- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-489-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- G. V., N. G.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Monika Motieja
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja I. ŠeškauskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–489-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.4.5, 1.1.4.5.1, 1.1.8.7.1, 1.1.8.1, 1.2.14.1.2.2, 2.1.7.4, 2.4.6.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2009 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir visą baudą ir nustatyta galutinė bausmę - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 10 MGL (1250 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2008 m. spalio 14 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Priteista solidariai iš N. G. ir G. V. 1329,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. R..
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas N. G., nuosprendis dėl jo nuteisimo neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su N. G., 2007 m. rugsėjo mėn., naktį iš 27 į 28, B. G., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, mobiliuoju telefonu paskambinus G. V. ir pranešus apie rengimąsi apvogti parduotuvę bei G. V. iš anksto pažadėjus paslėpti ir realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, N. G. kartu su B. G. išlaužė langinę ir akmeniu išdaužė D. R. priklausančios parduotuvės, esančios Kaušėnų k., Plungės r., lango stiklą, padarydami 60 litų žalą, per langą abu įsibrovė į parduotuvę ir iš ten pagrobė 70 pakelių cigarečių „LM“, kurių vieno pakelio kaina 4,30 Lt, už 301 litą, 40 pakelių cigarečių „BOND“, kurių vieno pakelio kaina 3,85 Lt, už 154 litus, 100 pakelių cigarečių „RED WHITE“, kurių vieno pakelio kaina 3,65 Lt, už 365 litus, 20 pakelių cigarečių „MARLBORO“, kurių vieno pakelio kaina 5 Lt, už 100 litų, 30 pakelių cigarečių „MONTE-CARLO“, kurių vieno pakelio kaina 3,65 Lt, už 109,50 lito, 24 skardines alkoholinio kokteilio „DŽIN“, kurio vienos skardinės kaina 4 Lt, už 96 litus, 10 skardinių alkoholinio kokteilio „MIX“, kurio vienos skardinės kaina 3,50 Lt, už 35 litus, 15 pakelių saldainių „Zozolė“, kurių vieno pakelio kaina 0,60 Lt, už 9 litus, iš kasos aparato 100 litų metalinėmis monetomis, pagrobtas prekes sudėjo netoli parduotuvės pakelės griovyje, o automobiliu atvažiavus G. V., N. G. ir B. G. visas iš parduotuvės pagrobtas prekes sukrovė į automobilio saloną ir išvežė, tokiu būdu pagrobė D. R. turto už 1269,50 Lt ir padarė jai bendrą 1329,50 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jo padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 189 str. Nurodo, kad jis vagystės nepadarė, joje nedalyvavo, o tik padėjo realizuoti pavogtus daiktus. Tvirtina, kad jis nežinojo apie iš anksto planuojamą vagystę. N. G. ir B. G. teisme prisipažino, kad davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Už tai jie turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. V. pripažino vagystės iš parduotuvės bendrininku – padėjėju.
BK 24 str. 6 d. numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
Nuteistasis B. G. ir liudytojas B. G. neneigia, kad jie dviese įsibrovė į parduotuvę ir pagrobė įvairių prekių, kurias sukrovė prie kelio šalikelėje. N. V. viso proceso metu neigė žinojęs apie rengimąsi apvogti parduotuvę. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp B. G. (kartu ir N. G.) ir apelianto buvo išankstinis susitarimas, kad pastarasis atvažiuos paimti pagrobtus daiktus, padės juos realizuoti ir už tai sumokės. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Tiek B. G., tiek N. G. pakeitė savo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydami, kad išankstinio susitarimu su G. V. nebuvo, tačiau tokie jų parodymai pagrįstai atmesti apylinkės teismo. N. G. pirmosios apklausos metu parodė, kad jis su B. G. susitarė apvogti parduotuvę. Prieš vagystę B. G. paskambino „Tintuliui“ (apelianto pravardė) ir pasakė, kad ruošiasi apvogti parduotuvę, paaiškino, kur ta parduotuvė yra, ar gali atvažiuoti ir parvežti prekes, jeigu pavyktų įsibrauti į parduotuvę. „Tintulis“ pasakė, kad jam paskambintų tik tada, kai pagrobs daiktų. Jie taip pat žinojo, kad „Tintulis“ superka vertingus vogtus daiktus. (t. 1, b. l. 36). B. G. pirmosios apklausos metu parodė, kad prieš įsibraunant į parduotuvę jis paskambino G. V. ir paklausė, ar jis galės atvažiuoti paimti vogtų daiktų, jeigu jiems pavyktų pavogti iš parduotuvės cigarečių ar pan. N. V. jam pasakė, kad „jeigu išnešim, kokių nors prekių paskambinčiau“ (t. 1, b. l. 29-30).
Tačiau jau kitos apklausos metu N. G. pakeitė parodymus nurodydamas, kad „Tintulis“ galėjo nežinoti apie rengimąsi apvogti parduotuvę, parodė, kad tokios aplinkybės neprisimena. Jis gerai prisiminė aplinkybę, kad jie G. V. pasakė, iš kur tos prekės yra (t. 1, b. l. 40). B. G. kitos apklausos metu taip pat pakeitė savo ankstesnius parodymus ir teigia tiksliai neatsimenąs, ar sakė, kad ruošiasi apvogti parduotuvę: „kiek pamenu prieš vagystę aš, skambindamas „Tintuliui“ į mobilųjį telefoną, nesakiau, kad ruošiamės apvogti parduotuvę, o gal ir sakiau, tikrai nebeprisimenu, bet tikrai žinau, kad, atvykus prie parduotuvės ir kai sukrovėme daiktus į automobilį, aš tikrai pasakiau, kad daiktai yra vogti“ (t. 1, b. l. 31). Teisiamojo posėdžio metu N. G. parodė, kad B. G. G. V. paskambino po vagystės (t. 1, b. l. 188-189). B. G. parodė, kad G. V. paskambino po vagystės, taip pat nurodė, kad jis tiksliai neatsimena, kaip viskas buvo, tačiau tvirtina, kad paskutiniai parodymai tikri (t. 1, b. l. 192-193).
Kaip matyti iš bylos duomenų, vėliau apklausti B. G. ir N. G. negalėjo nurodyti parodymų keitimo motyvų. Jie taip pat parodė, kad vagystė buvo seniai, todėl visko tiksliai neprisimena, tačiau tvirtina, kad pirminiai parodymai buvo melagingi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirminiais B. G. ir N. G. parodymais apie tai, kad jie prieš vagystę skambino G. V., pasakė jam apie vykdomą vagystę, susitarė, kad šis atvyks automobiliu pasiimti jų su pagrobtais daiktais, nes abu davė iš esmės tokius pat parodymus, jų tolesni parodymai apie G. V. dalyvavimą prieštaringi, nenuoseklūs, jie negali paaiškinti parodymų pakeitimo motyvų ir akivaizdu, kad keisdami parodymus siekė palengvinti G. V. teisinę padėtį.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad B. G. ir N. G. pagrobtas prekes iš parduotuvės išnešė ir sukrovė prie pagrindinio kelio šalikelėje. Nustatyta, kad pagrobta viso 260 pakelių įvairių rūšių cigarečių, 34 skardinės alkoholinių gėrimų, 15 pakelių saldainių bei grynųjų pinigų, todėl be jokios transporto priemonės būtų sudėtinga šiuos daiktus parsigabenti. Nustatytas pakankamai didelis pagrobtų daiktų kiekis, taip pat aplinkybės, kad pavogti daiktai specialiai sukrauti šalikelėje, kad netrukus po B. G. skambučio, nakties metu G. V. su automobiliu atvažiavo į Kaušėnų k. parvežti B. G. ir N. G. su pagrobtais daiktais, taip pat tai, kad N. V. faktiškai visus pagrobtus daiktus paėmė ir pažadėjo vėliau už juos sumokėti, rodo, kad su N. V. egzistavo konkretus išankstinis susitarimas supirkti pagrobtus iš parduotuvės daiktus, bei jis suprato, kad daiktai vagiami iš parduotuvės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad B. G. žinojo, jog N. V. supirkinėja vertingus vogtus daiktus, todėl konkrečiu atveju prieš įsibraunant į parduotuvę skambino N. V., norėdamas sužinoti, ar bus galima tikėtis jo pagalbos parvežant ir realizuojant pavogtas prekes.
Tokios nustatytos aplinkybės, kurios betarpiškai sutampa su pirminiais B. G. ir N. G. parodymais, patvirtina, kad N. V., pažadėjo paimti iš parduotuvės pavogtas prekes ir už jas sumokėti, todėl jis veikė kaip vagystės bendrininkas - padėjo padaryti vagystę. Aplinkybė, kad N. V. pats nedalyvavo vagystėje, nematė ir nežinojo, kas konkrečiai bus vagiama iš parduotuvės, neturi reikšmės jo veikos teisiniam vertinimui. Tuo labiau nėra pagrindo jo padarytos veikos vertinti kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo (BK 189 str.) N. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d.
Dėl BK 60 str. 1 d.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
BK 25 str. reglamentuoja bendrininkavimo formas. Viena iš bendrininkų formų yra bendrininkų grupė, tai yra, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamų veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.).
Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad vagystės iš parduotuvės vykdytojas yra N. G., o nuteistasis G. V. yra padėjėjas (BK 24 str. 6 d.). Kadangi vagystėje dar dalyvavo B. G., tačiau jis dėl amžiaus negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, atitinkamai negali būti ir vagystės bendravykdytojas, todėl darytina išvada, kad vagystės iš parduotuvės vykdytojas yra tik N. G.. Todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems negali būti taikoma bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.). Dėl tos pačios priežasties negali būti pripažinta ir nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kadangi apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 25 str. 2 d. bei BK 60 str. 1 d. 1 p. nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 238 str. 1 p.).
Dėl paskirtų bausmių
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
N. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Jis anksčiau teistas ne vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nedidelis chuliganizmas, viešosios rimties trukdymas, kelių eismo taisyklių pažeidimai), veikos padarymo metu jam galiojo administracinės nuobaudos (t. 1, 92-103). Jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tokios nurodytos aplinkybės rodo, kad jis nenori laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, daro įvairius teisės pažeidimus, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, išvadų dėl ankstesnių jam taikytų poveikio priemonių (tiek baudžiamojo, tiek administracinių) nedaro. Todėl jam teisingai paskirta griežčiausia bausmės rūšis laisvės atėmimas.
Kadangi N. V. naikintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, taip pat atsižvelgtina ir į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme – nusikaltimo padaryme jis nedalyvavo, į nusikaltimo vietą atvažiavo iškart po vagystės, jis nėra vykdytojas, o padėjėjas, taip pat atsižvelgiant į kitas apylinkės teismo nustatytas aplinkybės (BK 54 str. 2 d.), todėl bausmė jam už šio nusikaltimo padarymą mažintina.
Kadangi naikintina ir N. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, todėl mažintina bausmė ir N. G..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti:
N. G. ir G. V. pašalinti jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šį nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe.
N. G. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
G. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d., šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir 10 MGL dydžio (1250 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.