. Pirmo apžergimo metu užgavo jai vyras lūpas, tai vyko kelias minutes, ji priešinosi, negulėjo ramiai, raitėsi, judėjo, bandė vyrą visą laiką nustumti, kažką daryti. Kai buvo priklaupęs kojų keliais ant rankų ,tai skausmą jautė, bet pasekmių neliko. Kategoriškai paneigė kaltinamojo parodymus, kad jam sudavė kvepalų buteliuku, tokių dalykų nebuvo.

Liudytojos T. T. parodymais, kad 2020-04-24 vakare jai grįžtant po darbo paskambino marti J. ir pasakė, kad ji nepyktų, nes ji iškvietė policiją, visa ranka mėlyna. Tuo metu jos anūkai, sūnaus S. ir J. vaikai buvo atvežti į jų namus. Suprato, kad jos marti policijoje parašė pareiškimą, kad ją sumušė jos sūnus. Neneigė, kad anksčiau sūnus turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Po trijų dienų J. jai rodė ranką, ant kurios buvo mėlynė, pasakė, kad sūnus primušė.

Liudytojo P. T. parodymais, kad 2020-04-24 vakare, grįžus iš darbo, jam paskambino marti J. ir paprašė, ar gali atvežti vaikus, nes jai reikia nuvykti į darbą, pasiruošti šeštadieniui. Nepraėjus pusvalandžiui paskambino jo žmona T. ir pasakė, kad marti J. yra policijoje , nurodė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Jie bandė skambinti J., bet ji neatsiliepė. Tada paprašė anūko mamai parašyti žinutę. Jam buvo atsakyta, kad mama yra policijos komisariate rašo pareiškimą. Po to J. paskambino jo žmonai, kuri po 18 val. grįžo iš darbo, kad aprengtų vaikus ir išvestų, nes juos pasiims. Ji po kelių minučių atvažiavo, į kambarį nebuvo užėjusi, vaikus į lauką išvedė žmona T. Žmona T. jam sakė , kad jai skambino J. ir pasakė, kad ji iškvietė policiją, jos ranka mėlyna. Po 2 val. nakties S. į jų namus atvežė pareigūnai. Jis buvo visas sušalęs, drebėjo. Klausė, kas atsitiko. S. jam pasakė, kad vakare, išvežusi anūkus pas juos, įbėgo į butą J., kur jie abu gyvena, pradėjo ant S. rėkti, šaukti, abu apsižodžiavo. J. pasiėmė kvepalų buteliuką ir šėrė jam per galvą. Tada J. čiupo telefoną, kad paskambintų policijai. S. tvėrė iš rankų J. telefoną ir numetė ant lovos, ją pastūmė, o pats pasiėmė striukę ir išbėgo iš buto.

Liudytojos I. V. parodymais, kuri apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo kolegės su J. T.. Po darbo susitikdavo, kartu žaisdavo jų dukros. Prieš metus, balandžio dvidešimt kažkelintą dieną, tiksliai datų nepamena ,vakare susiskambino su J. ir ji pradėjo verkti. J. pasakojo, kad susipyko su vyru, vyras primušė, iškvietė policiją, vyrą išvežė. Kitą dieną ryte susitiko su ja. J. parodė mėlynę ant rankos. Mėlynė buvo ant rankos po petimi, tik šiuo metu neprisimena kurioje rankoje. Mėlynė buvo nemaža, gal jos plaštakos ar pusės jos dydžio, matėsi kraujosruvos. J. papasakojo, kad susipyko su vyru, nes jis kaip visada gerdavo. Pas juos tų pykčių būdavo ne vienas ir ne du. Teigė, kad mėlynę po vakarykščių įvykių padarė vyras. Sakė, kad stūmė ant lovos, trenkė. Prisimena, kad sakė, jog vyras jai trenkė į lūpą, kad skaudėjo. Jai nekilo abejonių, kad ta mėlynė galėjo būti padaryta anksčiau. Rodydama mėlynę J. sakė, kad jai skaudą ranką, skaudėjo lūpas. Kiek žino, pas gydytojus ji nesikreipė. Dirbo su J. kartu apie metus. Ji ją ištisai išleisdavo į namus, nes vyras gerdavo, ji vaikus išveždavo pas uošvius. J. yra pasakojusi apie savo ir sutuoktinio santykius. J. verkdavo, ištisai būdavo barniai, buvo problemos dėl alkoholio, kurį vartojo vyras.

Liudytojos N. D. parodymais, kad J. T. yra jos bendradarbė ir draugė. 2020 m.balandžio 24 d. vakare ,apie devintą valandą sulaukė skambučio iš J. T.. Ji klausė, ar yra jos vyras, gal galėtų pakeisti jai durų spyną. Vyras sutiko, jei tik bus galimybė, nes ne visas spynas galima pakeisti. Paklausus kas nutiko, pasakė, kad „uždurniavo“ vyras, iškvietė policiją, bijo būti namuose. Ji buvo susinervavusi, iš balso tono tai jautėsi. Pas J. su vyru nuvažiavo kitą rytą iki 9 val. Vyras apžiūrėjo spyną ir išvažiavo pirkti detalių. Joms likus dviese, J. papasakojo, kad vyras parėjo iš darbo visas girtas, pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti jos seserį, mamą, buvo toks agresyvus, kabinėjosi, tiesiog labai negražiai. Ji atitraukusi rūbus parodė kairėje rankoje žemiau peties mėlynę. Mėlynė buvo gana didelė , ilgumo panašiai per sprindį, o į plotį pusė kokio sprindžio. Sakė ranką skauda siaubingai, vyras į ją sudavė kumščiu . Kai rodė tą ranką, tai matė, kad jai iš to skausmo, net ašaros akyse. Mėlynė buvo tamsi, matėsi, kad ji nesena. Ji yra girdėjusi, kad J. sutuoktinis yra labai agresyvus, kabinėdavosi prie jos, kai būdavo išgėręs. Iš kitų bendradarbių moterų yra girdėjusi, kad J. yra išbėgusi iš namų su vaikais, pas bendradarbę yra nakvojusi. Vyras atvažiavo, pakeitė spyną ir tuomet jie išvažiavo. Balandžio 25 d. jai paskambino J. T. ir paprašė, kad nuvežtų S. rūbus , kuris buvo pas motiną. Ji nežinojo kur jis gyvena, todėl paprašė bendradarbės I. V. pagalbos. Rūbus vežė S. T., kad turėtų kuo apsirengti, nes negalėjo ateiti pas J..

Liudytojos S. Š. parodymais, kad ji įvykio metu dirbo naktinėję pamainoje. Kolegos perdavė informaciją, kad buvo smurtas. Vakare buvo iškvietimas dar kartą tuo pačiu adresu, kad neva grįžo smurtautojas į namus. Dieną jis nebuvo sulaikytas, atrodo, kad pabėgo. Ji su kolega B. atvyko į iškvietimą. Kai atvyko, vyras slėpėsi laiptinėje ,nes buvo pakilęs laiptais prie tokios sienelės, nuo jų pasislėpęs. Pranešėja pasakė, kad jis yra laiptinėje, kad slepiasi. Jie visur apžiūrėjo ir rado. Jis nieko nesakė, triukšmo jiems atvykus nekėlė. Paskambino tyrėjai, paklausė ką su juo daryti. Tyrėja pasakė, kad jam įteikti šaukimą atvykti į komisariatą. Nukentėjusioji sakė, kad buvo smurtas, kad jis nepageidaujamas tuose namuose, norėjo, jog jį išvežtų. Moteris nenorėjo įsileisti, kad jis nedaužytų durų ir negąsdintų vaikų .Parvežė kiek atsimena į tėvų namus (duomenys neskelbtini). Jis nieko nesakė. Girtumo netikrino, bet panašu, kad buvo neblaivus. Ant veido sužalojimų nebuvo. Vyras buvo apsvaigęs, kalba nerišli, kelius kartus jam reikėjo pakartoti, nes jis arba neatsakė, arba nesiorientavo, išlipęs nesiorientavo kur yra, susidarė įspūdis, kad jis neblaivus. Akivaizdžių sužalojimų ant vyro nesimatė, nors laiptinėje kur butai buvo ten buvo apšviesta.

Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė, jog

2020-04-25 dirbant kartu su Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Š. B., apie 1 val. 40 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) grįžo neblaivus vyras ir daužosi į duris, nori patekti į butą. Instruktažo metu buvo informuoti, kad minėtu adresu buvo vykta 2020-04-24 dėl smurto artimoje aplinkoje, kur vyras smurtavo prieš moterį ir pabėgo iš namų iki atvykstant pareigūnams. Pareigūnams nuvykus į namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, užėjo į vidų. Laiptinėje nesigirdėjo jokio triukšmo, buvo ramu. Kolega Š. paskambino į pranešėjos buto duris. Duris atidarė moteris, ji pasakė, kad ką tik buvo jos vyras prie durų, bandė patekti į butą, laužė duris ir užbėgo į laiptinės viršų. Kolega Š. užlipo vienu aukštu. Ji užlipo iš paskos. Laiptinės salelėje stovėjo vyriškis, jis buvo apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, šviesios spalvos marškinėliais ir apsirengęs striuke. Pasiteiravo asmens, ką jis čia daro, kokia jo pavardė. Ji pareikalavo vyriškio parodyti rankas, nes jas laikė už nugaros. Jis parodė, rankose nieko nebuvo. Dar kartą kolega pareikalavo jo prisistatyti, pasakyti, kokia jo pavardė. Jis nepasakė savo pavardės. Po kelinto reikalavimo prisistatyti pačiam, o jam neprisistačius, ji paklausė, ar jis yra T. S.. Jis patvirtino, atsakė, kad taip. Paprašė vyriškio eiti iki automobilio, S. T. paprašė nuvežti jį iki tėvų. Visi trys išėjo iš laiptinės. Kad jis būtų išsakęs nusiskundimus dėl sveikatos būklės, to nebuvo. Ant jo matomų kūno vietų, kiek pamena, akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Abu su kolega Š. jam paaiškino, kad jis negali ieškoti ryšių su savo žmona ir lankytis bute, kuriame ji gyvena, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Išaiškinus jam šias aplinkybes, jis neprieštaravo, pasakė, kad supranta už ką jam draudžiama bendrauti su žmona. Kad neigtų, jog jis nesmurtavo prieš savo žmoną, to nebuvo. S. T. nurodė savo tėvų adresą, kad tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslesnio adreso nenurodė. Įsodino jį į tarnybinį automobilį. Nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo šalikelėje. Išlaipino jį iš automobilio, iš pradžių atrodė, kad nesiorientuoja kur randasi. Paaiškino jam, kad jo prašymu nuvežė jį pas tėvus, kur jis nurodė. Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą 2020-04-27 dienai, pirmadieniui. Pasiėmęs šaukimą jis išėjo link daugiabučių namų, patikino, kad žino kur eiti, eina pas tėvus. S. T. elgėsi neorientuotai, vis reikėjo pakartoti klausimus, jis tik po kurio laiko atsakydavo. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, taip pat nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, buvo sunku susikalbėti. Kadangi jis nepažeidė viešosios tvarkos, apsirengęs buvo tvarkingai, nekėlė triukšmo, nesant pažeidimo, alkotesteriu jam nebuvo nustatytas neblaivumas. (t. 1, b.l. 86-87)

Liudytojos V. Č. parodymais, kuri apklausta teismo posėdžio metu parodė ,kad patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Juose nurodė kad 2020-04-24 dirbant kartu su Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK RS vyriausiuoju patruliu A. M. buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kiek tuo metu buvo valandų nepamena, bet dar buvo šviesus paros metas. Įvykis buvo name (duomenys neskelbtini) numerio nepamena. Sureagavus į pranešimą, nuvyko. Bute pareigūnus pasitiko moteris, kaip vėliau išsiaiškino J. T.. Bute ji buvo viena. Paaiškino, kad sutuoktinis išėjo iš namų, kai suprato, kad bus kviečiama policija. J. T. paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis. Pamena, kad rodė ranką ir teigė, kad jai į ranką vyras kumščiavo. Kurią ranką, nepamena. Pamena, kad rodė rankos vietą tarp peties ir alkūnės. Matėsi paraudimas, mėlynė. Pareiškimo surašymui J. T. pasikvietė vykti į policijos komisariatą. Policijos komisariate iš J. T. priėmė protokolą-pareiškimą. Surašė protokole-pareiškime viską, ką ji sakė apie įvykį. Tikslių detalių nepamena. Pamena, kad ji sakė, jog atėjo iš darbo neblaivus sutuoktinis, su juo sukonfliktavo ir konflikto metu vyras kumščiais smūgiavo į ranką. Surašius protokolą-pareiškimą, J. T. jį perskaitė, pasirašė. Po to ją apklausė, surašė apklausos protokole viską, ką ji pasakojo. Šiuo metu visų detalių, ką ji pasakojo, nepamena, tik esmę - kad vyras grįžęs iš darbo namo buvo neblaivus ir konflikto metu jai sudavė į ranką kumščiu. Apklausus J. T. ją apžiūrėjo. Pamena, kad ant rankos, tarp alkūnės ir peties buvo matyti paraudimas ir mėlynė. J. T. teigė, kad mėlynė atsirado po to, kai jos vyras S. T. prieš ją smurtavo, t.y. kumščiavo į ranką. J. T. apžiūros metu fotografavo ir viską surašė jos apžiūros protokole. Detalių nepamena, kadangi tai buvo jau seniai. Viskas yra surašyta procesiniuose dokumentuose, kuriuos pildė, t.y. protokole-pareiškime, J. T. apklausos protokole ir apžiūros protokole. (t. 1, b.l. 82-84).Posėdžio metu nurodė, kad ant moters rankos matė raudoną dėmę ir jau ryškėjančią mėlynę. J. T. ir nurodė, kad po vyro smūgio kumščiu ir atsirado ta mėlynė, kurią ji užfiksavo. Pradžioje nukentėjusioji J. T. kaip ir verkė, buvo šiek tiek išsigandusi. Iš pradžių ant rankos matėsi paraudimas, o paskui pradėjo ta mėlynė ryškėti, pradėjo matytis, kad mėlynuoja.

2020-04-24 Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu - fotonuotraukomis, iš kur matyti apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), devynaukščiame pastate esantis butas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16-23)

2020-04-24 asmens (J. T.) apžiūros protokolu ir jo priedu - fotonuotraukomis, kur nurodyta, kad ant kairės rankos, šiek tiek žemiau peties matomas paraudimas, įdrėskimas - kraujosruva 4 cm ilgio. Ant rankos, toje pačioje vietoje matosi ryškėjanti mėlynė - kraujosruva 8 cm ilgio. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nėra. (t. 1, b.l. 49-52)

2020-06-08 objektų apžiūros protokolu ir jo priedu - kompaktiniu disku, kur matyti apžiūrėtas nukentėjusiosios J. T. pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Iš garso įrašo 2020_04_24_18-11-10_25.11 matyti, kad J. T. pranešė, jog ,,vyras grįžo girtas iš darbo, stumdosi, mušasi". (t. 1, b.l. 98-101)

2020-06-09 objektų apžiūros protokolu ir jo priedu - kompaktiniu disku. Iš vaizdo įrašo 2020_0424_181925_002 matyti vaizdas nuo pareigūno krūtinės, kur pritvirtinta Body kamera. Matyti pareigūnai esantys tarnybiniame automobilyje, įvažiuoja į daugiabučio namo kiemą, toliau įeina į laiptinę, namo antrą aukštą, kur matyti pareigūnus pasitinkanti J. T., stovinti tarpduryje, sako ,,pabėgo jis kažkur". J. T. apsirengusi šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Pareigūnus įsileidžia į butą. Pareigūnams J. T. paaiškina, ,,tai kai jis išgirdo, kad skambinu ir išbėga tadu'' . Vyksta pokalbis tarp pareigūnų (toliau - P) ir J. T. (toliau - JT): P-,,O tai kas čia nutiko, papasakokit'', JT-,,geria trečia diena, grįžta toks negyvas, nu ir vėl šiandien girtas grįžo, vaikus išvežiau pas senelius, kad būtų ten ramiai. Nu ir vienu žodžiu jisai čia pradėjo įžeidinėt mana mamų visokiais žodžiai, nu ir aš nepatylėjau, nu ir jisai šoką muštis. Aš irgi priešinuos, nepasiduodu labai. Nu ir susikabinam, parvertė mani, pradėjo daužyt rankan ir aš tada iš ją išslidau karidoriun ir paskambinau palicijai'', P- ,,kurios vietos sušėrė?'', JT- rodo kairią ranką, pakėlusi marškinėlių rankovę, virš alkūnės: ,, čia va ranką daužė, buva atsisėdys ant manys, rankas laikė''. Pareigūnė prieina prie J. T., pažiūri ranką, kur rodė J. T.: ,,mėlynė yra'', JT-,,nu matos'' pasižiūri į kairę ranką virš alkūnės, P-,,o jis laukan išbėgo, apačion?'', JT-,,jo. Nu kažkur išbėgo, apsirengė ir išbėgo, kol aš buvau koridoriuje, nes aš nebėjau jau namo, koridoriuj stovėjau'', P-,,tik rankon sušėrė?'', JT-,,ir rankon, ir laikė, ir lūpan pataikė, bet nieko nėra lūpai, tiesiog, kad jaučiau. Griebė peilius, nu toks va, neprognozuojamas, aš nežinau ką su juo daryt.'', P-,,tai dėl gėrimo?'', JT-,,taip, pergėrė'', P-,,kaip vyro vardas pavardė'', JT-,,S. T., P-,,pareiškimą rašysit?'', JT-,,rašysiu, jau buvau aš vieną kart kvietus jam'', P-,,buvo pradėtas ikiteisminis?'', JT palinksi galva ,,bet tada aš atsiėmiau pareiškimą, atleidau'', P-,,susitaikymas buvo? o kurian kambary viskas vyko?''. JT- rodo į kambarį vaizdo įraše esantį dešinėje pusėje ,,iš pradžių čia, o po to čia'' rodo į kitą kambarį, vaizdo įraše kairėje pusėje. P-,,o kurian kambary smūgius sudavė?'', JT- rodo į vaizdo įraše kairįjį kambarį ,,čia, nes aš visą laiką sėdžiu čia, traukiuosi nuo jo kuo toliau, bet jis pats lenda, kabinasi, ieško prie ko prisikabint. Nu durnas taksai visiškai pasidara nuo gėrimo. O kiekis jau nežinau koks išgertas, nebesiorientuoja, kur randas'', P-,,fizinį skausmą sukėlė?'', JT-,,taip'' (...). ( t. 1, b.l. 102-106)

2020-07-15 Daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu - fotonuotraukomis, kur užfiksuota nukentėjusiosios J. T. pateikto mobilaus telefono HUAWEI P30LITE apžiūra. Apžiūrimos SMS žinutės, kuriose matyti susirašinėjimas su užvardintu telefone telefono numeriu ,,S.. Žinučių sraute SMS žinutė gauta ,,saus. 13 d., pirmadienis . 20.01'' į J. T. telefoną , žinutės tekstas ,,Maziuk rigistrtok kaunan mes pades kaip sake daktsre“;“ Nusibodo viskas trecadenuj registruok gana vaikus ganit pas tevus jiug mes seima nebenoriu tokiiu nesamoniu paskaitik ko reikia ten'' (nuotrauka Nr. 1 foto lentelėje). Žinučių sraute SMS žinutė gauta ,,bal. 21 antradienis . 16:30'' į J. T. telefoną , žinutės tekstas ,,Nieko nėra tik s. biski pasigeere'', kitas žinutės tekstas ,,Tikuos vaikų nevesi pas tevus'' (nuotrauka Nr. 2 foto lentelėje). Žinučių sraute SMS žinutė gauta ,,bal. 24 penktadienis . 07:45'' į J. T. telefoną , žinutės tekstas ,,Maziuk atsiprašau sindi negersiu gal paskambinsi man'' (nuotrauka Nr. 3 foto lentelėje).Atidarius telefone skambučių sąrašą, matyti skambučių srautas iš/į mobilųjį telefoną, tel Nr. (duomenys neskelbtini), telefone užvardinta ,,S.'', skambučiai balandžio 24 d., laikai: 17:18, 17:02, 16:53, 16:15. Skambučių sąraše, matyti skambučių srautas iš/į mobilųjį telefoną, tel Nr. (duomenys neskelbtini), telefone užvardinta ,,Tevai'', skambučiai balandžio 24 d., laikai: 19:41, 19:40, 19:12, 18:42, 18:34, 18:29, 18:12, 16:14, (fofo Nr. 7), 21:35, 21:34, 21:29, 20:19, 20:18, 20:08, 19:41. (foto Nr. 8). (t. 1, b.l. 119-125)

Dėl veikos kvalifikavimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš pradžių S. T. ikiteisminiame tyrime apklausiamas 2020-04-27 kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2020-04-24 namuose vakare tarp jo ir žmonos kilo konfliktas dėl buitinių dalykų. Kambaryje jo žmona jį pastūmė ir jie toliau ginčijosi. Galėjo suduoti žmonai į kairę ranką, kai ji sėdėjo ant lovos, kiek kartų negali pasakyti, bet gali būti tiek, kiek nurodyta kaltinime. Tada žmona iš bėgo iš kambario skambinti policijai. Jis išsigando, bandė atimti telefoną, norėjo taikiai išspręsti konfliktą, be pareigūnų. Kai ji baigė kalbėti, išbėgo iš namų, nes išsigando, kad policijos pareigūnai jį sulaikys (proceso veiksmo protokolo specialiame priede įtariamasis yra nurodęs, jog apklausos protokolą perskaitė surašyta teisingai) (t.2, b.l.44-47).2020-04-27 pranešimu S. T. buvo informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodė, jo sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu, taip pat pasirašė protokolą (t.2, b.l.60-64).Vėliau 2020-09-07 jis apklausiamas įtariamuoju jau neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigdamas, kad savo sutuoktinės įvykio metu nesužalojo, skausmo nesukėlė, jos gulinčios nebandė apžergti ir keldamas kojos nesudavė į jos lūpas. Priešingai jis teigė, kad jam sutuoktinė trenkė vaikišku buteliuku, po ko jo viršutinėje dešinės kaktos pusės buvo mažas guziukas, dėl kurio nei į medikus, nei į policijos pareigūnus nesikreipė. Jam nelabai skaudėjo, po to nebuvo likę „mėlynės“. Kaltinamojo parodymai , jog jis nesukėlė fizinio skausmo savo sutuoktinei įvykio metu laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkta medžiaga. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį įrodyta aptartais įrodymais (protokolu pareiškimu, skambučiai bendrajam pagalbos centrui, nukentėjusiosios, liudytojų N. D., I. V., policijos pareigūnų A. M., V. Č., S. Š., nukentėjusiosios apžiūros protokolu, priedu- fotonuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš dalies J. T. ir P. T. parodymais), kurie atitiko bei patvirtino vieni kitus. Teismas juos laiko kaip teisingus ir patikimus. Liudytojų parodymai kartu su nukentėjusiosios J. T. parodymais sudaro logišką ir pakankamai įtikinamą įrodymų visumą bei leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios parodymai apie nagrinėjamą įvykį yra, visų pirma, teisingi, pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir patikimi. Vien tai, kad dalis apklaustų liudytojų yra pažįstamos (bendradarbės, draugės) su nukentėjusiąja, savaime dar nereiškia, kad jos buvo šališkos, suinteresuotos bylos baigtimi ir davė teismui melagingus parodymus. Teismas taip pat neturi pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymų kaip šališkų. Nors byloje yra išreikštų abejonių, kad nukentėjusioji taip siekia naudos santuokos nutraukimo byloje, kurią inicijavo netrukus po minėto įvykio, tačiau jokių duomenų, kad iki šio įvykio jie tarpusavyje būtų sprendę santuokos nutraukimo klausimus. Priešingai,iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios ir dalies byloje apklaustų liudytojų parodymų žinoma, kad jau anksčiau, dar prieš gimstant dukrai, jie kartu negyveno apie vienerius metus, tačiau po to susitaikė ir vėl kartu apsigyveno, vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą, augino vaikus.Net ir kaltinamajam anksčiau (2018 m.) smurtavus prieš sutuoktinę, jie buvo susitaikę ir nenutraukė santuokos. Akivaizdu, kad įvykio metu namuose daugiau pašalinių suaugusių žmonių nebuvo, todėl nukentėjusioji, kaip ir kaltinamasis, buvo pagrindinis ir tiesioginis įvykio dalyvis ir turi lygias teises apie jį duoti parodymus.

Nukentėjusiosios parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir netikėti jos parodymais teismui nėra pagrindo, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų prieš ją kaltinamojo atliktų veiksmų esmines aplinkybes. Apklausta liudytoja N. D. taip pat nurodė, jog J. T. pasitiki ,nes nebuvo tokių aplinkybių, kad būtų tekę ja suabejoti. Jau ne kartą jai nukentėjusioji yra pasakojusi, kad vyras labai agresyvus, kabinėdavosi kai būdavo išgėręs. Jį vežė koduoti , tačiau nepadeda. Ji taip pat buvo girdėjusi iš kartu dirbančių bendradarbių, kad J. T. yra išbėgusi iš namų su vaikais dėl vyro elgesio, yra nakvojusi pas bendradarbę .Tarp jų būdavo nesutarimai, kai vyras gerdavo. Nukentėjusiosios parodymus , kad jai įvykio metu vyras sudavė ne tik į ranką, bet ir į lūpas patvirtino liudytoja I. V., taip pat ir policijos pareigūnė V. Č., kuri atvyko iškviesta ir nurodė, kad ant nukentėjusiosios rankos iš pradžių matėsi paraudimas, o paskui pradėjo ta mėlynė ryškėti, pradėjo matytis, kad mėlynuoja. Paaiškino, kad tai buvo nuo įvykio parodymo iki aprašymo, laikotarpis apie pusvalandį iki valandos. Pirma kartą apžiūrėjo tą mėlynę, kai atvyko, kai nukentėjusioji viską pasakojo, kai aiškino sužalojimus, o paskui kaip aprašinėjo, dar reikėjo fotografuoti ir jau matėsi mėlynuojanti vieta. Tai rodo, kad „mėlynė“ ant nukentėjusiosios kairės rankos žąsto atsirado neseniai. Ant nukentėjusiosios rankos matomas sumušimas užfiksuotas ir atvykusių į įvykį policijos pareigūnų Body kameromis, ją sekančią dieną matė ir liudytojos N. D. ir I. V., kurios aiškiai ir vienodai įvardino jos vietą ir dydį tiek apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje. Mėlynę po kelių dienų matė ir kaltinamojo mama J. T.. Tai paneigtina kaltinamojo keliama versija, kad nukentėjusioji galėjo anksčiau susižaloti. Kaltinamasis net teigė, kad prieš tai jo žmona, maždaug savaitės bėgyje, buvo užsigavusi darbe, nukritusi nuo laiptų, teigė, kad užsigavo ranką ir alkūnę, ant kojos buvo mėlynė, tačiau apklausta nukentėjusioji teigė, kad tai įvyko 2019 m. gruodžio mėnesį, kai jų darbovietė persikėlė į kitas patalpas, t.y. žymiai anksčiau nei byloje tiriamas įvykis, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų šiuos kaltinamojo parodymus nėra pateikta. Kad kaltinamasis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo iš dalies patvirtino ir apklausti jo tėvai, jo siųstos žinutės žmonai, kad registruotų pas gydytojų Kaune, jo pažadai nebegerti (1t., b.l.119-122),liudytojų I. V., N. D. parodymai (3t., b.l.9-10), byloje esantis VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ,2t., b.l.18),Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo pažyma apie tai, kad S. T. 2015-09-29 buvo konsultuotas gydytojo, skirtas medikamentinis gydymas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (2t., b.l.27).

Apibendrinant išdėstytus įrodymus laikytina nustatytu, kad S. T. 2020 m. balandžio 24 d., apie 18 val. kambaryje buto, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastumdamas pargriovė savo sutuoktinę J. T. ant lovos ir ją gulinčią bandydamas apžergti, kad J. T. negalėtų laisvai judėti ir atsikelti, keldamas koją keliu sudavė J. T. į apatinę ir viršutinę lūpas; tęsdamas nusikalstamą veiką, J. T. nuėjus į kitą kambarį ir atsisėdus ant lovos, ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai kumščiu į kairiosios rankos žastą, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos narei nukentėjusiajai J. T., todėl tokia S. T. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Parenkant bausmės rūšį S. T. atsižvelgtina į tai, kad jis yra neteistas (2t., b.l.3-4), nebaustas administracine tvarka (2t., b.l.9), darbdavio charakterizuojamas gerai (2t., b.l.30,33). Sprendžiant S. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir vertinant jo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje, t.y.2018-11-13 jau buvo smurtavęs prieš tą pačią nukentėjusiąją-savo sutuoktinę J. T.. Kaltinamasis tame pačiame bute kilus konfliktui sukėlė fizinį skausmą žmonai J. T. sugriebus už abiejų rankų riešų ir stipriais suspaudus, nepaleidžiant ir stumdant. Tuo metu vyras jos atsiprašė, sakė, kad daugiau nebevartos alkoholio, nesmurtaus, planuoja gydytis nuo alkoholio vartojimo, todėl ji atleido, susitaikė su vyru ir 2018-11-21 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.2d. buvo nutrauktas, kaltininkui S. T. susitaikius su ta pačia nukentėjusiąja, savo sutuoktine. (2t., b.l.5-8). S. T. kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jam parinktina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.). Viešieji darbai neskirtini, nes kaltinamasis nėra išreiškęs sutikimo juos atlikti.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad S. T. padarė baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. S. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo aplinkybes – nusikaltimas padarytas kilusio konflikto pasekoje, nukentėjusiajai smūgiais kumščiu sukeltas fizinis skausmas, po kurio liko mėlynė, kuris sugijo savaime ir nebuvo reikalingas operacinis ar medikamentinis gydymas, o po smūgio kojų keliais į lūpas, matomų sužalojimo pasekmių neliko, tik tuo metu nukentėjusioji pajuto didelį skausmą, nudilgimą, kas rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes S. T. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei parinktos bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas dėl panaudoto smurto prieš savo sutuoktinę J. T. (anksčiau taip pat prieš ją buvo vartojęs smurtą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius) ir siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, S. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nesiartinti prie jos arčiau kaip per dvidešimt metrų ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ar ją pakeitus, nukentėjusiosios naujoje gyvenamoje vietoje), nustatant vienerių metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Dėl atstovavimo ir proceso išlaidų atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis taip pat prašė pripažinti jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo, atstovas, pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusiąją bylos tyrimo ir nagrinėjimo teismo proceso metu atstovavo advokato padėjėja Rima Adomonienė (2t., b.l.179) ir už atstovavimo paslaugas J. T. sumokėjo atstovei 450 Eur (3t., b.l.30-31). Byloje konstatavus, kad S. T. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusioji patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios turėtos atstovavimo išlaidos.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (20,90 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant: per šį paskirtą laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, o netekus darbo per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per pirmus 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72/1 straipsniu, S. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. T. arčiau kaip per dvidešimt metrų ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ar ją pakeitus, nukentėjusiosios naujoje gyvenamoje vietoje) .

S. T. 2020-04-27 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę, panaikinti.

S. T. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Priteisti iš S. T. nukentėjusiajai J. T. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš S. T. 20,90 Eur (dvidešimt eurų 90 euro ct) proceso išlaidų susijusių su proceso dalyvių iškvietimu į teisiamąjį posėdį valstybės naudai. Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą– 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė