Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškiniu teikiami reikalavimai: nutraukti ieškovės L. V. ir atsakovo R. V. santuoką sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. XXX) dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo 8000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė visus ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, ieškovė teikdama paaiškinimus, papildomai nurodė, kad tai antra jos santuoka, kad susipažino su atsakovu per draugės vyrą, žinojo, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę už kažkokio vyro nužudymą; Tik vėliau gyvendama su atsakovu, jai tapo žinoma, kad jos sutuoktinis buvo teistas už savo sugyventinės nužudymą. Šeimoje atsakovas dažnai vartodavo alkoholį, būdamas neblaivus, keldavo be pagrindo pavydo scenas, inicijuodavo kitus konfliktus. Be to sutuoktinis buvo išnešęs iš namų ir užstatęs lombardui jos auksinius ir sidabrinius papuošalus, vėliau ji pati juos išsipirko. Nusikaltimo padarymo metu nebuvo jos nepilnamečio sūnaus namuose, jis nematė atsakovo smurtinio elgesio, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Dėl patirto fizinio smurto, atsakovo agresyvaus elgesio jai atsirado nemiga, padidėjo kraujospūdis, dėl ko turinti vartoti vaistus, todėl jos išgyvenimams kompensuoti iš atsakovo priteistina prašoma neturtinė žala.

4. Procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdžius atsakovui R. V. buvo įteikti tinkamai per laisvės atėmimo vietos administraciją (31, 36,49,54 b.l.) Atsakovas R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, neteikė jokių prašymų ar atsikirtimų byloje, tačiau toks atsakovo pasyvus procesinis elgesys netrukdo teismui bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti galutinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Iš byloje esančių dokumentų ( 9,10-11,12; 17, 21-22 b.l.), ieškovės paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė L. V. ir R. V. susituokė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.XXX; santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų šalys neturi; dalintinų prievolių kreditoriams, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

7. Iš byloje pateiktų ieškovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. V. 2021-03-10 įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams dėl to, kad 2020-08-16, namuose kilus žodiniam konfliktui, du kartus įkando į nukentėjusiosios L. V. kairę ranką ir vieną kartą į smakro sritį, tada suėmęs abejomis savo rankomis nukentėjusiosios dešinę ranką, šią stipriai pasuko, tuo nukentėjusiajai L. V. sukėlė fizinį skausmą, o dėl dešiniojo žastikaulio skeveldrinio lūžio su dešinio stipininio nervo potraumine neuropatija, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus tai, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą ieškovės atžvilgiu, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. V. kaltės ( CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija). Be to iš ieškovės paaiškinimų galima vertinti, kad santuokos iširimą sąlygojo ir atsakovo nelojalumas ieškovei, jo nepagarbus elgesys šeimoje, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų ir teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad santuokos metu atsakovas buvo neištikimas, ir vertina tokius ieškovės teiginius kaip deklaratyvius.

8. Nesant byloje atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – V., atsakovui – V..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

9. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama, kad patyrė dvasines kančias dėl sutuoktinio žiauraus elgesio su ja ir santuokos nutrūkimo.

10. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai).

12. Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui ( CPK 178 straipsnis). Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).

13. Teismas byloje įvertina tai, kad 2021-03-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš atsakovo ieškovei priteista 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl fizinio skausmo sukėlimo (41-48 b.l.). Neturtinės žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė neįgaliojo pažymėjimą apie nustatytą iki 2021-09-18 55 procentų darbingumo lygį ( turimų ligų ar sveikatos sutrikimų kodai jame nenurodyti (55-56 b.l.), išrašą iš e. sveikatos portalo apie jai skirtus vaistus ir ieškovės nusiskundimus dėl rankos kaulų lūžių bei pateikė internetinius vaistų aprašymus (57-66 b.l. . Iš ieškovės pateiktų medicininių duomenų matyti, kad iš esmės visi ieškovės fiziniai nusiskundimai susiję su 2020-08-16 patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmėmis (dilbio ir žasto lūžio padariniai, potrauminiai simptomai, užsitęsęs kaulo suaugimas, nervo pažeidimas). Teismas konstatuoja, kad turtinė bei neturtinė žala, kylanti iš atsakovo nusikalstamos veikos, jau ieškovei priteista 2021-03-10 nuosprendžiu, todėl teismas pakartotinai nesvarsto neturtinės žalos atlyginimo dėl nepatogumų ir išgyvenimų, patirtų dėl šios nusikalstamos veikos ir jos pasekmių. Ieškovės motyvai, kad ji bendrai nusivylė santuokos institutu, galimai nebesukursianti naujos šeimos ir liksianti viena yra vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai. Byloje nustatyta, kad tai ieškovės antroji santuoka ( su atsakovu ji susituokė, turėdama Š. pavardę bei augindama nepilnametį sūnų E. L., gimusį dar iki pirmos santuokos). Taigi ieškovė jau yra patyrusi partnerystės santykių krizę, praėjusi oficialios santuokos nutraukimo procesą, tokia gyvenimiškoji patirtis netrukdė jai sudaryti santuokos su atsakovu ir vien teiginiai, kad ieškovė galimai tolimesniame gyvenime liks gyventi viena, nesudaro teismui pagrindo spręsti apie neturtinės žalos padarymą.

14. Neigiami šalies dvasiniai išgyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natūrali dalyvavimo šeimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti šeimyniniai lūkesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymą. Nors ieškovė teigė, kad dėl agresyvaus ir smurtinio atsakovo elgesio liko nepateisinti jos lūkesčiai gyventi santuokoje iki gyvenimo pabaigos, dėl ko ieškovė jaučiasi prislėgta, depresuota ir sutriko jos miegas, kraujospūdis, tačiau teismas tokius argumentus vertina kaip subjektyvius ir jais nesiremia ginče.

15. Konstatuotina, kad santuokos sudarymo metu ieškovei jau buvo žinoma (ir priimtina) atsakovo asmenybė ( jo teistumas, laisvės atėmimo bausmės atlikimas už tyčinį smurtinį nusikaltimą). Nors šalių santuoka truko trejus metus, bet pati ieškovė pripažįsta, kad faktiškai kartu gyventas santuokinis gyvenimas su atsakovu tebuvo apie kokius penkis mėnesius po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir gyvenimo ieškovės bute iki nusikaltimo prie ją padarymo. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad su atsakovu susipažino jam atliekant bausmę pataisos namuose, jai buvo žinoma, kad jis teistas už žmogaus nužudymą, kad pasimatymų pataisos namuose metu ji nepažino atsakovo tikrojo charakterio ir nepastebėjo jo agresyvaus būdo. Vien tai, kad ieškovė sąmoningai pasirinkusi tokią santuoką, vėliau patyrė neigiamų emocijų bei išgyvenimų dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje, teismui nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Juo labiau, kad pati ieškovė nebuvo nuosekli savo teiginiuose dėl atsakovo veiksmų: ieškinyje teikė argumentus, kad dėl atsakovo agresyvaus elgesio morališkai kentėjo ir jos nepilnametis sūnus, o teismo posėdyje jau aiškino, kad taikstėsi su sutuoktinio dažnomis išgertuvėmis, kad konfliktiškai ir agresyviai sutuoktinis elgėsi tik jos atžvilgiu; kad atsakovo santykiai su posūniu buvo gana geri, jos vaiko nebuvo namuose tą nusikaltimo dieną ir pastarasis nieko nematė; kad tokias aplinkybes ji tvirtino ir atitinkamiems vaikų teisių tarnybos atstovams, kai jų šeimoje buvo taikoma atvejo vadyba. Teismas daro išvadą, kad neturtinei žalai įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti byloje svarbesnių kriterijų, iš esmės reikšmingų nustatant neturtinės žalos patyrimo faktą bei jos dydį. Šioje byloje nustatytos aplinkybės bei ieškovės pateikti duomenys nėra pakankami faktui, kad be atsakovo nusikaltimo padarymo ir sveikatos sutrikdymo ieškovei buvo padaryta ir kita neturtinė žala, konstatuoti. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir šio jos reikalavimo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Išnagrinėjęs ginčą ir ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą bei priteisimą pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio, 96 straipsnio nuostatas. Konstatuotina, kad ieškovė šiame procese sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį ieškinio reikalavimą (likusios 180,00 Eur žyminio mokesčio dalies už neturtinės žalos atlyginimą sumokėjimas buvo atidėtas), o patirtų advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepagrindė reikiamais dokumentais pagal CPK 98 str. reikalavimus. Patenkinus ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinį ieškinio reikalavimą elektroninėje byloje. Nors ieškovei ir buvo atidėta likusi 180,00 Eur žyminio mokesčio dalis ir, atmetus ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, šis žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš ieškovės valstybės naudai, tačiau teismas, įvertinęs kad byla kyla iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad ji turi neįgalumą ir viena šeimoje augina nepilnametį sūnų, šių bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės teismas valstybės naudai nepriteisia (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).

17. Be to proceso metu susidarė 5,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas visiškai, o išvestinis ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestas, šios išlaidos iš kiekvienos iš šalių turėtų būti priteistinos lygiomis dalimis. Padalinus šias išlaidas šalims jos tampa mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniu, 384-385 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. V. (iki santuokos sudarymo – Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., ir atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. XXX, dėl atsakovo R. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti V. pavardę, atsakovui – V. pavardę.

Priteisti ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 (septyniasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti elektroninėmis ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.