Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-574/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
1A-169-574/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40677-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
Advokatai
Adolfas Remeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-574/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40677-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 1.2.26.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

asmeniui, kuriam pritaikyta priverčiamosios medicinos priemonės, R. K. bei jos gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pripažinta, kad R. K., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jai pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K., sirgdama psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje - Vilniuje, prie Balžio ežero, šaukė, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, nukentėjusiajam L. R. bėgant, pakišo koją, kelis kartus koja spyrė jam į įvairias kūno vietas, dėl to L. R. nukrito į vandenį, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Skunde nurodo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnis bei apeliantės teisės ir laisvės, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme R. K. nebuvo užtikrintas rungimosi principas ir byla išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant, neleidus jai pasiaiškinti, nesuteikiant jai galimybės įgyvendinti jos procesinės teisės nušalinti tiek prokurorą, tiek bylą nagrinėjančią teisėją. L. R. buvo nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdė ne R. K., o būtent L. R., bėgiodamas pro R. K., šokinėdamas į vandenį, apdrabstė ją žemėmis ir vandeniu. Taip pat L. R. motina D. R. pasitelkusi šunį, gąsdino ir grasino R. K., todėl R. K. turėjo būti pripažinta nukentėjusiąja. Tai, kad R. K. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, rodo prokuroro šališkumą ir tendencingumą veikti prieš apeliantę. Nepripažįstant, kad būtent apeliantė nukentėjo nuo L. R. ir D. R. veiksmų, kad jos veiksmai tebuvo atsakas į neteisėtus jų veiksmus, baudžiamoji byla negalėjo būti išnagrinėta teisingai ir nepažeidžiant rungimosi principo. Apeliantei nedalyvaujant procese, bylą nagrinėjusi teisėja, turėdama išankstinę nuomonę, kad apeliantė yra nepakaltinama, nutartyje įrašė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius duomenis, kad neva apeliantės elgesys surikdė pliažo rimtį, nors pliaže esantys asmenys buvo šokiruoti būtent nuo įžūlaus ir chuliganiško paauglių elgesio, tarp kurių buvo ir L. R.. Teisėja nepagrįstai nutartyje įrašė, kad ta aplinkybė, kad paaugliai trukdė R. K. ilsėtis, neįtakoja R. K. atliktų veiksmų vertinimo.

3. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-199/2018 prieštarauja pats sau, kadangi psichiatrai konstatavo, kad R. K. gyvena savo bute kartu su savo dukra, nekeldama jokio pavojaus aplinkiniams, gali savanoriškai lankytis pas gydytojus - gydytis ambulatoriškai, tačiau akte taip įrašyta, kad apeliantė negali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apeliantė nurodo, kad adekvačiai vertina susidariusią situaciją prie Baldžio ežero ir gali duoti parodymus teisme. Nurodo, kad nuo 2017-08-09 iki dabar, esant reikalui, lankosi pas gydytojus bei vartoja jų paskirtus vaistus. Todėl apeliantė prašo, kad būtų atlikta nauja teismo psichologinė - psichiatrinė ekspertizė.

4. Teismo posėdžio apeliantė ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byla buvo išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant, nesuteikiant teisės įgyvendinti jos procesines teises, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų L. R. ir D. R. parodymais. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvadomis.

6. Nors apeliantė ginčija Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d.–spalio 16 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas dėl jos psichikos sveikatos būklės, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-199/2018 matyti, kad R. K. psichikos sveikatos būklę vertino ekspertai – teismo psichiatras ir teismo psichologė, ekspertizė atlikta ne tik iš medicininių dokumentų, bet ir bendraujant su tiriamąja R. K. (t. 1, b.l. 145-149), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija ir nešališkumu, ekspertizės akto teisingumu bei skirti pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi pagerėjus asmens psichikos sveikatos būklei, teismas gali panaikinti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiųjų L. R. ir D. R. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, taip pat apeliantės R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais. Pagal BPK 399 straipsnio 2 dalį, teisėjas, gavęs iš prokuroro bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, perduoda ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo R. K. paskyrimo. Gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 399 straipsnio 2 dalį, teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamąjį posėdį būtų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvados, joje nurodoma, kad R. K. pagal savo psichikos būklę negali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime (t. 1, b.l. 145-149). Atsižvelgiant į minėtos ekspertizės išvadą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. negali dalyvauti teisiamajame posėdyje.

8. Visgi, atsižvelgiant į R. K. apeliacinio skundo argumentus, į tai, kad apeliantė atvyko į teismo posėdį ir jame dalyvavo, byloje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apeliantė apklausta. R. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. iš pat ryto su kaimyne atvažiavo ant tiltelio. Žmonių dar nebuvo, po to prisirinko. Ant tiltelio buvo ne vien jos su drauge, deginosi, lakstė vaikai, kuriais aplinkiniai buvo pasipiktinę. Visi piktinosi vaikais, nes jie lakstė per kojas ir smėlį purtė ant akių. Ji porą kartų tuos vaikus sudrausmino. Po to L. R. piktybiškai lakstė, smėlį purtė į akis. Patys jie ten šokinėjo į vandenį, griuvinėjo. Jis automatiškai užsikabino už jos kojos. Arba jis ant jos būtų griuvęs, arba ją į vandenį nutempęs. Jis stambaus kūno sudėjimo berniukas, jis neskendo, ten gylis nedidelis, nebuvo sužalotas. Iškėlė koją, kad apsigintų, atstūmė berniuką, nes kitaip jis būtų griuvęs ant jos, laikydamasis už tos kojos. Atstūmė tik vieną kartą. Matyt R. prarado pusiausvyrą, užsikabinęs kojomis, todėl griebė už jos kojos. Kai berniukas įkrito į vandenį, rimtis buvo sutrikdyta. Jo mama ant jos užsiundė šunį, trenkė pagaliu, pati yra nukentėjusi. Buvo iškviesta policija. Ji iš karto, vietoje papasakojo pareigūnams apie šunį. Jie paklausė D. R., tačiau ji pasakė, kad jokio šuns nebuvo. Tada jie paklausė vaikų, ar buvo šuo ir vaikai atsakė, kad buvo. Po to tyrėja S. J. irgi nebuvo teisinga jos atžvilgiu, nes kai reikėjo man eiti į L. R. apklausą, ji padavė popierių kuriame parašyta, kad jei neatvyks, bus skirta bauda ir tuo pačiu sakė, kad neitų, nes nereikia. Ji serga nustatyta liga, vartoja vaistus, augina vaiką, retkarčiais dirba. Aš vartoju vaistus esant reikalui. Vaistus man išrašo psichiatrė N., Šeškinės poliklinikoje. Paskutinį kartą pas gydytoją buvo prieš 2 mėnesius, lankosi reguliariai, kadangi reikalingi vaistai (t. 2, b.l. 28-31). Esminėse detalėse R. K. parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

9. Nors apeliantė teigia, kad liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas yra prieštaringi, tačiau kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Iš nukentėjusiojo L. R. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad pradėjo nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti nepagarbius, įžeidžiančius žodžius. Šią įvykių versiją patvirtina liudytojos B. O., I. V., V. K. parodymai, kurios tiesiogiai matė įvykusį konfliktą. Kolegija, patikrinusi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinį, sugretinus bei palyginus juos tarpusavyje, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti šių liudytojų duotų parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, spręsdamas ar R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, klausimą, kadangi jie yra išsamūs, logiški ir juose nėra jokių esminių prieštaravimų. Apeliantė teigia, kad nukentėjusysis ir liudytojai ją apklaba ir yra suinteresuoti, tačiau kolegija šią poziciją laiko nepagrįsta. Nukentėjusiojo ir liudytojų B. O., I. V., V. K. parodymai esminėse detalėse vieni kitus papildo ir kartu su aukščiau nurodytais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, patvirtinančią pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

10. Apeliantė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta apeliacinės instancijos teisme, bei pateiktame apeliaciniame skunde pateikia savo įvykių versiją, kurioje nurodo, kad ne ji, o nukentėjusysis L. R. elgėsi neteisėtai, trukdė ilsėtis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši apeliantės pateikta įvykių versija yra nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, motyvuotai ją atmetė. Apeliantės nurodyta įvykių versiją iš esmės prieštarauja kitų liudytojų nurodytoms aplinkybėms. Be to, kaip matyti iš R. K. pranešimo Bendruoju pagalbos telefonu, tą pačią dieną, praėjus beveik dviem valandoms po D. R. pranešimo apie įvykį, nurodė, kad jai begulint ant lieptelio, per ją pradėjo lakstyti vaikai, jų paprašė, kad to nedarytų, tačiau priėjusi vieno vaiko motina, ją apipylė vandeniu (t. 1, b.l. 94). Jokių aplinkybių apie tai, kad buvo mušama pagaliu bei pjudoma šunimi, R. K. nenurodė. Be to, šios aplinkybės buvo nustatinėjamos kito pradėto ikiteisminio tyrimo metu ir, kaip teigia pati R. K., įvyko po to, kai nukentėjusysis L. R. buvo įstumtas į vandenį.

11. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, tiek, kiek tai susiję su nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir pagrįstai pripažino, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kuris pasireiškia kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

12. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018).

13. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015).

14. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. K. sukeltą konfliktą matė nukentėjusysis L. R., liudytojai B. O., I. V., V. K., A. A.. Iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų matyti, kad prie ežero buvo ir daugiau žmonių. Teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad R. K. užgaulūs ir smurtiniai veiksmai vyko viešoje vietoje, atkreipė aplinkinių dėmesį, nutraukė nukentėjusiųjų poilsį, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, t. y. tokiu elgesiu ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Aplinkybė, kad vėliau po šio konflikto pati R. K. galėjo nukentėti, reikšmės kvalifikuojant veiką neturi. Neprivaloma nustatyti kokie tiksliai necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti, kadangi vien tai, jog asmuo viešoje vietoje vartoja necenzūrinius žodžius ar nepagarbius žodžius jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams. Atvejai, kai asmenys vartoja nepagarbius ar necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, jie demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, aplinkai. R. K., priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, vartojo įžeidžiančius žodžius, nukentėjusiajam L. R. bėgant, pakišo koją, kelis kartus koja spyrė, dėl ko nukentėjusysis nukrito į vandenį, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriuose apeliantė teigia, kad dėl šių veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, yra nepagrįsti, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek įvykį matę liudytojai buvo sukrėsti tokio R. K. elgesio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriai pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė