- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 1-135-404/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24016-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- S. R.
- Advokatai
- Marius Gricius, Angelija Morkvėnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, ūkininkė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. gegužės 12 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, gyvenamojo namo virtuvėje, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamoji D. K. tyčia kumščiu sudavė nenustatytą smūgių skaičių S. R. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai S. R. padarė daugybinius galvos-veido sužalojimus, kraujosruvas, galvos smegenų sukrėtimą, kairės pusės 7-8-9-10-11 šonkaulių lūžius. Galvos smegenų sukrėtimas ir šonkaulių lūžiai sukėlė nukentėjusiajai S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji D. K. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos dienos rytą ji su vyru savo automobiliu važiavo į Žemaičių Kalvarijos miestelį apsipirkti, vežėsi S. R., kuri norėjo nusiimti pinigų, važiavo ir G. S.. Į S. R. namus grįžo apie vidudienį, virtuvėje išgėrė S. R. atneštą nepilną butelį degtinės, dalį alaus iš parsivežtos pakuotės. Tuo metu jos vyras A. K. apšėrė gyvulius, užkūrė ugnį, sutvarkė kambarį, iš kurio išnešė du didelius kibirus šiukšlių – sudaužytus sieninį laikrodį, šviestuvą, indus. Apie 15 valandą išvažiavo į namus, tada S. R. nebuvo sužalota. Apie 16 valandą A. K. išėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą pašerti jų gyvulius, namuose ji su darbininku S. J. pasimelžė karves. Kai iki 19 valandos negrįžo jos vyras, ji paskambino V. V. ir pasiteiravo ar nėra pas jį, po to paskambino L. R., iš kurio sužinojo, kad A. K. yra pas juos. Tada paskambino G. L., kuris ją nuvežė pas R.. Važiavo parsivežti todėl, kad ryte reikėjo gyvulius šerti, buvo nepatenkinta tokiu vyro elgesiu. Nuvažiavus automobilį pasistatė prie garažo, ji nuėjo į trobą. Virtuvėje prie stalo sėdėjo vienas jos vyras, su kuriuo besikalbant įėjo G. L. ir pradėjo skubinti važiuoti, nes buvo sutaręs su draugais važiuoti į Sedą. A. K. žinojo, kad dar yra alaus ir nenorėjo važiuoti į namus, todėl ant vyro galėjo supykti, bet jį prašė važiuoti geruoju. Viso to pokalbio su vyru metu virtuvėje S. R. nebuvo, kitur jos neieškojo. Jei būtų S. R. mušusi, G. L. būtų girdėjęs, kad ji šaukia. Kitos dienos rytą jai vyras pasakė, kad nuėjęs vakare rado sumuštą S. R., kad ją sumušė jos vyras L. R., prašė sutvarkyti kambarį. Ji apkaltinta nepagrįstai, todėl prašo išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. R. teisme parodė, kad vakare pas juos į namus A. K. atėjo pėsčias, su juo gėrė alų, tada begeriant atvažiavo kaltinamoji, kuri ją skaudžiai mušė. Po pirmo smūgio ji nugriuvo, prarado sąmonę ir ne viską prisimena. Kai ją mušė šaukė vyro pagalbos, bet jis buvo girtas ir gulėjo lovoje. A. K. matė, kad ją muša, bet negelbėjo. Pasisakė V., kad ją sumušė D., kai jie buvo atėję pašerti jų gyvulius. Buvo sumušta galva, sulaužyti penki šonkauliai, gydoma ligoninėje ir namuose, turėjo išlaidų vaistams, kentėjo skausmą. Pagal pareikštą jos ieškinį iš kaltinamosios prašo jai priteisti 80 Eur turtinei ir 10000 Eur neturinei žalai atlyginti, išlaidas advokatui.
Specialisto išvadoje Nr. G 966/2017(03) konstatuoti S. R. padaryti sužalojimai: daugybiniai galvos-veido sumušimai, kraujosruvos, galvos smegenų sukrėtimas ir kairės pusės VII-VIII-IX-X-XI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti sumušus bukais daiktais, sudavus daug smūgių. S. R. padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir šonkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (T.1, b. l. 22-23).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2088/2017(03) konstatuota, kad 2017-05-14 S. R. padaryti sužalojimai - galvos smegenų sukrėtimas ir dauginiai šonkaulių lūžiai įtakojo ankstesnį ligų paūmėjimą, bet nebuvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji nuo 2017-10-14 iki 2017-10-25 gydėsi ligoninėje. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių punktu 7.1, S. R. 2017-05-14 padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taisyklėse viršutinė sveikatos sutrikdymo trukmės riba neapibrėžta, o sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastas tiek sveikam, tiek paliegusiam asmeniui vertinamas vienodai. Specialisto išvadoje Nr. G 966/2017(03) S. R. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (T. 1, b. l. 33-35).
Liudytoja R. R. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, kuri jai paskambino gegužės 16 dieną ir pasakė, kad ją sumušė D. už tai, jog jos vyras A. buvo atėjęs į namus, jie sėdėjo ir gėrė. Paklausus kodėl ji nesikreipė iš karto į ligoninę sakė, kad kentėjo kol galėjo, manė praeis. Jai atvykus į ligoninę Plungėje mama atrodė baisiai - veidas mėlynas, lūpa ištinusi, kojos ir visas kūnas juodas nuo sumušimo. Vėliau mama buvo perkelta į ligoninę Klaipėdoje. Po to sumušimo mamai buvo stipriai pablogėjusi atmintis. Nors tarp mamos ir kaltinamosios yra buvę konfliktų ir anksčiau, mama negalėjo pameluoti, kad ją sumušė D. K., o tėvas nėra buvęs rankos pakėlęs prieš mamą net ir būdamas neblaivus. Net po sužalojimo D. K. skambindavo mamai ir grasindavo sakydama, kad dar ne viskas, todėl buvo pakeista jos telefono kortelė.
Liudytojas L. R. teisme parodė, kad vakare į jų namus atėjo A. K., sakė susipykęs su D., nori pailsėti. Su jo žmona jis sėdėjo kambaryje, ką veikė nematė. Vėliau nuėjęs į svetainę rado žmoną sėdinčią ant fotelio, buvo kruvinos rankos, lūpos. Nieko negirdėjo ir nematė kas vyko, nes miegamasis už dviejų durų. Greitosios pagalbos nekvietė manydami, kad praeis, bet viskas ėjo blogyn. Kai atsigavo žmona jam papasakojo, kad ją sumušė D., bet nežino už ką. Minėjo, kad įvažiavo mašina, parėjo D. ir jai trenkė.
Liudytoja G. S. teisme parodė, kad grįžę iš Žemaičių Kalvarijos išgėrė butelį degtinės pas R. A. K. negėrė, šėrė gyvulius, ugnį pakūrė, šlavė du kambarius, nesimatė jokių grumtynių pėdsakų, S. R. nebuvo sužalota.
Liudytojas V. V. teisme parodė, kad gegužės 12 dienos vakare paskambino D., sakė nepareina K. ir prašė ją pavežti pas jį, bet jis tada negalėjo. Kitą rytą paskambino R., prašė ateiti pašerti gyvulius. Kai atėjo, S. gulėjo mėlyna, buvo sumušta akis, sakė, kad sumušė peklamarė D., kad K. išvažiavus K. grįžo atgal.
Liudytojas G. L. teisme parodė, kad jam paskambino K. ir paprašė nuvažiuoti parsivežti K. nuo R.. Ten nuvažiavus D. įėjo į namo vidų, jis parūkęs po 2-3 minučių irgi nuėjo, pro tarpdurį matė prie stalo sėdintį A., ant stalo buvo alaus buteliai, A. buvo girtas, R. nematė. Atgal grįžo su K., K. buvo susinervinusi, ji susibarė su A.. Teisme pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 174-175), G. L. nepripažino, kad galėjo rūkydamas užtrukti iki penkių minučių. K. nenorėjo važiuoti, kol jį įkalbėjo važiuoti, praėjo dar kiek laiko. Paskui D. atėmė iš jo kažkokius dokumentus ir jis įlipo į mašiną. K. lakstė po kiemą, o D. jį gaudė.
Liudytojas V. L. teisme parodė, kad apie R. sumušimą jam pasakojo K., kai pamelavę apie besiveršiuojančią karvę jį pasikvietė pas save ir pavaišino alumi. K. pasakojo, kad R. visa mėlyna, sudaužyta, kruvina buvo tada, kai jis tą vakarą buvo pas juos nuėjęs vienas, kur gėrė.
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad vakare išėjęs pėsčias į fermą apsišerti savo gyvulius, sugalvojo nueiti pas R. atsigerti alaus, kurio parsivežė iš Žemaičių Kalvarijos ir liko neišgerto. Atėjęs S. rado virtuvėje, buvo alaus, abu susėdo prie stalo, matėsi jos sumuštas veidas - buvo mėlynė akyje, sutinusi lūpa. Paklausus kas ją sumušė, sakė, kad L.. Pabuvusi apie penkiolika minučių ji per svetainę nuėjo į miegamąjį, sakėsi, kad skauda. Liko prie stalo vienas, tada į kiemą įvažiavo mašina, įėjo K., iš paskos G. su cigarete, jį išsivedė į mašiną ir išvežė į namus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisme buvo pagarsinti mirusios (T. 2, b. l. 107) liudytojos M. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metui, kad ji sumuštą S. R. pamatė 2017-05-14, gal 10 valandą, gulėjo miegamojo kambaryje, miegojo, buvo visa kruvina, su mėlynėmis ant rankų ir kojų, veidas mėlynas, praskelta lūpa ir kakta. Jos vyras V. V. apšėrė R. gyvulius ir abu išvažiavo į namus. Po kelių dienų nuvažiavo vėl apšerti R. gyvulius, tada S. R. pasakė, kad ją sumušė peklamarė D. K.. Ji pati labai bijo D. K., jei reiks liudys teisme (T. 1, b. l. 151).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjo Tomo Andruškos tarnybinį pranešimą, kad 2017-05-17, 7.57 valandą, gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja teigia, kad sekmadienį, t. y. 2017-05-14, ją sumušė kaimynė K.. Moteris negali judėti, sumuštas veidas, sunku kvėpuoti. Buvo prigrasinta, kad visiškai susidoros su pranešėja, jeigu kreipsis pagalbos. Kadangi moteris bijojo, todėl paskambino tik dabar. Nuvykus minėtu adresu pasitiko L. R., kuris paaiškino, kad D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas juos ir sumušė jo žmoną. Konflikto teigė nematė, nes pats buvo miegamajame kambaryje, tik žmona jam paaiškino, kad ją sumušė kaimynė D.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotoja apžiūrėjo nukentėjusią moterį S. R. ir dėl jos patirtų sužalojimų išsivežė į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių. Paklausus S. R. kas ją šitaip sužalojo, moteris paaiškino, kad sekmadienį, t. y. 2017-05-14, apie 12.30 valandą, buvo atvykusi kaimynė D. K., kuri sumušė ją iki sąmonės netekimo. Šiai atsigavus D. K. pagrasino, kad jei kam nors pasiskųs, užmuš visiškai, dėl to ji, bijodama grasinimų, iki dabar nesikreipė pagalbos. S. R. teigė, kad rašys pareiškimą, tačiau iškarto buvo išvežta medikų. Konflikto priežastis galimai buvo ta, kad D. K. vyras A. K. vartojo alkoholį su S. R.. Nuvykus pas D. K. ji teigė, kad pas kaimynę S. R. buvo nuvykę penktadienį, t. y. 2017-05-12, nuo 12 iki 14 valandos, kartu su savo vyru A. K.. Teigė, kad sekmadienį pas S. R. net nebuvo nuvažiavę ir su ja nekonfliktavo. Gautas iš Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos pranešimas, kad S. R. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės 7, 8, 9, 10, 11 šonkaulių lūžiai. S. R. paguldyta į Plungės r. savivaldybės ligoninės traumatologijos skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d., LR BK 145 str. 1 d. (T. 1, b. l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.
D. K. kaltinama tyčinio nusikaltimo padarymu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje 1 dalyje nurodytų padarinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato pareigos įtariamajam, kaltinamajam duoti parodymus prieš save, pripažinti kaltę. Naudodamasi šia procesine teise D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltės nepripažino, teisme pateikė savo versiją, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti jos sutuoktinis L. R.. Tokią kaltinamosios pasirinktą gynybos taktiką teismas vertintina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu ir žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios S. R. parodymai nėra pilnai nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme dėl įvykio dienos, laiko, būdo (T. 1, b. l. 43-44, 58-59, 60-61; T. 2, b. l. 138-139), tačiau visų apklausų metu nuosekliai nurodė ją sužalojusį asmenį – D. K., šiais parodymais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusiajai padarytą nesunkų sužalojimą patvirtina specialisto išvada Nr. G 966/2017(03).
Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad 2017-05-12 kaltinamoji nukentėjusiosios namuose lankėsi du kartus. Nesuinteresuota liudytoja G. S. teisme patvirtino, kad lankantis pirmą kartą nukentėjusiosios namuose nesimatė jokių grumtynių pėdsakų, S. R. nebuvo sužalota. Antrojo atvykimo metu L. R. neblaivus miegojo miegamajame kambaryje nuo virtuvės atskirtame dvejomis durimis ir nieko nematė bei negirdėjo. Kaltinamąją atvežęs G. L. apie penkias minutes sėdėjo automobilyje (T. 1, b. l. 174-175), teisme liudytojas šį laiką sutrumpino perpus nepateikdamas įtikinamų argumentų, dėl ko teismas remiasi liudytojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad nieko nematė bei negirdėjo kas vyko namo viduje. Virtuvėje buvo S. R. ir A. K. , kuris turėjo galimybę matyti įvykio aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tarpusavyje prieštaraujančius, tačiau kaltinamajai palankius parodymus. Šie A. K. parodymai vertintini kritiškai dėl suinteresuotumo palankia bylos baigtimi jo sutuoktinei – kaltinamajai D. K. , dėl prieštaravimų nustatytoms įvykio aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą liudytoju apklaustas A. K. neigė buvęs pas S. R. nuo 2017-05-12 (T. 1, b. l. 157), antrą kartą apklaustas A. K. pateikė versiją, kad S. R. sumušė jos sutuoktinis L. R. už tai, kad rytą išvykus į Žemaičių Kalvariją užrakino lauko duris ir jis negalėjo išeiti, net pats atėjęs antrą kartą turėjo lįsti per langą į vidų (T. 1, b. l. 160-161), trečios apklausos metu A. K. pateikė versiją, kad skambinant telefonu S. R. sakė jog jis ją sumušė (T. 1, b. l. 164), teisme duodamas parodymus A. K. pateikė versiją, kad S. R. sumušė jos sutuoktinis L. R. (T. 2, b. l. 145-146).
Išnagrinėjus bylą teisme nesurinkta duomenų, patvirtinančių kaltinamosios iškeltą versiją, kad smurtą prieš S. R. pavartojo jos sutuoktinis L. R.. Kaltinamoji teisme pripažino, kad antrą kartą į R. namus važiavo parsivežti sutuoktinį, nes nebuvo patenkinta jo elgesiu, virtuvėje, nesant liudytojų, per penkias minutes turėjo galimybę pavartoti smurtą prieš nukentėjusiąją ir jėga išsivežti sutuoktinį į namus, kur pastarasis vykti nenorėjo
Iš surinktų, teisme ištirtų, nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), matyti, kad nukentėjusiąją S. R. sužalojo kaltinamoji D. K. veikdama tiesiogine tyčia ir padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajai D. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, neteista.
Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl kaltinamajai skirtina valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Ieškovo - Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusioji S. R. buvo gydoma dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamosios D. K. neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi atsakovė D. K. (BPK 115 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 77-78).
Ieškovės – S. R. ieškinys. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Reikalavimas dėl 80,0 Eur priteisimo už vaistus ir kelionės išlaidas nepagrįstas jokiais įrodymais (kelionės bilietais, degalų įsigijimo čekiais, vaistų pirkimų čekiais ar pan.).
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, ji atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais, ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 10000 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo S. R. nuo 2017-05- iki 2017-05-22 buvo gydoma VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, nuo 2017-05-22 iki 2017-05-30 buvo gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nuo 2017-05-30 iki 2017-06-22 atlikta stacionari reabilitacija (T. 1, b. l. 77). Neabejotinai dėl sužalojimo nukentėjusioji patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus, skundžiasi liekamaisiais reiškiniais (pablogėjusi atmintis). Įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu, prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą vieningą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-106/2008, 2K-534/2009, 2K-375/2010, 2K-360/2011, 2K-68/2014, 2K-509/2015, 2K-24/2017 ir kt.), kai priteisiamos sumos sudaro nuo 144,81 Eur iki 7.240,50 Eur, atsižvelgiant į sužalojimo aplinkybes ir pasekmes.
Dėl atstovavimo išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nukentėjusiosios S. R. atstovas advokatas Marius Gricius teismui pateikė išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (kopiją) (T. 2, b. l. 133), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatui už teisines paslaugas ir atstovavimą sumokėjo 1000,0 Eur.
Advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiąją advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį, atstovavo pirmos instancijos teisme dviejuose posėdžiuose, kurių kiekvieno trukmė neviršijo po tris valandas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina iki 500,0 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.
Įpareigoti nuteistąją 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 10 (dešimt) valandų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Iš D. K. priteisti 1741,36 Eur (tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 36 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
S. R. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. K. priteisti 1000,0 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 500,0 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų S. R. , likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Plungės rūmus.