Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-25 · Civilinė byla Nr. e2A-249-230/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
e2A-249-230/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01885-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
R. P., R. A.
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-249-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01885-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.1; 44.2.2; 44.2.4; 44.5.2; 73.2.5; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5242-920/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims R. P., R. A. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 528 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-07 vandeniu buvo užpiltas R. P. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu užpiltam butui galiojo būsto draudimo apsauga. Ieškovė apžiūros metu nustatė, kad užpylimo metu sugadintos draudėjo patalpų lubos ir sienos. Pagal remonto sąmatas sudarančios programos „Sistela“ sudarytą lokalinę sąmatą užpylimu sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 528 Lt. Ieškovė, vadovaudamasi minėtais dokumentais bei Būsto draudimo sutartimi, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo draudėjai 528 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovės draudėjos butas vandeniu buvo užpiltas iš viršuje esančio buto. Šį argumentą pagrindžia Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Virš ieškovo draudėjos buto yra butas Nr. 43. UAB „City Service“ 2011-04-04 raštu Nr. 634 ir UAB „Būsto valda“ 2011-04-11 raštu Nr. 3-352 informavo, kad įvykio metu bendri pastato inžineriniai tinklai buvo tvarkingi. Atsakovė, būdama buto Nr. 43 savininke, jį valdė; ieškovės draudėjai dėl buto užpylimo vandeniu atsirado žala; dėl iš atsakovės buto ištekėjusio vandens ieškovės draudėjai atsirado žala, todėl tarp atsakovės buto trūkumo ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl darytina išvada, kad atsakovė atsakinga už ieškovės draudėjai padarytą žalą. Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti deliktinę prievolę ir atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 528 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 Lt bylinėjimosi išlaidas, 54 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui R. A. 1 420 Lt bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 29,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo

Teismas nustatė, kad 2011-01-07 vandeniu buvo užpiltas R. P. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodomas numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – kaimynai iš viršutinio buto Nr. 43. Butas buvo apdraustas ieškovės. Remonto lokalinėje sąmatoje užpylimu sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina nurodyta 528 Lt. Ieškovė apskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 528 Lt draudimo išmoką. UAB „City Service“ 2011-04-04 raštu Nr. 634 informavo, kad įvykio metu bendri pastato inžineriniai tinklai buvo tvarkingi ir įtakos avarijai neturėjo. Ieškovė 2011-03-30 raštu kreipėsi į atsakovę dėl 528 Lt draudimo sumos sumokėjimo. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas esminėmis bylai aplinkybėmis laikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos 5 ir 6 aukšto planuose atsispindinčias aplinkybes, kad atsakovės buto Nr. 43 santechniniai įrenginiai yra virš trečiojo asmens R. P. buto Nr. 41 užlietos sienos, dėl ko trečiasis asmuo patyrė turtinę žalą, atlygintą ieškovės, o trečiojo asmens R. A. buto Nr. 44 santechniniai įrenginiai nesiriboja su vandeniu užlieta trečiojo asmens R. P. buto Nr. 41 siena. Teismas šių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už trečiojo asmens R. P. patirtą žalą, atlygintą ieškovės, ir paneigia atsakovės teiginius dėl jos, kaip netinkamo atsakovo, statuso šioje byloje. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė įstatymo (CK 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. 1 d.) ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, o ieškovės patirtą žalos dydį patvirtina byloje esantys dokumentai – būsto draudimo liudijimas, remonto lokalinė sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo draudėjai dokumentai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindų, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, neteisingas, vienpusiškas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams, priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, kurioje konstatuota, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Tačiau teismas nesilaikė šių nuostatų, kadangi atsakovė neturėjo galimybės pateikti įrodymus, ji ir jos atstovė advokatė teismo posėdyje nebuvo išklausytos. Taigi, teismas netyrė, ar yra kitų galimų ginčo buto užpylimo šaltinių, o atsakovei nesuteikus galimybės pateikti papildomus įrodymus, sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, sprendimą grindė remdamasis tik ieškovės pateiktais įrodymais, neišklausius atsakovės ir jos atstovės paaiškinimų, nesuteikiant galimybės pateikti papildomus įrodymus.

2) Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė yra atsakinga dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos. Nėra įrodytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovė nevaldė objekto, iš kurio buvo užlietas trečiojo asmens butas, atsakovė nepadarė žalos, taigi, nėra tarp žalos, padarytos trečiajam asmeniui, ir atsakovės veiksmų priežastinio ryšio. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, o rėmėsi turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame nurodyta numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – kaimynai iš viršutinio buto Nr. 43, ir esminėmis aplinkybėmis pripažino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos 5 ir 6 aukšto planuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovės buto Nr. 43 santechniniai įrenginiai yra virš trečiojo asmens R. P. buto Nr. 41 užlietos sienos, dėl ko trečiasis asmuo patyrė turtinę žalą. Teismas šias išvadas padarė nesikviesdamas į bylą specialisto, o remdamasis aktu, kuriame taip pat užfiksuoti santechniko paaiškinimai, kad galimai dėl įvykio atsakingi buto Nr. 43 savininkai į butą jo neįsileido, nesiaiškino santechniko vardo, pavardės, darbovietės, kvalifikacijos ir pan. Nurodo, kad namas, kuriame buvo užlietas butas, neturi santechniko.

3) Teismas nepagrįstai nepatenkino atsakovės prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodyta, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – kaimynai iš viršutinio buto Nr. 43, tačiau aktas surašytas remiantis draudėjų teigimu, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Nei santechnikas, nei ieškovės atstovas bute Šiaurės pr. 49-43 nebuvo apsilankę, su atsakove nebendravo, nenustatė, kad vanduo bėgo būtent iš atsakovės buto. Akte nėra nustatyta, kad atsakovės butas yra virš buto, kuriam buvo taikoma draudimo apsauga. Atsakovė negyvena virš buto Šiaurės pr. 49-41, ji gyvena šoninėje ginčo buto pusėje. Virš buto (duomenys neskelbtini) yra butas (duomenys neskelbtini), kurio savininkai ir turėjo būti patraukti atsakovais, todėl apeliantė nėra tinkama atsakovė ir negali atsakyti už ne dėl jos kaltės atsiradusius nuostolius.

4) Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimų ir netinkamo CPK 119 straipsnio taikymo. Atsakovės advokatė 2014-09-10 įvykusiame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, nes dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje kitoje byloje. Prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo išsiųstas laiku, todėl advokatas elgėsi rūpestingai ir sąžiningai ir nors pagal įstatymą svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomos atstovo užimtumas kitose bylose, tačiau teismų praktikoje dėl tokių priežasčių teismas atideda bylos nagrinėjimą be jokių neigiamų pasekmių. Nesutinka su teismo argumentu, kad apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą privalėjo informuoti ne tik teismą, bet ir byloje dalyvaujančius asmenis, nes to nenumato CPK 119 straipsnis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės skundo argumentai nepagrįsti, juos paneigia byloje pateikti įrodymai, kuriuos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei tinkamai įvertino. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo butas buvo užpiltas iš atsakovės buto, o ne iš kitų šaltinių. Laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad atsakovei nebuvo suteikta teisė pateikti įrodymus. CPK 226 straipsnis įtvirtina šalių pareigą pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, o taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės procesinių dokumentų būdu metu abi šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios turėjo pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Atsakovė pateiktame triplike pateikė UAB „Būsto valda“ ir UAB „Komunalinis butų ūkis“ atsakymus, kuriuose minimas namo santechnikas, nors turto sunaikinimo, sugadinimo akte, grafoje „Apie įvykį pranešta“ nurodoma, jog pranešta buvo AB „City service“, todėl darytina išvada, jog asmuo, atvykęs atlikti avarijos likvidavimo darbus buvo namo administratoriaus darbuotojas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog vanduo skverbėsi ne iš jos buto, o tik daro prielaidas, jog ji negalėjo sulieti, nes jos butas nėra virš užlieto buto. Apeliantė skunde teigia, jog išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei bei jos atstovei, ji negalėjo pateikti esminių įrodymų, turinčių reikšmės bylai, tačiau pati apeliantė pažeidė CPK 226 straipsnyje numatytą pareigą pateikti visus įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios arba nurodyti aplinkybes, dėl kurių jų gauti negalėjo anksčiau. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų ir su apeliaciniu skundu, kyla abejonės, ar tokie įrodymai iš viso egzistuoja. Laiko nepagrįstais ir skundo argumentus dėl CPK 119 straipsnio pažeidimo, kadangi skunde neargumentuojama, kuo pasireiškė šio straipsnio pažeidimas. Prašymas atidėti teismo posėdį yra šalies procesinis dokumentas, taigi atsakovės atstovė turėjo bendradarbiauti su ieškovės atstovu ir persiųsti jam prašymo atidėti teismo posėdį kopiją ar kitais būdais jį informuoti apie tokio procesinio dokumento pateikimą teismui. Be to, apeliaciniame skunde patvirtinamas faktas, kad apie 2014-09-10 dienos posėdį atsakovės advokatei buvo žinoma prieš daugiau kaip du mėnesius, ir ji nurodė, jog dėl užimtumo kitose bylose negalėjo prašymo atidėti teismo posėdį pateikti teismui anksčiau, tačiau pagal CPK 246 straipsnį, šalies atstovo užimtumas kitose bylose nėra laikomas svarbia priežastimi. Nepagrįsti skundo argumentai dėl buto Nr. 43 valdymo, žalos ir priežastinio ryšio tarp buto Nr. 43 trūkumo ir atsiradusios žalos, kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovė nuo 2002-09-04 yra buto Nr. 43 savininkė. Žalos atsiradimo faktą užfiksavo ieškovės atstovas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, o žalos dydį ieškovė paskaičiavo remonto sąmatas sudarančia sistema „Sistela“.

Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundo argumentai, kad teismas nesuteikė galimybės atsakovei ir jos atstovei pateikti papildomus įrodymus ir tuo pažeidė įrodymų pateikimo ir vertinimo taisykles, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė ir jos atstovė pačios nepasinaudojo tokia teise. Byloje pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl atsakovė turėjo pateikti visus turimus įrodymus, patvirtinančius jos atsikirtimo motyvus. Atsakovės atstovė tik prieš dieną iki posėdžio dienos informavo teismą, kad negalės dalyvauti byloje dėl užimtumo kitoje byloje, o pati atsakovė į bylos nagrinėjimą neatvyko ir apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Kadangi bylos nagrinėjimui buvo pasiruošta paruošiamaisiais dokumentais, todėl teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nepažeisdamas procesinių teisės normų. Teismas taip pat tinkamai išaiškino ir taikė ginčo atveju taikytinas materialinės teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Turėtų būti atsisakyta ginti apeliantės subjektines teises, kadangi ji jomis piktnaudžiauja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje pareikštas būsto draudiko regresinis ieškinys žalą apdraustam būstui padariusiam asmeniui, kai žala atsirado dėl buto užliejimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto užliejimas įvyko iš atsakovės buto, su kuo nesutinka atsakovė, šią išvadą ginčydama apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Dėl ginčo buto užliejimo šaltinio ir įrodymų vertinimo, nustatant šią aplinkybę

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika, nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios turto sugadinimo atveju, kai žala atsiranda dėl buto užpylimo vandeniu, o konkrečiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008. Šioje kasacinio teismo nutartyje yra suformuluota taisyklė, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Apeliantė neginčija nagrinėjamoje byloje įrodinėtinų aplinkybių ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklių, tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių, ir nepareikalavo iš šalių pateikti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas užpylimo šaltinį esant atsakovės bute, rėmėsi ieškovės byloje pateiktu 2011-01-07 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, taip pat gyvenamojo namo inventorinės bylos 5 ir 6 aukšto planais. Būtent šių įrodymų pagrindu apylinkės teismas nustatė reikšmingą byloje aplinkybę, kad atsakovės buto Nr. 43 santechniniai įrenginiai yra virš trečiojo asmens R. P. buto Nr. 41 užlietos sienos, o trečiojo asmens R. A. buto Nr. 44 santechniniai įrenginiai nesiriboja su vandeniu užlieta trečiojo asmens R. P. buto Nr. 41 siena. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovei nepateikus kitokių įrodymų, kurie paneigtų vandens patekimo iš jos buto į trečiojo asmens užlietą buto kambarį galimybę ir vandens pratekėjimo iš jos buto faktą, nurodyti įrodymai buvo pakankami nustatyti faktą, kad ginčo buto kambarys buvo užpiltas būtent iš atsakovei priklausančio buto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei jų įrenginių. Nors atsakovės butas nėra betarpiškai virš ginčo buto, tačiau iš gyvenamojo namo 5 ir 6 aukšto planų matyti, kad užlieta ginčo buto patalpa yra būtent toje vietoje, kurioje viršuje esančiame aukšte siena skiria butą Nr. 43 ir butą Nr. 44 ir kurioje yra būtent buto Nr. 43 vandentiekio ir kanalizacijos tinklai bei jų įrenginiai. Pažymėtina, kad turto sunaikinimo ir sugadinimo akte yra užfiksuoti ir greta ginčo buto Nr. 41 esančio buto N. 40 užliejimo požymiai, kas patvirtina, kad ginčo buto užpylimas galėjo įvykti tik dėl bute Nr. 43 esančių vandenį vartojančių įrenginių. Kadangi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė užpylimo vandeniu šaltinį atsakovės bute, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ji nėra virš esančio buto valdytoja, ji nepadarė trečiajam asmeniui R. P. žalos ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir šiam trečiajam asmeniui atsiradusios žalos. Atsakovė teigdama, kad teismas užliejimo šaltinį nustatė nepagrįstai, kadangi nepasikvietė į bylą specialisto, be pagrindo įrodinėjimo naštą perkėlė teismui, kadangi CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis yra ne jos bute, ir vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovės argumentai, kad jai ir jos atstovei buvo užkirsta galimybė pateikti papildomus įrodymus, ir jos neturėjo galimybės duoti paaiškinimų, kadangi nei ji, nei jos atstovė nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių (atstovės užimtumo kitoje byloje), o jų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo patenkintas, atmestini kaip nepagrįsti. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), todėl atsakovė privalėjo pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių ji negali pateikti teismui, kartu nurodydama aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Be to, ir CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus ar duoti paaiškinimus, nes ji tai turėjo būti jau pateikusi pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu, kuomet teikė procesinius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, nurodydama, jog buvo suvaržytos jos procesinės teisės pateikti papildomus įrodymus pirmosios instancijos teisme, šių įrodymų nepateikia ir neprašo jų priimti ir apeliacinės instancijos teismo. Tai tik patvirtina, kad atsakovė netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir faktiškai tik nepagrįstai siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo.

Dėl atsakovės, kaip proceso šalies, netinkamumo ir kitų procesinės teisės normų pažeidimo

Apeliacinio skundo argumentas dėl šalies netinkamumo yra betarpiškai susijęs su atsakingo už žalos padarymą asmens nustatymu, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad ginčo buto užpylimo šaltinis buvo atsakovės bute, nebeiškyla ir šalies – atsakovės tinkamumo problema. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo pareikšti asmeniui, kuris ir turi pagal ieškinį atsakyti, teismui nebuvo jokio pagrindo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę kitu tinkamu atsakovu CPK 45 straipsnio tvarka.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir kitais procesinės teisės normų pažeidimais, kuriuos atsakovė laiko esminiais ir dėl kurių byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovei ir netenkinęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepažeidė CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl negalima teigti, kad tuo buvo nepagrįstai apribotos atsakovės procesinės teisės. Atsakovės atstovės – advokatės nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis – užimtumas kitoje byloje nelaikytina svarbia priežastimi (CPK 246 straipsnio 2 dalis), be to, svarbu pažymėti ir tai, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl atsakovė turėjo visas galimybes išreikšti savo poziciją pareikštų reikalavimų atžvilgiu ir vykdydama įrodinėjimo pareigą pateikti visus jos manymu būtinus įrodymus. Apie įvyksiantį teismo posėdį atsakovė ir jos atstovė žinojo daugiau kaip prieš du mėnesius, todėl atsakovės atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, pateiktas tik teismo posėdžio išvakarėse, nepatvirtina tinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir atsakingo procesinio elgesio. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovės atstovė taip pat nevykdė CPK 119 straipsnyje numatytos pareigos, kadangi neinformavo ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovų apie pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, grindė savo išvadą, kad atsakovė nebendradarbiavo tiek tiriant įvykio aplinkybes, tiek bylos nagrinėjimo metu. Negalima sutikti, jog atsakovės atstovė apie prašymą atidėti bylos nagrinėjimą neturėjo informuoti kitų byloje dalyvavusių asmenų atstovų, kadangi CPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kai abiem ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą taip pat yra procesinis dokumentas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Nustačius, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Trečiasis asmuo R. A. ir ieškovė pateikė prašymus priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad trečiojo asmens R. A. atstovavimo išlaidos yra 300 Lt (86,89 Eur), o ieškovės – 100 Lt (28,96 Eur). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės, remiantis CPK 98 straipsnio 1–3 dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86,89 Eur (300 Lt), o ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) 28,96 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Nijolia Indreikienė