- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-14/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kestutis Jucys (pirm.), Violeta Ražinskaite, Elena Vainiene
- Nukentėjusysis
- Jurgitai Šimkunienei
- Nuteistasis
- P. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kestucio Jucio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. K. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 1 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu 10 metu, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
P. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 8 d. laikotarpyje nuo 18 iki 19 val. bute Nr. 12, esanciame name Nr. 3 Spenglos k., Valkininku sen., Varenos raj. budamas girtas, kilusio konflikto su žmona O. K. metu, tycia sudave pastarajai ne mažiau kaip 10 smugiu koja ir medine sofos lovos atlošo dalimi i galva, veida, rankas, tuo padarydamas nukentejusiajai O. K. kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu, galvos smegenu dešinio pusrutulio smilkinines ir momenines skilciu projekcijoje, kraujo išsiliejima po minkštaisiais galvos smegenu dangalais abieju galvos smegenu kamiene ir pailgosiose smegenyse, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose – abiejuose skruostuose, dešiniame smilkinyje, muštine žaizda kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, kaktoje, kairiame skruoste, nosies nugareles apatineje dalyje, viršutineje lupoje, smakre, kairiajame dilbyje, dešines plaštakos nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas tarpuakyje, kairiajame skruoste, kairiajame dilbyje, kaires ir dešines plaštaku nugariniame paviršiuose, del ko nuo galvos smegenu sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenu dangalais stipraus galvos sumušimo O. K. mire ir taip tycia ja nužude.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog su apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes byla išnagrineta nevisapusiškai, pilnai nenustatytos faktines bylos aplinkybes, o surinkti irodymai nepatvirtina jo kaltes. Teismas neišsiaiškino to fakto, kad O. K. galejo susižaloti pati arba nustatytus sužalojimus galejo padaryti kitas asmuo, todel nuosprendis yra gristas prielaidomis. Prisipažinimas buvo išgautas vartojant psichologini smurta. Atkreipia demesi i tai, kad jis nuo pat pirmos apklausos nuosekliai tvirtino, kad parejes namo savo žmona rado gulincia tarp lovu, ant grindu gulejo sofos atlošas. Jis kele žmona i lova, jos kojos visai nesilankste. Todel pastarieji faktai tik patvirtina, kad jam grižus namo, jo žmona jau buvo mirusi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinejama, kam iš jo buto buvo skambinta numeriu 861367075, ir kam šis numeris priklauso, neatlikta pirštu antspaudu, rastu ant pilnu buteliu alaus ekspertize, kas irgi patvirtintu fakta, kad iki jo grižimo namo, kažkas buvo jo bute.
P. K. apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad atlikta ekspertize yra nepagrista, nes ant atlošo nustatytos ne jo, o kito asmens kraujo demes. Šio fakto teismas nepaneige. Esant tokioms aplinkybems, apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, o kiekviena atsiradusi versija turi buti kruopšciai patikrinta, ivertinta ir tinkamai paneigta, atsiradusios abejones vertinamos teisiamojo naudai. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 1 d. nuosprendi panaikinti ir priimti ji išteisinanti nuosprendi.
P. K. , jo gyneja, nukentejusioji Jurgita Šimkuniene prašo nuteistojo skunda tenkinti.
Prokurore prašo nuteistojo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatu, visapusiškai ir išsamiai ištyre bylos aplinkybes, tinkamai ivertino irodymus ir pagristai, aptares byloje esancius irodymus, P. K. pripažino kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. del žmonos O. K. nužudymo.
Nors P. K. neigia nužudes savo žmona, taciau jo kalte del padaryto nusikaltimo irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais irodymais. Pirmosios instancijos teismas paties nuteistojo ir liudytoju parodymus susiejo su byloje surinktu irodymu visetu, todel juos vertindamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimu nepažeide.
P. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas itariamuoju parode, kad grižes namo žmona rado gulincia kraujo klane, pamane, kad jai kažkas blogai su sveikata. Po to nuejo liuobti gyvuliu, o griždamas parsineše kibireli sniego, kuri dejo žmonai ant galvos, po to, paemes ja už pažastu, pagulde ant lovos. Jos galvoje žaizdos nemate, pagalvojo, kad kraujo pribego jai iš nosies, nes veidas buvo kraujuotas. Lovos atloša, kuris buvo ant grindu, vel uždejo ant sofos. Po ko nuejes i virtuve išgere odekolono ir raminamuju vaistu (t.1, b.l. 109-110). Toliau gi, P. K. itariamojo papildomoje apklausoje nurode, kad grižes po darbo namo, žmona rado gulincia ant kilimo. Prie galvos buvo sukrešejusio kraujo deme, veidas buvo raudonas, ant veido kraujo nesimate. Pamane, kad kraujas išbeges jai iš nosies, kai pajudino, ji jokiu gyvybes ženklu nerode. Tada pasiemes iš virtuves kibira, nuejo i lauka parsinešti sniego, kuri dejo žmonai ant veido. Paemes už pažastu pagulde i lova, ant veido ar galvoje žaizdu nepastebejo. Lovos atlošo detale uždejo ant sofos. Išsigandes, kad žmona mirusi, nuejo i virtuve ir surades buteliuka odekolono išgere kartu su raminamaisiais vaistais (t.1, b.l.111). P. K. savo prisipažinime nurode, kad grižus namo, jam pasirode, jog žmona girta guli ant grindu, jis susinervino, ja apsparde, o paemes lovos atloša briauna sudave per galva, taciau kiek kartu – nepamena (t.1, b.l.112). Veliau gi, P. K. apklaustas itariamuoju ikiteisminio tyrimo teisejo parode, kad grižes namo rado žmona gulincia ant kilimo tarp lovu, suprato, kad žmona girta, bande ja kalbinti, taciau ji neatsiliepe, todel pagalvojes, kad ši apsimeta, sudave jai su koja. Kai ši ir po to neatsiliepe, jis paeme numesta lovos atloša ir juo sudave i galva lyg du smugius, o viena karta sudave per rankas. Tada pamate, kad ant veido ir grindu yra sukrešejusio kraujo klanas. Pamane, kad kraujas yra išbeges iš nosies. Bande ja kelti, taciau jos kojos nesilankste, pagulde ant lovos ir užklojo antklode. Jis išsigando, kad žmona mirusi, nuejo i virtuve ir išgeres du buteliukus odekolono su raminamaisiais vaistas atsigule šalia žmonos i kita lova ir užmigo (t.1, b.l.114-115). P. K. apklaustas apygardos teisme teisiamojo posedžio metu parode, kad grižes namo rado žmona gulincia miegamajame tarp lovu, liepe jai keltis, pamates ant grindu sofos atloša sudave jai per krutine, taciau ji nesikele. Žmonai sudave 2-3 kartus, bet ne 10 smugiu, kaip nurodyta kaltinamajame akte (t.1, b.l.183-185).
Apeliacinio proceso metu nuteistasis P. K. teige, kad ikiteisminiame tyrime jo apklausos protokolus pasirašyti priverte pareigunai, o apygardos teisme jo parodymai užrašyti neteisingai, neva teisme jis nieko neaiškino, sunkiai girdejo (t.2, b.l.26-27). Akivaizdu, kad nuteistasis yra nenuoširdus, nuolat keite parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, juos priderindamas prie savo gynybines pozicijos, butent akcentuodamas jam naudingus faktus ir aplinkybes. Tokias teismo išvadas iš dalies patvirtina teismo psichiatrines psichologines ekspertizes akte nustatytos aplinkybes, jog O. K. yra egocentriška, gana primityvi, gynybiška asmenybe (t.1, b.l.76-77-78). Byloje nera jokiu duomenu, kad ikiteisminio tyrimo metu P. K. atžvilgiu butu buves vartojamas bet kokio pobudžio (fizinio ar psichinio) smurtas, nes atliekant visus procesinius veiksmus su nuteistuoju dalyvavo gynejas, del ju atlikimo pastabu nebuvo pareikšta. Antra vertus, del apygardos teismo teisiamojo posedžio protokolo jokiu pastabu taip pat nebuvo pareikšta (BPK 261 str.), todel netiketi jame esanciais irašais nera pagrindo. Teiseju kolegijos nuomone, apygardos teismas pagristai apkaltinamaji nuosprendi grinde P. K. parodymais duotais ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriu metu jis savo kalte pripažino iš dalies, savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejui, šie parodymai sutapo su teismo medicinos specialisto išvadomis. Teismas teisingai jais remesi tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir juos patvirtina kiti irodymai. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad O. K. mirtis ivyko nuo galvos smegenu sumušimo, del kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos dangalais, po smegenu stipraus sumušimo. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinciu tiek ribota, tiek ir neribota paviršius. Muštine žaizda galvos kaireje puseje padaryta kietu buku daiktu, turinciu briauna (t.1, b.l 44-51). Apeliacinio proceso metu apklaustas ekspertas L. Urbanavicius patvirtino, kad O. K. galvoje sužalojimai, nuo kuriu ivyko mirtis, buvo padaryti jai esant gyvai, maždaug vienu metu (tikslaus laiko nustatyti nera galimybes). Sužalojimai galejo buti padaryti sofos - lovos atlošo medine dalimi. Teismo medicinos specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad O. K. kaires rankos riešo, kaires plaštakos nugarinio paviršiaus, dešines plaštakos nugariniame paviršiuje padarytos kraujosruvos ir paviršiniai odos nubrozdijimai galejo gautis nukentejusiajai ginantis (t.1, b.l. 49). Taigi, P. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino ne tik ispyres, bet ir sudaves sofos – lovos mediniu atlošu žmonai i galva, krutine, rankas. Akivaizdu, kad O. K. smugiu sudavimo metu buvo gyva ir net nuo ju gynesi, taciau del girtumo apsiginti nesugebejo. Tai patvirtina ir ivykio vietos apžiuros protokole padaryti irašai, kad koridoriuje ir kambaryje rastos rausvos demes, panašios i krauja (t.1, b.l. 6-15). Iš bylos medžiagos matyti, kad ivykio vieta buvo apžiureta 2005 m. vasario 10 d. 15.00 – 16.30 val. laikotarpyje (t.1, b.l.6). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad O. K. sužalojimai galejo buti padaryti prieš dvi dienas iki ivykio vietos apžiuros (t.1, b.l.49). Iš nuteistojo parodymu matyti, kad žmona rado gulincia kambaryje ir iš pykcio, jog ji guli girta, sudave smugius butent 2005 m. vasario 8 d. apie 18-19 val. Tokie nuteistojo parodymai neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai, iš esmes sutampa su nukentejusiajai padarytu sužalojimu pobudžiu ir lokalizacija, atitinka liudytoju K. B. , M. P. , V. R. parodymams, kurie ivykio diena su O. K. bendravo telefonu arba mate ja dar nesumušta. Iš liudytojo P. U. parodymu matyti, kad 2005 m. vasario 7 ar 8 d. vakare, tiksliai datos neprisimena, bet tai buvo atlyginimo mokejimo diena, jis kartu su P. K. buvo parejes i pastarojo namus, kur šis jam (liudytojui) dave cigareciu. Liudytojas V. R. patvirtino, kad 2005 m. vasario 8 d. ryte jis paskambino O. K. ir paklause, ar mokami atlyginimai. O. K. atsake, jog atlyginima mokejo jau vakar, t.y. vasario 7 diena. Akivaizdu, kad liudytojas P. U. kartu su nuteistuoju buvo pareje pas nuteistaji i namus 2005 m. vasario 7 diena. Todel tarp liudytoju P. U. ir V. R. parodymu jokiu prieštaravimu nera. Be to, iš specialisto L. Urbanaviciaus paaiškinimo teisme matyti, kad O. K. sužalojimu padarymo laikas ir jos mirtis gali nesutapti. Nors P. K. skunde nurodo, jog keliant žmona i lova pastebejo, kad jos kojos nesilanksto, t.y. jos sustingusios, tai paneige teismo medicinos specialistas L. Urbanavicius paaiškindamas, kad sustingimo požymiai gali atsirasti penkiu – devyniu valandu laikotarpyje. Todel tuo metu, kai P. K. kele žmona i lova koju sustingimo požymiu nebuvo ir negalejo buti. Be to, nuteistasis taip vertindamas šias aplinkybes, budamas girtas ir nebudamas medicinines srities specialistu, del sustingimo požymiu galejo sažiningai klysti. P. K. pripažino sudaves tik 2-3 smugius, taciau byloje nera jokiu kitu irodymu, kad kitus trauminius poveikius (viso apie 10) butu padare kiti asmenys. Byloje taip pat nera jokiu objektyviu irodymu, kad O. K. iki žuties savo bute vartojo alkoholi butent su kitais asmenimis. Nuteistasis P. K. tik daro tokia prielaida. Mineto fakto neirodo nei teismo medicinos specialisto išvada objektyviai nustatytas O. K. girtumas, nei nuteistojo matyti alaus buteliai. Teiseju kolegijos nuomone, tarp nuteistojo veiksmu ir kilusiu padariniu (O. K. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Skunde išdestyti argumentai, kad O. K. galejo susižaloti pati arba nustatytus sužalojimus galejo padaryti kitas asmuo yra tik nieko nepagristi nuteistojo prasimanymai. Versija, kad O. K. galejo susižaloti pati P. K. iškele teisiamojo posedžio metu, byla nagrinejant apygardos teisme. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad tik kai kurios poodines kraujosruvos ir nubrozdinimai galejo gautis atsitrenkiant i kietus bukus daiktus (išvados 14 p., t.1, b.l.50). Taciau šie sužalojimai visiškai nesusije su jos mirties priežastimi. Pirmosios instancijos teismas šia nuteistojo versija pagristai vertino kaip jo gynybos pozicija. Nepagristu teismas laiko nuteistojo apeliacinio skundo motyva, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinejama, kam iš jo buto buvo skambinta telefono numeriu 861367075 ir kam šis telefono numeris priklauso. Iš bylos medžiagos matyti, kad Varenos raj. apylinkes prokuratura kreipesi i Varenos raj. apylinkes teisma su prašymu del leidimo gauti šio telefono išklotines. Išklotinese šis numeris užfiksuotas, kaip išeinantis skambutis, taciau policijos pareigunams bandant išsiaiškinti, kam šis telefono numeris (861367075) priklauso, buvo gautas atsakymas, kad telefono turetojas yra anoniminis, adresas nežinomas. Byla nagrinejant apeliacinio proceso metu buvo imtasi visu priemoniu mineto telefono savininkui nustatyti. Iš Omnitel raštu matyti, kad šis telefono numeris priklauso EXTRA korteles turetojui, o po 2005 m. vasario 8 d. išeinanciu ir ieinanciu šio telefono išklotiniu nera, nes jos saugomos tik 6 menesius. Teiseju kolegijos nuomone, teismas išnaudojo visas galimybes apelianto skunde minimo telefono naudotojui (savininkui) nustatyti. Teiseju kolegija ivertinusi šias aplinkybes daro išvada, kad byloje nera jokiu irodymu, kad kuris nors kitas asmuo (asmenys) butu kokiu nors budu susijes su O. K. nužudymo aplinkybemis.
Iš nuteistojo skundo matyti, kad nebuvo atliekama pirštu antspaudu, rastu ant alaus buteliu, ekspertize. Teiseju kolegija pažymi, kad šie daiktai nebuvo išimti, kaip daiktiniai irodymai, todel ir daktiloskopine ekspertize nebuvo atliekama, juo labiau, ja skirti šiuo metu nera pagrindo. Iš serologijos ir DNR ekspertizes išvados matyti, kad ekspertai konkreciai negalejo pasakyti kam priklauso kraujas ant sofos atlošo dalies, nes negautas DNR produktas (b.t.1, b.l.65-67). Kaip matyti iš minetos specialisto išvados, nustatyti kam priklauso kraujas, rastas ant sofos atlošo, nera galimybes. Tokia specialisto išvada nedaro jos niekiniu irodymu, o vertinama visete kartu su visais likusiais irodymais. Akivaizdu, kad nuteistojo teiginys, neva pirštu atspaudai ant atlošo priklauso ne jam, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.
Liudytojas G. T. parode, kad 2005-02-10 ligonineje reanimacineje palatoje budejo prie P. K. ir girdejo, kaip pastarasis šauke neva jis užmuše žmona. Iš liudytojo G. T. parodymu matyti, kad P. K. su juo nekalbejo, o kliedejo. Teiseju kolegijos nuomone, šiuos P. K. ištartus žodžius negalima laikyti patikimais irodymais šioje byloje, nes jis tuo metu buvo gydomas reanimacineje palatoje, o šie žodžiai galejo buti pasakyti nesamoningai, nesuvokiant ju esmes. Taciau, nors ir pripažinus ši irodyma niekiniu, apygardos teismo nuosprendi keisti ar naikinti nera pagrindo.
Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, teismas neakcentavo O. K. nužudymo motyvu, apsiribodamas vien tik kilusiu konfliktu tarp nuteistojo ir nužudytosios. Iš liudytojos I. Z. parodymu matyti, kad P. K. megdavo išgerti, išgeres triukšmaudavo, del to ji net du kartus kreipesi i policija. Išgeres pastarasis budavo agresyvus, jai yra teke ginti O. K. nuo vyro agresyvaus elgesio. Iš nuteistojo parodymu ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis žmona sumuše už tai, kad ši ant grindu gulejo girta, todel jis susinervino ir mediniu atlošu kirto jai per galva (t.1, b.l.114). Iš tikruju teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad O. K. kraujuje rasta 3,09 promiles alkoholio, kas atitinka sunku girtumo laipsni (t.1, b.l.49). Teiseju kolegijos nuomone, šioje byloje nužudymo motyvas yra buitinis sutuoktiniu konfliktas del to, kad P. K. supyko ant žmonos O. K. del jos girtuokliavimo.
Apygardos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad P. K. kaltes forma yra netiesiogine tycia: jis suvoke nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame istatyme numatyti padariniai, ir nors ju nenorejo, samoningai leido jiems kilti (BK 15 str. 3 d.). Ivertinus visus anksciau išdestytus irodymus ir aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ nuostatoms.
Skiriant bausme pirmosios instancijos teismas atsižvelge i nuteistojo asmenybe, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kilusius padarinius – atimta žmogaus gyvybe, jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe – nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos jo nusikalstamai veikai, jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neakcentavo, kad skirdamas bausme P. K. atsižvelgia i jo kaltes forma (netiesiogine tycia), taciau jam paskyre laisves atemimo bausme sankcijos vidurkio ribose. Teiseju kolegijos nuomone, apygardos teismas LR BK 54 str. 2 d. nuostatu nepažeide, todel P. K. švelninti bausme nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo P. K. apeliacini skunda atmesti.