Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės, Algerdo Urbšio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir K. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 286 straipsnį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su paskirtomis bausmėmis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. D. sulaikymo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime A. D. išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 9 d. 03.00 val. iki 2013 m. spalio 10 d. 9.53 val. (dvi dienos), nuo 2014 m. kovo 13 d. 20.35 val. iki 2014 m. kovo 14 d. 13.08 val. (viena diena) ir nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (BK 66 straipsnis).

A. D. pagal BK 290 straipsnį (2013 m. spalio 9 d. veika) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. D. paskirtas kardomąsias priemones: 1) namų areštą, nustatant namų arešto sąlygas – įpareigojant būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 13583410, išduotos 2013 m. lapkričio 11 d., Kaunas (20), paėmimą, – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas.

Bausmę paskirta atlikti areštinėje, paskirtą arešto bausmę K. Z. leidžiant atlikti savaitės poilsio dienomis.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo arešto atlikimo pradžios.

Į bausmės laiką įskaitytas K. Z. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 9 d. 03.00 val. iki 2013 m. spalio 10 d. 9.55 val. (dvi dienos) ir nuo 2014 m. kovo 13 d. 20.35 val. iki 2014 m. kovo 14 d. 13.00 val. (viena diena).

K. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civiliniam ieškovui UAB „x“, priteista solidariai iš civilinių atsakovų A. D., ir K. Z. 1042,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinei ieškovei G. Ž. priteista solidariai iš civilinių atsakovų A. D., ir K. Z. 202,73 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. liepos 23 d., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ir su K. Z., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims 2013 m. liepos 22 d. apie 17.30 val. telefonu paskambinus Z. L. ir apgaule išviliojus internetinės bankininkystės kodus ir juos neteisėtai panaudojus, tai yra iš jos sąskaitos pervedus 999 litų (291,33 eurų) į S. L. sąskaitą bei iš UAB „x“ paėmus 3 kreditus: 400 litų (115,10 eurų), 1000 litų (287,76 eurų), 1100 litų (316,53 eurų), pinigus pervedus į S. L. sąskaitą; 2013 m. liepos 23 d. apie 11.00 val. paskambinus G. Ž. ir apgaule išviliojus internetinės bankininkystės kodus ir juos neteisėtai panaudojus, tai yra iš jos sąskaitos pervedus 700 litų (201,43 eurų) į S. L. sąskaitą, bei iš UAB „x“ paėmus 1000 litų (287,76 eurų) kreditą, pinigus pervedus į S. L. sąskaitą; 2013 m. liepos 23 d. apie 11.30 val. telefonu paskambinus V. R. ir apgaule išviliojus internetinės bankininkystės kodus ir juos neteisėtai panaudojus, tai yra iš „Swedbank“ AB paėmus 2500 litų (719,40 eurų) kreditą, iš kurių 2300 litų (661,84 eurų) pervedus į S. L. sąskaitą – 2013 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 11.05 val. iki 12.30 val. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis – S. L. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę, tai yra K. Z. neteisėtai panaudojant svetimą, S. L. vardu išduotą AB SEB Visa Electron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, kuriais pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį naudotis galėjo tik S. L., inicijavo finansines operacijas, tai yra, neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo instrumentą pateikė banko bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), elektroninei sistemai, bei panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip elektroninei sistemai save pristatant kaip S. L., tokiu būdu bendrais veiksmais per aštuonis kartus neteisėtai pasisavino 7480 litų (2152,43 eurų), tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 7480 litų (2152,43 eurų). Veika kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui: 2013 m. spalio 9 d. apie 02.41 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, UAB „I.“ priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam reikalavimui paaiškinti, kas sužalojo merginą, pasipriešino valstybės tarnautojams, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra rankų kumščiais ne mažiau kaip tris kartus smūgiavo į galvą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniajam patruliui–viršilai A. Ž., kuris smūgių išvengė, bei rankų kumščiais smūgiavo ne mažiau, kaip tris kartus į krūtinę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 6-ojo būrio patruliui A. S., kuris atsitraukdamas smūgių išvengė, neleido policijos pareigūnams prieiti prie kambaryje gulinčios sužeistos merginos, siekdamas pažeminti policijos pareigūnų garbę bei orumą, išplūdo įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus A. Ž. ir A. S., paprašytas nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, vedamas ir sodinamas į tarnybinį automobilį aktyviais veiksmais priešinosi, tokiu būdu pasipriešino savo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams. Veika kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį. Nors A. D. buvo kaltinamas tais pačiais veiksmais įžeidęs policijos pareigūnus, tačiau dėl veikos, numatytos BK 290 straipsnyje dekriminalizavimo skundžiamu nuosprendžiu išteisintas. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2014 m. kovo 13 d. apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme, matant pašaliniams asmenims – I. M., veikdamas bendrininkų grupėje su K. Z., pastarajam be jokios priežasties, tyčia ranka sudavus vieną kartą nukentėjusiajam R. M. į galvą, šiam atsitrenkus pakaušiu į namo sieną ir nukritus ant žemės, įspiriant nukentėjusiajam mažiausiai du kartus į įvairias kūno vietas, tyčia, mažiausiai du kartus įspyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį, pasipiktinimą, tuo sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Veika kvalifikuota pagal 284 straipsnio 1 dalį.K. Z. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. liepos 23 d., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ir su A. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims 2013 m. liepos 22 d. apie 17.30 val. telefonu paskambinus Z. L. ir apgaule išviliojus internetinės bankininkystės kodus ir juos neteisėtai panaudojus, tai yra iš jos sąskaitos pervedus 999 litų (291,33 eurų) į S. L. sąskaitą bei iš UAB „x“ paėmus 3 kreditus: 400 litų (115,10 eurų), 1000 litų (287,76 eurų), 1100 litų (316,53 eurų), pinigus pervedus į S. L. sąskaitą; 2013 m. liepos 23 d. apie 11.00 val. paskambinus G. Ž. ir apgaule išviliojus internetinės bankininkystės kodus ir juos neteisėtai panaudojus, tai yra iš jos sąskaitos pervedus 700 litų (201,43 eurų) į S. L. sąskaitą, bei iš UAB „x“ paėmus 1000 litų (287,76 eurų) kreditą, pinigus pervedus į S. L. sąskaitą; 2013 m. liepos 23 d. apie 11.30 val. telefonu paskambinus V. R. ir apgaule išviliojus internetinės bankininkystės kodus ir juos neteisėtai panaudojus, tai yra iš AB „Swedbank“ paėmus 2500 litų (719,40 eurų) kreditą iš kurių 2300 litų (661,84 eurų) pervedus į S. L. sąskaitą - 2013 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 11.05 val. iki 12.30 val. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis - S. L. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę, tai yra svetimą, S. L. vardu išduotą AB SEB Visa Electron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, kuriais pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį naudotis galėjo tik S. L., inicijavo finansines operacijas, tai yra, neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo instrumentą pateikė banko bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) elektroninei sistemai, bei panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip elektroninei sistemai save pristatant kaip S. L., šiais bendrais veiksmais per aštuonis kartus neteisėtai pasisavino 7480 litų (2152,43 eurų), tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 7480 litų (2152,43 eurų). Veika kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo dar kartą iš esmės peržiūrėti bylą ir priimti atitinkamą sprendimą.Skunde nurodo, kad į jam inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo įtrauktas to jam nežinant, dėl ko labai gailisi. Mano, jog buvo apgautas pašalinių asmenų. Tiek savo, tiek nukentėjusiojo parodymuose neįžvelgia savo kaltės. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Z. prašo atsižvelgti į liudytojų D. S. ir S. L. prieštaringus parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-351-288/2016 ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismas vadovavosi išskirtinai D. S. parodymais, netyrė byloje visų surinktų įrodymų, nevertino kaltinamųjų ir liudytojų parodymų visumos, netinkamai interpretavo vaizdo medžiagą. Mano, kad baudžiamoji byla nuo pat pradžių buvo nagrinėjama vienašališkai ir neobjektyviai. Nesutinka su paskirta arešto bausme, kadangi jis tik padėjo D. S. iš bankomato nuimti pinigus, tačiau sau jokių pinigų nepasiliko, ką patvirtina vaizdo medžiaga. Skundo autoriaus nuomone, teisminis tyrimas pirmos instancijos teisme buvo atliekamas neobjektyviai, vienpusiškai, todėl nagrinėjant apeliacinį skundą, prašo atlikti teisminį tyrimą pakartotinai.Atkreipė dėmesį, kad nebuvo aiškinamasi tikroji D. S. veika gaunant ir naudojantis asmeniniais S. L. jam patikėtais duomenimis (sąskaitos numeriu, banko mokėjimo kortele). Prieštaravimai tarp D. S. ir S. L. parodymų nepašalinti. Juolab, kad S. L. teigė, kad pasitikėjo D. S., kuris ir turėjo jo banko mokėjimo kortelę. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog tik D. S. ir galėjo prieiti prie S. L. sąskaitos duomenų besilankydamas pas jį namuose. Tuo tarpu nei jis, nei A. D. neturėjo galimybės sužinoti S. L. asmeninės sąskaitos numerio ar turėti jo banko mokėjimo kortelės. S. L. ne kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino, jog K. Z. nėra buvęs jo namuose, jokių duomenų ar tuo labiau banko kortelės pastarajam nėra davęs. Priešingai, jis banko kortelę su PIN kodu davė D. S. tikslu, jog jis ja naudotųsi S. L. nurodytais tikslais – perkant jam maistą ar kitas būtinas prekes. Vaizdo medžiagoje matyti, jog prie bankomato abu kartus D. S. paduoda mokėjimo kortelę, išgryninus pinigus - ji jam grąžinama. Tik jam vienam ir buvo žinoma, jog į sąskaitą pervesti pinigai. Be to, nuimant pinigus iš bankomato, žinant, jog ši teritorija yra filmuojama, apeliantas neslėpė savo veido ar atliekamų veiksmų prie bankomato, kas iš esmės nelogiška jei būtų atliekami kažkokio pobūdžio nusikalstami veiksmai. Be visa ko, D. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog K. Z. nebuvo ir neva vykusio pokalbio tarp D. S. ir A. D. metu. Kadangi nedalyvavo užvaldant nukentėjusiųjų pinigines lėšas, negali sutikti ir su pareikštais civiliniais ieškiniais.Pažymėjo, jog teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nurodydamas, jog kaltinamųjų kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: fiksuoti skambučiai tarp nukentėjusiųjų MRT telefonų ir MRT telefonų, veikiančių (duomenys neskelbtini) mieste esančių telekomunikacijos bokštų veikimo zonose, nurodomos nukentėjusiųjų sąskaitos, iš kurių pasisavinti pinigai. Teigia, kad minėti įrodymai patvirtina tik tą faktą, jog nukentėjusieji bendravo su nenustatytais asmenimis iš (duomenys neskelbtini), pateikė jiems savo asmeninius duomenis, o ne įrodo apelianto kaltę. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatytas ryšys tarp aukščiau minėtų pokalbių ir veiksmų padedant D. S. išgryninti nurodytą pinigų sumą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą net nebuvo aiškintasi kokiomis ryšio priemonėmis ir iš kurios Lietuvos vietos padaryti nuskaitymai nuo nukentėjusiųjų sąskaitų, kas leistų nustatyti ir kaltus asmenis. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nenustatinėjo kokiomis ryšio priemonėmis galimai turėjo susisiekti asmenys, esantys (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (nors ir tai tik prielaida) su Kaune esančiais asmenimis. Jei nustatytas MRT aparatų prisijungimas prie bokštų, esančių netoli (duomenys neskelbtini) pataisos namų, tai kodėl negalima buvo nustatyti prie kokio bokšto prisijungęs MRT aparatas, su kuriuo buvo bendrauta Kauno mieste. Tinkamai įvertinus šioje byloje kilusius prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų, kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, kyla pagrįstų abejonių dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde taip pat nurodo, kad yra dirbantis, todėl jei būtų paliktas galioti nuosprendis, kuriuo jis nuteistas nepagrįstai, be visa ko - prarastų darbą bei pragyvenimo šaltinį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji K. Z., A. D. ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų K. Z. ir A. D. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip matyti iš nuteistųjų K. Z. ir A. D. apeliacinių skundų, nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir ginčija savo kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.Sutinkamai su BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant nuteistųjų K. Z. ir A. D. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. Pripažindamas nuteistuosius K. Z. ir A. D. kaltais, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, kuriuos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl nesutikti su šio teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.Nors tiek K. Z., tiek A. D. savo kaltės dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: liudytojo D. S. parodymais, apklausų bei akistatų protokolais, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir ypatingai byloje esančiu vaizdo įrašu. Šių įrodymų visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų, neigdami savo kaltę, nuteistieji K. Z. ir A. D. nurodo, kad jie tik padėjo D. S. iš bankomato nuimti pinigus, pinigų sau nepasiliko, todėl nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, tokią nuteistųjų versiją vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ir ją atmeta.Nors nuteistojo K. Z. apeliaciniame skunde liudytojo D. S. parodymai vertinami kritiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, esminėse aplinkybėse liudytojo D. S. parodymai sutapo ir buvo nuoseklūs, o tam tikri neesminiai neatitikimai minėto liudytojo parodymuose nesudaro pagrindo jais abejoti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad vienas kaltinamųjų kreipėsi į jį dėl banko kortelių. A. D. sakė, kad jam turi pervesti pinigus ir jis neturi kortelės, klausė, gal žino, iš kur gauti. Jis nurodė kreiptis į S. L. bei nurodė kur jis gyvena. Negali pasakyti ar tada buvo K. Z., tą dieną buvo išgėręs, nes už tai jis gavo vyno butelį, todėl visų įvykių nepamena. Ar abu, A. D. su K. Z., buvo pas S. L., nežino, nes jis liko rūkyti prie laiptinės. Manė, kad jiems reikalinga kortelė, kad pervesti pinigus iš draugų. Tikrai pamena, kad abu kaltinamieji buvo pas S. L.. PIN kodą S. L. davė jam, todėl, kad juo pasitikėjo, nes prašydavo kartas nuo karto nupirkti produktų. Pinigų išgryninti net nemoka, atsiskaitydavo tik su kortele. S. L. sakė jam, kad yra pervesti žmonių pinigai. Kiek pinigų nuimti, S. L. nesakė, nes ten buvo ne jo pinigai. Kaip S. L. davė sąskaitos numerį, nežino, nes buvo lauke. Kaip gavo kortelės kodą irgi nežino. Iki S. L. namų ėjo kartu. Jis tikrai neprašė, kad jam reikia nuimti pinigus. Nežinojo, ar ten yra pinigai ir kiek jų. Jam nedavė jokių pinigų. Jie išsiskyrė, jis nuėjo pas S. L. ir atidavė kortelę. Jie tikrai buvo abu. Jam pinigų jie nedavė, bet nupirko vyno butelį (t. 5, b. l. 130). Be to, liudytojo D. S. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog D. S., K. Z. ir A. D. priėjus prie bankomato, D. S. paduoda K. Z. banko mokėjimo kortelę, kuris nuiminėja pinigus, juos perduoda A. D., kuris pinigus dedasi į kišenę, tuomet atiduoda kortelę D. S. ir visi išsiskirsto. Akivaizdu, kad ir antrą kartą K. Z. nuėmus pinigus ir padavus juos A. D., pastarasis pinigų D. S. neperduoda. Aukštesniojo teismo vertinimu, liudytojo D. S. versiją patvirtina ir ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis, esančiais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nuteistasis A. D. tiriamu laikotarpiu buvo neseniai grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur atlikinėjo bausmę. Duomenų apie tai, kad liudytojas turėtų bent kokių sąsajų su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais asmenimis, taigi turėtų galimybę veikti bendrai su jais, nenustatyta. Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, netikėti liudytojo D. S. parodymais teismas neturi pagrindo.Sutiktina su nuteistojo K. Z. apeliacinio skundo argumentais, jog tarp liudytojų D. S. ir S. L. parodymų yra prieštaravimų, tačiau visgi ši aplinkybė kaltės dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepaneigia. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas S. L. parodė, jog pats negali nueiti į parduotuvę, tai vieną kartą yra davęs kortelę D. S.. K. Z. ir A. D. nepažįsta. Kaip atėjo pinigai į jo sąskaitą, nežino. Nežino ir kaip iš jo buvo paimta banko kortelė. Jo sąskaitos niekas nežinojo. K. Z. matytas, A. D. nepažįsta. D. S. ir A. D. pas jį nebuvo atėję (t. 5, b. l. 89-90). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu liudytojo S. L. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie buvo prieštaringi. 2014 m. liepos 11 d. akistatos tarp D. S. ir S. L. metu S. L. paaiškino, jog „p.“ (A. D.) buvo pas jį namuose, jį atvedė D. S. (t. 2, b. l. 76-78). Taigi liudytojas S. L. akistatos metu A. D. įvardino pravarde – „p.“, nors vėliau teigė, kad A. D. apskritai nepažįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo S. L. parodymus vertino kritiškai, nes bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vėlesni S. L. aiškinimai, kad jis nieko nežinantis ir nepažįstantis, yra sąlygoti nuteistųjų įtakos. Nuteistojo K. Z. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog byloje nebuvo nustatytas ryšys tarp nukentėjusiųjų su nenustatytais asmenimis iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pokalbių ir veiksmų padedant D. S. išgryninti nurodytą pinigų sumą, nebuvo aiškintasi kokiomis ryšio priemonėmis ir iš kurios Lietuvos vietos padaryti nuskaitymai nuo nukentėjusiųjų sąskaitų, nenustatyta kokiomis ryšio priemonėmis galimai turėjo susisiekti asmenys, esantys (duomenys neskelbtini) pataisos namuose su Kaune esančiais asmenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Procesiniai duomenų rinkimo veiksmai turi būti atliekami, jei yra tikimybė, kad, juos atlikus, gali būti gauti nauji, padarytos veikos ištyrimui reikšmingi duomenys, ar įrodinėtinos byloje aplinkybės gali būti nustatytos išsamiau. Pareiga išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas įstatymu yra numatyta prokurorui, nes būtent jis organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą (BPK 164 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), būtent prokuroras sprendžia, ar surinktų duomenų visumos pakanka kaltinamajam aktui surašyti. Esant pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų K. Z. ir A. D. kaltę, papildomų proceso veiksmų atlikimas praranda tikslą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo atlikti tam tikri proceso veiksmai, atmetami kaip nepagrįsti.Nors nesutikdamas su iš jo priteistais civiliniais ieškiniais, nuteistasis K. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nedalyvavo užvaldant nukentėjusiųjų pinigines lėšas, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog bendrininkavimo padarant nusikaltimą esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas atsako ne tik už savo asmeniškai padarytus veiksmus, bet ir už visus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, kuriuos sukėlė veikdamas pagal susitarimą. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju darytina pagrįsta išvada, kad tiek A. D., tiek K. Z. veiksmai buvo nukreipti jų bendrų nusikalstamų sumanymų įgyvendinimui – turtinės naudos gavimui. Iš bylos medžiagos matyti, jog K. Z. sumanymui daryti nusikalstamą veiką pritarė ir savo aktyviais veiksmais dalyvavo ją darant (iš bankomato nuėmė pinigus). Civiliniai ieškiniai priteisti pagrįstai.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų A. D. ir K. Z. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. D. ir K. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.