- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1815-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui R. K. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui G. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki 200 EUR kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistą sumą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, o taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas .
Ieškovė nurodo, kad teismo 2013-01-17 nutartimi iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui G. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 LT ( 101 EUR) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas jau maždaug metai laiko, kai išlaikymo vaikui neteikia, su juo nebendrauja. Šiuo metu vaiko poreikiai išaugo, todėl reikalingas didesnis išlaikymas. Vaikas ėmė lankyti darželį, todėl atsirado papildomų išlaidų ne tik mokesčiui už darželį, bet ir įvairioms ugdymo priemonėms, rinkliavoms, spektakliams. Atsirado vaiko poreikiai laisvalaikiui, t. y. spektakliams, įvairioms šventėms, atostogoms , knygutėms ir pan. Reikalinga daugiau drabužių, nes yra būtina aprengti vaiką į darželį, naminiai drabužiai, reikalinga sportiniai drabužiai. Padidėjo būsto išlaikymo išlaidos, nes reikalinga mokėti už namo renovaciją. Konkrečias pinigines sumas, reikalingas vaiko išlaikymui, nurodė ieškinyje ir jas pilnai palaiko. Viso vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 430 EUR. Jos pajamos yra vidutiniškai 500 EUR per mėnesį, turi dar vieną išlaikytinį sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini). Išskyrus renovacijos kreditą, kitų kreditų neturi. Nuosavybės teise turi butą, kuriame gyvena su vaikais, automobilio neturi. Jai yra žinoma, kad atsakovas gyvena prabangiai, važinėja brangiais automobiliais, yra statybos firmos direktorius ir akcininkas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Ieškinys įteiktas, atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( b. l. 9 ). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nutartimi iš atsakovo R. K. jo nepilnamečio sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį ( b. l. 10-12). Pagal pateiktą pažymą šiuo metu ieškovės pajamos yra vidutiniškai 1400 EUR kas mėnesį, nuosavybės teise ieškovė turi butą ( b. l. 13-14). Atsakovas asmeninės/bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi kelis žemės sklypus (duomenys neskelbtini), automobilius MERSEDES BENZ ir BMW (b. l. 69-76 ). VSDFV duomenimis atsakovas R. K. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 50 EUR atlyginimą ( b. l. 77-79).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Kaip jau minėta, pagal LR CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminis vaiko poreikių pasikeitimas; vaiko poreikių nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo ( LR CK 3.3 str. 1 d.) . Sprendžiant , ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, tai pat yra būtina nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi ir, 2), aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – šiuo atveju,- padidėjimu.
Kaip matyti, ieškovė priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo būtinumą grindžia ta aplinkybe, kad išaugo sūnaus G. poreikiai, todėl reikia daugiau lėšų kad juos patenkinti. Teismas sutinka su tuo, kad vaiko poreikiai išaugo, nes nuo išlaikymo priteisimo (2013-01-17) praėjo daugiau kaip trys metai. Natūraliai reikia daugiau lėšų maistui, drabužiams, vaiko lavinimui, ugdymui ir pramogoms. Ieškovė įrodė, kad atsirado papildomos išlaidos už darželį , t. y. 50 EUR kasmėnesinis mokestis, o taip pat papildomos rinkliavos už vaiko ugdymą ir lavinimą darželyje. Atsirado papildomos išlaidos už renovuojamą butą. Taigi, ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai kas mėnesį , net ir nevertinant vaiko poreikių išaugimo dėl vaiko amžiaus, padidėjo. Be abejo, 4-ių metų vaiko poreikiai iš esmės skiriasi nuo kūdikio poreikių. Yra būtina skirti tam tikrą pinigų sumą vaiko laisvalaikiui, jo pomėgiams, ugdymo priemonėms, reikia daugiau drabužių ( į darželį, naminiams, šventiniams), kurie tokio amžiaus vaiko yra greičiau sunešiojami ir išaugami. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl mokesčių butui išlaikyti, sveikatos priežiūrai patiriamas išlaidas, vaiko maitinimui, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ( b. l. 36-65,89-106) bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą –už kurią reikia mokėti, atsirado papildomi vaiko poreikiai laisvalaikiui, ugdymui, drabužiams ir pan., daro išvadą, kad po teismo nutarties, kuria buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui G. V. iš atsakovo, išaugo vaiko poreikiai, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių vaiko poreikių (CK 3.201 str.). Iš atsakovo priteistas išlaikymas tikrai negali patenkinti augančio vaiko poreikių maistui ir sveikatai, siekiant, kad vaikas užaugtų sveikas ir be fizinio vystymo problemų. Negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tuo aspektu anksčiau priteisto išlaikymo dydis neatitinka išaugusių vaiko poreikių, protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos . Taigi, nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės padidėjo dėl jo amžiaus, atsiradusių naujų išlaidų, kurios yra gana žymios, vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu ir tai sudaro pagrindą padidinti nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydį .
Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Iš VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi butą, o atsakovas nuosavybės teise turi du automobilius ir kelis žemės sklypus. Ieškovės pajamos yra apie 1400 EUR per mėnesį, atsakovo- apie 50 EUR. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį- sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas turi du išlaikytinius- sūnus I., gim. (duomenys neskelbtini), ir T., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi kreditą buto renovacijai, duomenų apie atsakovo kreditorius byloje nėra. Nors iš SODROS duomenų bazės matyti, kad atsakovo darbo užmokestis yra ypatingai mažas, tačiau įvertinus atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir automobilius, piniginių lėšų judėjimą jo sąskaitoje, darytina išvada, kad atsakovo pajamos yra žymiai didesnės. Pvz. atsakovas perveda 45 EUR BMW klubui, perveda 428,64 EUR už dalyvavimą varžytynėse, 500 EUR už garažą, 100-150 EUR už akcijas ir pan. Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo sūnų G. V. ir skirti jam pakankamą išlaikymą ir privalo imtis priemonių, kad gauti pakankamą uždarbį, iš kurio išlaikytų savo sūnų. Šalių sūnus G. auga ir jo poreikiai nuolat didės, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė sūnaus priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, vaikui augant su motina, ji natūraliai skiria vaikui išlaikymą pagal faktines patirtas ir reikalingas išlaidas , kurios paprastai būna didesnės nei to tėvo, su kuriuo vaikas negyvena. Taigi, dėl šių aplinkybių sūnaus G. išlaikymo suma iš atsakovo, atsižvelgus kad šis turi dar du nepilnamečius vaikus, padidintina iki 170 EUR kas mėnesį. Manytina , kad tokia suma yra protinga ir pagrįsta, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir atsakovo galimybes, kuris turi nemažai turto, yra socialiai brandaus amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas trukdančias dirbti, todėl atsakovas gali ir privalo dirbti ir užsidirbti ne tik savo, bet ir vaiko išlaikymui. Be to, išlaikymas vaikui ne visada turi būti minimalus, o gali būti priteistas ir didesnis, jei išlaikymą privalančio teikti tėvo galimybės tai leidžia. Šiuo atveju teismo manymu, yra būtent tokia padėtis, kai atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi, t. y. vaikas būtų ugdomas ir lavinamas kuo kokybiškiau.
CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 279 str. 5 d. teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo); tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas (CPK 279 str.). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Tokiu būdu, padidintas išlaikymas priteistinas ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai priteistinos iš atsakovo ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies .
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-292-452/2013 priteisto vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 EUR ( vieną šimtą septyniasdešimt eurų ) periodinių išmokų kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 25 EUR žyminio mokesčio ir 14,94 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 200 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.