Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko J. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimo R. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas D. S. 2021 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. P. (toliau – ir R. P.) nubaudė 300,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 8 dalį už tai, kad valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 58,00 km (dešinėje pusė) ir 59,03 km (kairėje pusėje) (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 10 d., 9 val. 47 min. nelegaliai įrengtos didelės reklamos. Įrengtos reklamos kelio juostoje bei kelio apsaugos zonoje kelia pavojų eismo saugumui, atitraukia vairuotojų dėmesį. Nutarimu R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, įpareigotas pašalinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B.“ reklamas, įrengtas kelio apsaugos zonose valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ dešinės pusės 58,00 km ir to paties kelio kairės pusės 59,03 km.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį asmuo atsako už darbų automobilių keliuose ir prie jų vykdymą, prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų įrengimą, kelių tiesimą ar statinių pakelėse statymą, šūkių, plakatų, reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis.

8. Nagrinėjamu atveju R. P. pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį buvo nubaustas už tai, kad valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 58,00 km (dešinėje pusė) ir 59,03 km (kairėje pusėje) (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 10 d., 9 val. 47 min. nelegaliai įrengtos didelės reklamos. Įrengtos reklamos kelio juostoje bei kelio apsaugos zonoje kelia pavojų eismo saugumui, atitraukia vairuotojų dėmesį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą R. P. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „B.“ 1996 m. vasario 6 d. turto perdavimo-priėmimo aktu iš UAB „L.“ perėmė turtą, tame tarpe ir reklamines iškabas „B.“ prie automagistralės A1 52 km iš Vilniaus pusės ir 51 km iš Kauno pusės, tačiau Institucija nesiaiškino, kas ir kada pastatė minėtus stendus, todėl administracinį tyrimą atliko neišsamiai, administracinėn atsakomybėn patraukiant šiuo metu minėtą turtą – reklaminius stendus valdančios UAB „B.“ direktorių R. P.. Institucijos atstovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, jog nagrinėjamu atveju visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai R. P. veikoje buvo nustatyti, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį.

9. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kelio apsaugos zonoje yra įrengtos UAB „B.“, kurios direktoriumi yra R. P., reklamos. Įvykio vietos apžiūros protokolu 2021 m. gegužės 7 d. apžiūrėti reklaminiai stendai „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatyta, kad magistralinio kelio dešinėje pusėje įrengtos reklamos atstumas nuo kelio briaunos, matuojant atstumą nuo kelio briaunos iki minėto ženklo konstrukcijos pradžios – 9,50 m, reklamos kairėje magistralinio kelio pusėje atstumas nuo kelio briaunos, matuojant atstumą nuo kelio briaunos iki minėto ženklo konstrukcijos pradžios – 1,70 m. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad Kelių apsaugos zonose draudžiama įrengti išorinę reklamą.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo motyvais, jog atliekant tyrimą nebuvo aiškinamasi ir nustatinėjama, ar UAB „B.“ direktorius yra tinkamas asmuo kaip administracinio nusižengimo subjektas. Su šiais Institucijos atstovo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotina, jog reklamos magistraliniame kelyje priklauso UAB „B.“, todėl R. P., kaip UAB „B.“ direktorius ir savininkas, taip pat ir teisėtas turto (reklamų) valdytojas, turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad jo įmonei priklausantys reklamos stendai būtų įrengti taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Tačiau tokia nuostata nepaneigia juridinio asmens atsakomybės už padarytus nusižengimus, atitinkančius šiame kodekse numatytas uždraustas veikas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tuo atveju, kai iš sankcijos nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė, įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti taip pat ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį bei byloje surinktais faktiniais duomenimis. Taip pat pasisakyta, kad bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N17-1662/2006). Priešingu atveju, aiškinant, kad už analogišką fizinio ir juridinio asmens padarytą neteisėtą veiką, atsakomybė kyla tik fiziniam asmeniui, o juridinis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, neigiamo atsako nesulaukia, būtų pažeistas viešasis interesas bei lygybės prieš įstatymą principas. Nors R. P. asmeniškai reklamų nestatė, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu būtent jis atsako už bendrovės veiklos organizavimą, todėl manyti, jog šiuo atveju negalėtų būti sprendžiamas R. P. administracinės atsakomybės klausimas vien tik dėl jo, kaip netinkamo ANK 459 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo subjekto, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Ir vis tik, vien tik šio fakto, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį klausimą, nepakanka. Būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai savo veikimu ar neveikimu siekė, jog reklaminiai skydai būtų įrengti (atitinkamai ir naudojami) nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, kas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip ir liko nenustatyta.

13. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad R. P. nurodė, jog reklaminiai stendai toje pačioje vietoje stovi nuo 1971 metų, o jo valdomas verslas „B.“ restoraną įsigijo 1995 metais. Su minėtomis aplinkybėmis, kad reklaminiai stendai nurodytoje vietoje buvo pastatyti ne anksčiau kaip 1971 m., sutinkama ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą. R. P. taip pat nurodė, kad stendų legalumą yra aptaręs su Vidaus reikalų ministru R. V.. Siekiant nustatyti minėtų stendų pastatymo aplinkybes, telefonu kreiptasi į Lietuvos Respublikos prie Vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informatikos ir dokumentų valdymo skyrių bei Lietuvos Respublikos ypatingąjį archyvą, tačiau gautas atsakymas, jog susirašinėjimai yra saugomi 10 metų, todėl jokių dokumentų, susijusių su UAB „B.“ direktoriaus R. P. ir tuometinio Vidaus reikalų ministro susirašinėjimu, išsaugotų nėra. Pažymėtina, kad Institucija atsiliepime taip pat iš esmės sutinka, kad minėtų reklaminių stendų įrengimas ne anksčiau kaip 1971 m. galėjo būti legalus, tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reglamentas neleidžia reklamų statyti kelio apsaugos zonose. Visgi, Institucija jokių duomenų apie tai, kad R. P. buvo informuotas apie tai, kad UAB „B.“ reklaminiai stendai, kurie galimai buvo pastatyti teisėtai, šiuo metu privalo būti nukelti, nepateikė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 21 straipsnio 5 punkte numatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kt.) kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje jų savininko ar juos įrengusių (pastačiusių) asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju duomenų, kad R. P. vadovaujamai įmonei būtų pateiktas toks įspėjimas taip pat nepateikta. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, aplinkybės, jog reklaminiai stendai buvo įrengti ir naudojami ne anksčiau kaip 1971 m., taip pat tai, kad jokių duomenų, jog stendai buvo įrengti neteisėtai, Institucija nepateikė, taip pat, neinformavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kad jo valdomos įmonės reklamos galimai pastatytos pažeidžiant teisės aktų nustatytas taisykles, negalima teigti, jog R. P. tyčia ar dėl neatsargumo suvokė, jog kelyje įrengtos reklamos pažeidžia įstatyme numatytą tvarką. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. nurodė, kad keliai VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ buvo perduoti 2017 metais, tačiau jokių duomenų apie tai, kad buvo kilęs ginčas dėl minėtų reklaminių stendų byloje vėlgi nėra. Tokie institucijų veiksmai, kuomet sprendžiamas klausimas dėl 1971 m. galimai pastatytų reklamų teisėtumo, surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl jų įrengimo pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį, yra nelogiški ir neabejotinai pažeidžia teisėtų lūkesčių principo reikalavimus. Tokiu būdu, nustačius, jog analizuojamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių R. P. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, abejones vertinant jo naudai, apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu nutraukė.

14. Kartu sutiktina, kad administracinis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, kadangi administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

16. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje R. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas dėl reklaminių skydų įrengimo kelio apsaugos zonoje nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, t. y. teisės normos dispozicija yra blanketinė, tačiau nei protokole, nei nutarime nenurodytas nei vienas teisės aktas ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti reklaminių skydų įrengimą ir derinimą su įstatyme numatytomis institucijomis, ir kuri norma nagrinėjamu atveju buvo pažeista. Taigi toks Institucijos protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

17. Kartu pasisakytina, kad aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pateiktą ne viename nutarime, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Taigi, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ši konkreti situacija nepatenka į ANK reguliavimo sritį, ir nutraukdamas administracinių nusižengimų teiseną, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.