Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios L. A. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajai L. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2019 m. lapkričio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kita ko, L. A. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) tuo, kad:

1.1. ji, veikdama bendrininkų grupėje su A. B., 2019 m. sausio 21 d. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto gatvėmis iki degalinės „Neste“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gabeno 69,788 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,0474 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią 2019 m. sausio 21 d. apie 14.15 val., nurodytoje vietoje ji (L. A.), įsėdusi į automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, neteisėtai išplatino M. G.;

1.1. taip pat ji, veikdama bendrininkų grupėje su A. B., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgyvendinimo kambaryje Nr. 8, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė 333,2 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 109,672 g narkotinės medžiagos – heroino. 2019 m. kovo 28 d. A. B. ir ji (L. A.) dalį – 1,941 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai atnešė prie prekybos centro „IKI“, kur apie 3.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė R. P. T. ir A. S., po to kitą dalį – 99,310 g narkotinės medžiagos – heroino 2019 m. kovo 28 d. ji (L. A.) kartu su A. B. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno į Klaipėdos miestą, kur automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), apie 9.40 val. minėto automobilio salone išplatino G. B., o likusią dalį – 8,421 g narkotinės medžiagos – heroino laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgyvendinimo kambaryje Nr. 8, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol policijos pareigūnai 2019 m. kovo 28 d. 14.30 val. atliktos kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. A. 2019 m. kovo 28 d. laikinai sulaikyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamosios L. A. gynėjos skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismas, lapkričio 22 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajai kardomosios priemonės suėmimo terminą, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų.

7.1. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamosios gynėjos skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajai pareikštų kaltinimų pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamosios kaltės klausimas. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąją kalta padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą.

7.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad, nors kaltinamoji L. A. savo kaltę neigia, byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ji galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kitų kaltinamųjų M. G. ir A. S., liudytojo P. D. (P. D.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

7.3. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. L. A. kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato bausmes – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų.

7.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas kaltinamajai suėmimo terminą pagrįstai pratęsė, nustatęs du pagrindus: ji bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7.5. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

7.6. L. A. kaltinama padariusi dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) šiuo pagrindu. Kita vertus, nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamoji būdama laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajai gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir L. A. charakterizuojančius duomenis.

7.7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji būdama jauno amžiaus, neturėdama sveikatos problemų, iki sulaikymo nesimokė ir nedirbo, nebuvo registruota Užimtumo tarnyboje. Apygardos teismas taip pat įvertino gynėjos skunde nurodomą aplinkybę, jog L. A. išlaikė motina ir artimieji giminaičiai, bei pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip galinti užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese. Nors ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą, kurioje anksčiau gyveno su motina, šis namas yra nugriautas, o iki sulaikymo su šeima L. A. gyveno nuomojamame bute. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad gynėjos nurodytos aplinkybės dėl turimų šeimyninių ryšių neleidžia konstatuoti, jog L. A. saisto tvirti socialiniai ar šeiminiai ryšiai. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo gynėja, tai, jog kaltinamoji turi tam tikrus socialinius ryšius (šeimą ir galėtų gyventi kartu su šeimos nariais jų nuomojame bute), juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padariusi L. A. kaltinama, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu bei griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesudaro pagrindo teigti, kad tokie socialiniai ryšiai kaltinamąją saisto taip, jog duotų pagrindą manyti, kad ji nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Vertinant suimtosios asmenybę griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, jog labai sunkūs nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe ir nebuvo atsitiktiniai, galimai padaryti siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir rodo didesnį jos asmenybės pavojingumą visuomenei.

7.8. Apygardos teismas, konstatuodamas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, įvertino ne tik L. A. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai, kad apygardos teismas šias aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėtų kaltinamoji ir jos gynėja, nereiškia, jog teismo išvada esant pagrindą manyti, kad L. A., suvokdama gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nepagrįsta.

7.9. Skunde nurodoma ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad L. A. ruoštųsi ar būtų ruošusis bėgti (slėptis), tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

7.10. Apygardos teismas taip pat padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo pagrindas.

7.11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

7.12. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinama L. A., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Nors inkriminuojamas nusikalstamas veikas ji galimai padarė būdama neteista, tačiau L. A. kaltinama dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu, gabenimu ir jų platinimu. Suimtoji iki sulaikymo nedirbo. Ši aplinkybė, įvertinus jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, leidžia manyti, kad L. A. nusikalstamas veikas galėjo padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekdama gauti neteisėtų pajamų. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog kaltinamajai inkriminuoti nusikaltimai nelaikytini atsitiktiniais, jie buvo iš anksto suplanuoti, truko kurį laiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leido apygardos teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamoji L. A. būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamosios gynėjos nurodoma aplinkybė, kad suimtoji nebuvo teista, nors ir yra reikšminga, vis tik nepaneigia nustatyto suėmimo taikymo pagrindo.

7.13. Taigi per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių L. A. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

7.14. Baudžiamoji byla, kurioje L. A. kaltinama padarius nusikalstamas veikas, 2019 m. lapkričio 11 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už L. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

7.15. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtosios teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7.16. EŽTT savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingas, galimai bendrininkų grupe padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu.

7.17. L. A. teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamosios teisių suvaržymas yra pateisinamas. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleista iš suėmimo, kaltinamoji imsis veiksmų, kuriais sieks pakenkti teisingumo vykdymui.

7.18. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamosios gynėjos skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamosios L. A. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajai L. A. trim mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.