Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismui pateiktų bylos dokumentų (b. l. 15-31) duomenys, liudytojų parodymai patvirtino, kad, dirbdamas pagal darbo sutartį UAB ,,Miesto taksi“ vairuotoju, pareiškėjas priešais Kauno miesto autobusų stotį savo iniciatyva surinko reguliarių reisų autobusų stotyje laukiančius, tarpusavyje nepažįstamus keturis keleivius ir vežė juos keleiviniu automobiliu taksi į Vilniaus miestą, iš anksto nesudaręs vežimo sutarties bei neužpildęs keleivių vežimo lapo, nesilaikydamas nustatyto tarifo bei taksometro parodymų (nurodęs, jog reikės mokėti už kelionę sutartinę kainą). Teismas rėmėsi 2006 m. balandžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1427. Nustatyta, kad sustabdytas maždaug už vieno kilometro nuo Kauno autobusų stoties pareiškėjas pateikė Kauno miesto savivaldybės licenciją Nr. 005988, išduotą UAB ,,Miesto taksi“, leidžiančią vežti keleivius lengvaisiais taksi automobiliais. Teismas įvertino liudytojo V. T. paaiškinimus ir tarnybinį pranešimą, liudytojų S. M., R. U., D. G., A. Z. paaiškinimus. Teismas D. G. bei A. Z. paaiškinimų duomenimis nesirėmė priimdamas sprendimą byloje, nes šie paaiškinimai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. S. M. bei R. U. paaiškinimus patvirtino duomenų apie keleivius analizė.

Teismas vadovavosi Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1-2 dalimis, 18 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Pažymėta, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis bylose Nr. N-900-2003, Nr. N9-1255-2004, Nr. N3-1001/2006, Nr. N5-29-2005, Nr. N5–1717/2006, Nr. N756–007/2008, Nr. N756-1589/2009 ir kt.), konstatavo, kad sąvoka „rinkimas“ (keleivių) nėra dviprasmiška sąvoka ar specialaus išaiškinimo reikalaujantis terminas. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 metų leidimas) sąvoka „rinkti“ apibrėžiama kaip telkimas į vieną, ieškojimas tinkamo. Padaryta išvada, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (asmenų vedimas į savo vairuojamą transporto priemonę ir sodinimas į ją) atitiko keleivių rinkimą. Be to nurodyta, kad pareiškėjo vykdytas keleivių vežimas neatitiko kitokio keleivių vežimo būdo, numatyto Kelių transporto kodekso 18 straipsnyje. Konstatuota, kad pareiškėjo veika kvalifikuota teisingai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį jis patrauktas pagrįstai. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimais. Įrodymų visuma patvirtino, kad pareiškėjas savo iniciatyva surinko keturių tarpusavyje nesusijusių bei nesusitarusių dėl bendro kelionės tikslo asmenų grupę, neatsiklausdamas pirmojo keleivio sutikimo vežti kitus keleivius, dėl to jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje.

Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismo konstatavimu, administracinės nuobaudos paskirtos iš esmės nepažeidžiant ATPK reikalavimų, įforminant pažeidimus, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nagrinėjant bylą institucijoje pareiškėjas dalyvavo, protokolų nuorašai jam buvo įteikti, procesinės teisės išaiškintos, suteikta galimybė duoti paaiškinimus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis, dėl to pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėta, kad ATPK normose tiesiogiai nenumatyta galimybė sujungti administracinio teisės pažeidimo bylas, tačiau neįtvirtintas ir imperatyvus draudimas tai daryti. Konstatuota, kad šiuo atveju tai padaryti buvo būtina, bylų sujungimas neprieštaravo teisės normoms, procesiškai palengvino traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, bylos nagrinėjimo institucijoje metu nekėlė abejonių, pažeidimo sudėtį patvirtino surinkti įrodymai, joks papildomas aplinkybių tyrimas nebuvo reikalingas, todėl buvo patikslinta pareiškėjo priešingų teisei veiksmų juridinė kvalifikacija, pažeidimo protokolas pareiškėjui įteiktas asmeniškai. Pareiškėjas neneigė, jog su protokolo turiniu susipažino, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtino, kad pareiškėjas už analogiškus teisės pažeidimus baudžiamas sistemingai. Padaryta išvada, jog teisės į gynybą principai institucijoje nebuvo pažeisti, nes pareiškėjas galėjo duoti paaiškinimus dėl naujo įtarimo, prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, išsikviesti įgaliotą atstovą, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (pareiškėjo) skundo nagrinėjimas viešame teismo posėdyje leidžia pašalinti visus procesinius pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant bylą bei skiriant administracinę nuobaudą institucijoje. Teismas nesutiko, kad tarp ATPK 172 ir 142³ straipsnių egzistuoja bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencija, pažymėdamas, kad administraciniai teisės pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas pareiškėjas, numatyti skirtinguose ATPK skirsniuose.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje bei 172 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 142³ straipsnio 6 dalis numato, jog keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos, pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame straipsnyje, užtraukia baudą nuo 50 iki 100 litų, o ATPK 172 straipsnio 1 dalis - kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje išdėstyta norma yra blanketinė, siekiant asmenį pagal ją patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatą. Nagrinėjamoje byloje R. Z. yra kaltinamas pažeidęs Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta užsakomųjų reisų sąvoka bei nustatyti tam tikri reikalavimai keleivių grupėms vežti. Nesilaikymas draudimo rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis pripažįstamas komercinės veiklos (keleivių vežimo) tvarkos pažeidimu (pvz. 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N5-1717/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. N3-1745-06, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N444-002/2008, 2008 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. N556-04/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. N444-2523/2009, 2010 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. N756-2932/2010). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Z. priešais Kauno miesto autobusų stotį rinko keleivius ir sodino į automobilį, o pradėjęs važiuoti buvo sustabdytas. Apeliantas neneigia, kad keleiviai į jo vairuojamą automobilį įsėdo Kauno miesto stoties teritorijoje. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A-1427 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes, ribų nustatymo“ patvirtintos Gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes, ribų schemos matyti, kad dalis Vytauto gatvės, esančios šalia autobusų stoties, patenka į draudžiamos teritorijos ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkte įtvirtintą terminą „rinkti“, vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktu šio žodžio apibrėžimu – telkimas į vieną, ieškojimas tinkamo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N444-001/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. N444-2523/2009). Nagrinėjamu atveju apelianto veiksmai atitinka rinkimo apibrėžimą, nes jis ieškojo žmonių, norinčių vykti ta pačia kryptimi – į Vilniaus miestą. Taip pat Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkte nustatytas draudimas stoties teritorijoje surinktą asmenų grupę vežti – šį veiksmą apeliantas taip pat atliko, nes buvo sustabdytas jau pradėjęs važiuoti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto atlikti veiksmai atitiko keleivių rinkimą ir vežimą, kuris pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį yra draudžiamas.

Apeliantas teigia, kad jis teikė taksi, o ne užsakomųjų reisų paslaugas, todėl Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatyto draudimo nepažeidė. Šis apelianto teiginys atmestinas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas dirba vairuotoju UAB ,,Miesto taksi“. Tačiau Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą – užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad apeliantas 2009 m. birželio 11 d., apie 9.15 val., taksi paslaugų neteikė, jo veiksmai neatitiko vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos paskirties – nuvežti asmenį, kuris kreipėsi (iškvietė telefonu ar įlipo taksi stotelėje) dėl tokios paslaugos suteikimo, jo nurodytu adresu, už šią paslaugą atsiskaitant pagal skaitiklio (taksometro) parodymus, taikant vežėjo nustatytus taksi paslaugos tarifus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neteikė taksi paslaugų, siekė teikti keleivių vežimo užsakomaisiais reisais paslaugas – vežti asmenis, turinčius bendrą kelionės tikslą. Kadangi tokių asmenų grupė nebuvo surinkta iš anksto ir buvo renkama stoties teritorijoje, apeliantas atliko Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje numatytus uždraustus veiksmus. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarimu nustatė, jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas rinkti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis, reiškia draudimą ne tik minėtose teritorijose, bet ir už jų ribų, sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. Z. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Konstatavusi, kad R. Z. neteikė taksi paslaugų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstai kaltinamas pažeidęs Taisyklių reikalavimus, kadangi šių reikalavimų, neteikdamas taksi paslaugų, neturėjo laikytis. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, o 2009 m. birželio 25 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento pareigūno nutarimo dalis, kuria R. Z. nubaustas už ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, naikintina, atitinkamoje dalyje bylos teiseną nutraukiant (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje leidžia pašalinti klaidas, galimai padarytas institucijai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (2003 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

nuta r i a:

R. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti - 2009 m. birželio 25 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento pareigūno nutarimo dalį, kuria R. Z. nubaustas už ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, panaikinti ir šioje dalyje bylos teiseną nutraukti.

Dalyje dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį skyrimo teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.