Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Teisingumo ministerijos įpareigojimo pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą teismo sprendimu priteistą 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netinkamai vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, atlyginimo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1423-362/2015 A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 14–19). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir 2015-04-30 įsiteisėjo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-19 raštu Nr. I-1432-362/2015 Lietuvos valstybės atstovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir pareiškėjui buvo išsiųsti įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-15 sprendimo nuorašai.

Pareiškėjas su 2015-05-10 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir prašė jam priteistą sumą pervesti į nurodytą mamos O. J. sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke (b. l. 11). A. J. atsakovui pateikė 2015-06-16 prašymą informuoti, kodėl nėra vykdomas įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-15 sprendimas (b. l. 12). Teisingumo ministerija 2015-08-20 raštu Nr. (1.23.)7R-5736 informavo pareiškėją, kad įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1423-362/2015 gavo 2015-06-08, paaiškino teisės akto, reglamentuojančio sprendimo įvykdymo terminą bei tvarką, nuostatas, paprašė pateikti savo asmeninę arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesta priteista žala, ir nurodė, kad to neatlikus, atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo (b. l. 21).

Teisingumo ministerija 2015-09-02 gavo antstolio A. B. 2015-09-02 patvarkymą, kuriame areštuotos 8 990,69 Eur A. J. pervedamos piniginės lėšos. Šias lėšas paprašyta nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o jeigu jos nesiekia minėtos sumos arba mokėtinų lėšų minėtam asmeniui nėra, prašė areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, kurios bus pervedamos skolininkui, iki tol, kol bus padengta visa suma arba kol antstolis panaikins šį patvarkymą (b. l. 20).

Atsakovas 2015-09-02 raštu Nr. (1.34.)7R-6131 informavo A. J. apie gautą antstolio patvarkymą ir nurodė, kad vykdant šį patvarkymą, jam priteista neturtinė žala iki 2015-09-08 bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 22). Tai buvo padaryta 2015-09-07 (b. l. 58).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remiantis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, Teisingumo ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomų asignavimų žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti, valdytoja. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teisingumo ministerija sprendimą turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valdžios institucija, kuriai dėl padarytos žalos atlyginimo yra iškelta byla, apie bylos iškėlimo faktą nedelsdama raštu praneša Teisingumo ministerijai kartu pateikdama ieškinio (prašymo, skundo) kopiją.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo vykdymo procedūra nėra reglamentuota, tačiau atsižvelgiant į viešajame administravime taikomą nuostatą, kad subjektas turi persiųsti kitam asmeniui spręsti klausimus pagal kompetenciją, darytina išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą, turi jį persiųsti vykdyti Teisingumo ministerijai, kaip institucijai, kurios kompetencijai priskirta vykdyti teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, kai žala priteisiama iš Lietuvos valstybės. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-15 sprendimas įsiteisėjo 2015-04-30. Teisingumo ministerijai vykdyti jis buvo pateiktas 2015-06-08 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-19 raštu. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalis sprendimui įvykdyti nustato 3 mėnesių terminą nuo sprendimo gavimo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-15 sprendimu priteistos lėšos pervestos 2015-09-07 ir sprendimas įvykdytas. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad teismo sprendimu jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti buvo pervesta antstoliui, o ne į jo nurodytą sąskaitą.

Administracinių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 3 dalis).

Teismo sprendimų vykdymo procesas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso VI dalyje „Vykdymo procesas“. Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių ir teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 3 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą.

Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą; asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Teisės aktai Teisingumo ministerijai nenustato galimybės nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje. Jokių apribojimų išieškoti pinigines lėšas iš asmenims teismo sprendimais priteisiamų sumų teisės aktai nenustato. Teismo nuomone, atsakovas tinkamai ir nepažeisdamas teisės aktuose nustatytos tvarkos įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1423-362/2015, A. J. priteistą 4 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti pervesdamas antstoliui, kaip areštuotos lėšos pagal antstolio A. B. 2015-09-02 patvarkymą. Jei pareiškėjas manė, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, turėjo jį ginčyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šios bylos nagrinėjimo apimtis yra Teisingumo ministerijos veiksmų, gavus antstolio patvarkymą, teisėtumo patikrinimas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jei žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Jokių išimčių teisės aktai nenustato. Be to, Civilinio kodekso 1.114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų nustatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų. Teisės aktams nenustačius galimybės A. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą pervesti kitiems asmenims, jo prašymas priteistą neturtinės žalos atlyginimą į nurodytą manos sąskaitą negalėtų būti tenkinimas, o prašoma pervesti suma, nesant antstolio patvarkymo, galėtų būti pervedama tik į pareiškėjo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti 1 000 Eur žalos. Konstatavus, kad Teisingumo ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti A. J. neturtinę žalą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.