Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Ž. m. kovo 6 d., apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, sakydamas necenzūrinius žodžius seseriai J. Š., tyčia, sugriebęs rankomis jai už kaklo, smaugė, tokiais savo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei – J. Š. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis V. Ž. 2015 m. lapkričio 12 d., apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 promilės girtumas), tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė seseriai J. Š. į galvos sritį ir lūpą, taip sukėlė savo šeimos nariui J. Š. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. Ž., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. kovo 6 d. pavakaryje apie 17 val. jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis buvo išgėręs vyno. Kai grižo, namuose buvo jo sesuo J. Š. Ji apie 19 val. kažkur išėjo ir apie 21 val. vėl grįžo. Ji buvo stipriai išgėrusi. Sesuo pradėjo ant jo pulti, triukšmauti, išvertė kibirą su vandeniu. Jis liepė seseriai nusiraminti, bet ji neklausė. Norėdamas nuraminti seserį, jis rankomis sugriebė jai už kaklu ir suspaudė. Jis savo kaltę visiškai pripažįsta visiškai, dėl padaryto labai gailisi. Konflikto metu jie buvo neblaivūs. Po tėvų mirties, jis paveldėjo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš metus laiko, pas jį persikraustė gyventi sesuo J. Š. Su J. Š., jis sutaria gerai, pykstasi labai retai, nebent abu išgėrę. 2015 metų kovo 6 dieną, iš ryto jis išėjo uždarbiauti. Į namus grįžo vakare, tiksliai laiko neprisimena, namuose buvo J. Š.. Į namus jis parsinešė maisto ir vyno. Abu su J. Š. virtuvėje gėrė vyną. Po kurio laiko J. Š. grįžo į namus, buvo dar girtesnė, nei išeidama iš namų. Jis papriekaištavo J. Š., kad ji kažkur vaikšto, grįžta išgėrusi, dar kažką sakė, visko gerai neprisimena, nes ir pats buvo girtas. J. Š. jam atsakė „koks tavo reikalas“. Jis supyko, kad J. Š. jam taip atsakė ir pradėjo ant J. Š. šaukti, ją kolioti, vadinti necenzūriniais žodžiais. J. Š. taip pat pradėjo šaukti, koliotis. Visas žodinis konfliktas vyko virtuvėje. Tada J. Š. kažkaip užkliudė kibirą su vandeniu, kuris stovėjo virtuvėje ir išpylė vandenį ant grindų. Jam dar labiau pikta pasidarė, kad jo namuose daro netvarką. Tuoj po to J. Š. pati išvalė vandenį nuo grindų. Tada J. Š. nuėjo į kambarį, o jis jai iš paskos. Nežino, kodėl ėjo paskui ją. Būdama kambaryje J. Š. jam kažką pasakė, neprisimena ką, jis dar labiau supyko. Ji sugriebė jai už kaklo, norėjo, kad ji nusiramintų, ir nebekalbėtų nesąmonių. Sugriebė už kaklo galėjo paspausti, gal ir per stipriai. J. Š. kažkaip išsilaisvino iš jo rankų ir pabėgo. Jis girdėjo kaip J. Š. skambina į policiją. Tuoj po to atvykęs policijos pareigūnas jį sulaikė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio su seserimi, dėl jai sukelto skausmo. Atsiprašė J. Š., ji jam atleido, jie susitaikė (39-40, 44-45 b. l.).

2015 m. lapkričio 12 d., vakare, kiek valandų buvo pasakyti negali, nepamena, jis buvo namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini), su seserimi J. Š., jos sugyventiniu G. Ž. ir broliu S. Ž. Būnant namuose, visi vartojo alkoholį. Po to J. Š. nuėjo gulti, Atsigulusi ji pradėjo koliotis, ieškoti priekabių. Tada jis supykęs seseriai J. Š. sudavė iš kumščio ne mažiau kaip keturis kartus. Kiek tiksliai sudavė, pasakyti negali, nepamena ir negali pasakyti, kur tiksliai sudavė, bet visiškai sutinka, kad sudavė taip kaip rašoma įtarime, tai yra, kad jis sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį ir lūpą. Jis sutinka, kai jai suduodamas sukėlė fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Su seserimi J. gyvena du metus laiko. Dėl savo poelgio labai gailisi, ateityje pasižada daugiau taip nebedaryti (106-107, 120 b. l.).

Nukentėjusioji J. Š. parodėi, 2015-03-06 apie 11.00 val. ji buvo namie adresu (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo brolis V. Ž., jis buvo neblaivus. Brolis pradėjo ją keikti, kad ji gyvena iš jo pinigų ir dešine ranka pradėjo ją smaugti. Jai skaudėjo. Ankščiau brolis yra ją sumušę. Su broliu V. Ž., jie gyvena nuosavame name tėvų name, adresu (duomenys neskelbtini). Jie su broliu yra deklaravę gyvenamąją vietą, šiuo adresu. V. Ž. yra darbštus, geras žmogus, jie labai gerai sutaria tarpusavyje, tačiau kai išgeria alkoholio, brolis būna priekabus. 2015 metų kovo 6 dieną, iš ryto V. Ž. išėjo uždarbiauti, į namus grįžo vakare, jau truputį išgėręs. Su savimi V. Ž. parsinešė naminio vyno, pasiūlė ir jai išgerti. Po to apie 19 val. ji su reikalais išėjo pas draugę, ten užtruko apie porą valandų. Pas draugę dar truputėlį išgėrė alaus. Kai grįžo į namus, V. Ž. buvo dar girtesnis, nes gėrė virtuvėje parsineštą vyną. Jai grįžus, jis pasiteiravo, kur ji buvo ir kodėl taip vėlai grįžo į namus. Ji, taip pat būdama išgėrusi, atsakė, kad koks jo reikalas, kur ji vaikšto. V. Ž. nepatiko toks atsakymas, pradėjo jai priekaištauti, kad gyvena iš jo uždirbtų pinigų. Ji broliui nenusileido, taip pat kažką atsakė. Jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, koliotis, šaukti vienas ant kito. Visas žodinis konfliktas vyko virtuvėje. Kažkuriuo metu ji eidama pro kibirą su vandeniu, netyčia jį užkliudė ir išpylė vandenį ant grindų, Tai pamatęs brolis V. Ž., dar labiau pradėjo šaukti, pykti ant jos. Ji greitai sutvarkė išpiltą vandenį ir nuėjo į savo kambarį. V. Ž. atėjo į kambarį jai iš paskos. Ji nespėjo net sureaguoti, kai V. Ž. sugriebė abiem rankom jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Nuo spaudžiamo kaklo– smaugimo jai trūko oro, skaudėjo. Ji bandė ištrūkti iš brolio rankų. Kažkuriuo metu brolis ją paleido. Ištrūkusi iš brolio, paskambino policijai ir pranešė, kas atsitiko. Atvykus policijos pareigūnams V. Ž. buvo sulaikytas. Ant kaklo jai buvo paraudimas, kuris po kurio laiko praėjo. Daugiau jokių sužalojimų nepatyrė. Pas medikus dėl to nesikreipė, į teismo medicinos ekspertizę nebuvo nuvykusi. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškė. Po šio įvykio jos brolis V. Ž. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Ji V. Ž. atleido, jie susitaikė (b. l. 26-27).

2015-11-12 apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini) jie gėrė alkoholį namuose. Po to ji nuėjo miegoti į savo kambarį kartu su sugyventiniu G. Ž. Tada į jos kambarį atėjo jos brolis V. Ž., kuris nieko nesakęs pradėjo ją mušti. Kumščiu trenkė jai į galvos sritį ir į lūpą. Smūgiavo apie 4 kartus, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl sumušimo į medikus pagalbos nesikreipė. Ankščiau tokių atvejų, kad sumuštų yra buvę, policija taip pat buvo kviesta. Dėl sumušimo civilinio ieškinio nereiškia. Įvykį matė jos sugyventinis G. Ž., kuris ir iškvietė policiją (71 b. l.).

Liudytojas G. Ž. parodė, kad 2015-11-12 apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini) jo sugyventinė buvo kambaryje ir ruošėsi eiti miegoti. Kai ji atsigulė į lovą, prie jos priėjo brolis V. Ž. ir nieko nesakęs kumščiu pradėjo mušti jo sugyventinę. Tada jis pasakė, kad baigtų muštis, nes iškvies policiją. Tada jis nuo jo sugyventinės atstojo, o jis nieko nelaukęs iškvietė policiją. Kiek kartų smūgiavo ir į kurias vietas pataikė, jis nematė. Daugiau nieko paaiškinti negali, dėl ko sugyventinė su broliu susipyko (87 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nukentėjusiajai J. Š. užfiksuotos smurto žymės kakle (14, 19-21 b. l.).

Neblaivumo testuose 2015-03-06 užfisuotas 1,87 promilių girtumas nukentėjusiajai J. Š. ir 2,28 promilių girtumas įtariamajam V. Ž. (30 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, užfiksuotos smurto žymės ant J. Š. veide (82-83 b. l.).

Fotolentelės prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriose užfiksuota įvykio vieta ir smurto žymės ant nukentėjusiosios J. Š. veido (75-77 b. l.).

Asmens blaivumo testai, iš kurių matyti, kad 2015-11-12 įtariamąjam V. Ž. nustatytas 1,92 prom. girtumas, nukentėjusiajai J. Š. nustatytas 2 prom. girtumas (82 b. l.).

Kaltinamojo V. Ž. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – seseriai J. Š..

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-03-06), kaltinamąjį V. Ž. siūlė nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-11-12), kaltinamąjį V. Ž. siūlė nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, siūlė bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. Ž. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. Ž. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kaltinamasis V. Ž. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Ž., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis V. Ž. teisiamas pirmą kartą (88-89 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (90-93 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (60 b. l.), nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) V. Ž. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-03-06), V. Ž. skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-11-12), skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir V. Ž. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. Ž. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-06 21.30 val. iki 2015-03-07 12.05 val. (34-35 b. l.) ir laikas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. 23.30 val. iki 2015 m. lapkričio 13 d. 14.45 val. (97, 108 b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p. p.).

V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (110-111 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

V. ž. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, įvykdytą 2015-03-06), – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, įvykdytą 2015-11-12), - laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką laikas nuo 2015-03-06 21.30 val. iki 2015-03-07 12.05 val. ir laikas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. 23.30 val. iki 2015 m. lapkričio 13 d. 14.45 val., tai yra dvi paras, kas prilyginama 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.