Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. A., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Jucevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Almai Minelgienei ir Kristinai Šimkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinis informacinės technologijos institutas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2009 02 11 pietų pertraukos metu važiavo pietauti. Lipdama iš troleibuso susilaužė ranką. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 05 28 priėmė sprendimą Nr. 6-15-924, kuriame nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, remiasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309, 10.2, 10.2.3 punktų nuostatomis. Šį sprendimą pareiškėja skundė VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

VSDFV sprendime nurodoma, kad pareiškėjos prašymas netenkinamas, nes ji, lipdama iš troleibuso, pasijuto blogai ir dėl to nugriuvo. Pareiškėja su tokia išvada nesutinka. Nurodo, kad jautėsi gerai ir tuo metu vyko pietauti. Nežino, kokiu pagrindu padaryta išvada apie jos savijautą. Jokiame dokumente nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja pasijuto blogai. Nelaimingo atsitikimo darbe 2009 03 06 akto Nr. 001 17 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – atsargumo ir dėmesingumo trūkumas. Gydymo įstaigoje po įvykio taip pat jokių kitų sveikatos sutrikimų nenustatyta. Sprendimas priimtas darant prielaidą, kad prieš 8 mėnesius buvęs sveikatos sutrikimas – praeinantis galvos smegenų išemijos priepuolis pasikartojo būtent tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Mano, kad tokia prielaida negali būti pagrindu priimti sprendimus dėl įvykio nepripažinimo draudiminiu. Paaiškina, kad 2008 05 13 pareiškėjai buvo nustatytas praeinantis smegenų išemijos priepuolis, tačiau per 8 mėnesius šis sveikatos sutrikimas nepasikartojo.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir papildomai paaiškino, kad, rašydama pirminį paaiškinimą dėl kritimo, ji pilnai nenurodė, kas iš tikrųjų atsitiko, nes nemanė, kad tai svarbu. Vėliau, rašydama 2009 06 17 prašymą VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ji jau konkrečiai nurodė, kas iš tikrųjų atsitiko, kad ji krito – užkliuvo koja už troleibuso laiptelio. Paaiškino, kad byloje apklaustas specialistas, tik susipažinęs su byloje esančia medžiaga, negali daryti tokių išvadų, kad kritimas galėjo įvykti dėl jos sveikatos būklės.

Prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad 2009 02 11 įvyko nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo, kurio metu nukentėjo pareiškėja D. A.. 2009 03 06 nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte buvo nurodyta, kad D. A., lipdama iš troleibuso, pajuto, kad krenta, todėl krisdama pasirėmė kaire ranka. Gydymo įstaigoje jai buvo nustatytas kairės rankos lūžis. VSDFV Vilniaus skyriuje 2009 05 28 sprendimu Nr. 6-15-924 buvo nuspręsta nepripažinti nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo draudiminiu įvykiu, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu.

Remiasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalimi, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309 (toliau – Nuostatai), 13.4 punkto nuostatomis.

Paaiškina, kad D. A. savo 2009 03 06 paaiškinime dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo teigia, kad atsidarius troleibuso durims ji žengė ant šaligatvio ir staiga pajuto, kad krenta. Skunde teismui pareiškėja teigia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad pareiškėja užkliuvo už troleibuso laiptelio. Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja galėjo nukristi. Vilniaus skyrius patikrino įrašus pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje. Iš įrašų bei kitų dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėjai 2008 05 13 buvo diagnozuoti lėtiniai susirgimai: lėtinė galvos smegenų išemija (pablogėjimas), pirminė arterinė hipertenzija, II laipsnio AKS padidėjimas, kuriuos patvirtino ekstrakranijinių kraujagyslių spalvinės sonografijos tyrimas. Tokiais lėtiniais susirgimais sergančiam asmeniui, staigiai keičiantis kūno padėčiai, galimi galvos svaigimo epizodai, pusiausvyros sutrikimai. Mano, kad tokius simptomus patvirtino D. A. 2009 03 06 paaiškinimas apie patirtą kritimo pojūtį.

Teigia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas pilnai ir visapusiškai ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, įvertinus tyrimo medžiagą, pareiškėjos asmens sveikatos istoriją ir kitus medicininius dokumentus, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad teisme išklausius specialisto išvadą, pasitvirtina, kad pareiškėjai diagnozuotas lėtinis susirgimas, kuris gali kartotis nepaisant, kiek praėjo laiko nuo paūmėjimo. Liga gali pasireikšti lengvai ir asmuo gali net nesuprasti. Paaiškino, kad pirminis pareiškėjos paaiškinimas atskleidžia svarbiausią informaciją. Jeigu žmogus užkliūtų, tai taip ir rašytų pirminiame paaiškinime. Tuo tarpu pareiškėja įrašė „pajutau, kad krentu“. Tik vėliau pareiškėja pradėjo aiškinti, kad užkliuvo už laiptelio, tačiau šis paaiškinimas jau nėra toks tikslus.

Prašė skundo netenkinti.

Remiasi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Nuostatų 13.4 punkto nuostatomis ir aiškina, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka Nuostatuose nurodytas sąlygas, tačiau įvyko dėl to, kad apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu.

Paaiškina, kad pagal įrašus pareiškėjos 2009 03 06 nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto Nr. 001 (toliau – Aktas) 7 punkte ir pareiškėjos 2009 03 06 paaiškinime nustatyta, kad ji 2009 02 11 apie 12 val. lipdama iš troleibuso pasijuto blogai ir dėl to nugriuvo. Akto 15 punkte nurodyti nukentėjusiąją sužaloję veiksniai – žmogaus griuvimas dėl kitų veiksnių (kodas 10). Šis kodas, vadovaujantis LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004 10 18 įsakymu Nr. 1-285 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 28 punktu, reglamentuojančiu Akto 15 punkto pildymą ir kodavimą, reiškia kiti veiksniai, išskyrus slidumą ir kliuvinius.

VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje D. A. buvo nustatyta diagnozė: kairiojo dilbio kaulų lūžimas. Pagal įrašus medicininiuose dokumentuose (2008 05 13, 2008 05 30, 2008 06 04, 2008 06 19, 2008 07 29) esančius duomenis D. A. nuo 2008 05 13 nustatyta diagnozė: G 45 (praeinantys smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai) ir dėl šios ligos jai nuolat skiriami vaistai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, padaryta išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų, t. y. dėl ligos, nesusijusios su darbu. Dėl to mano, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismo posėdyje atstovės palaikė atsiliepimo argumentus. Prašė skundo netenkinti. Valdybos atstovė medikė papildomai paaiškino, kad pareiškėjai diagnozuota lėtinė liga, kartu su dar papildomai diagnozuota arterine hipertenzija, turi didelės įtakos paūmėjimams. Paaiškino, kad medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėja antihipertenzinių vaistų nenaudoja, kas galėjo įtakoti galvos svaigimą ar trumpalaikį orientacijos praradimą.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėja ginčija VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 05 28 sprendimą „Dėl D. A. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo“ Nr. 6-15-924 (b. l. 6). Šiame sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.4 punktu nuspręsta D. A. 2009 02 11 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustajai D. A. nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nelaimingą atsitikimą lėmė bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai. Nurodyta, kad tai patvirtina 2009 05 19 VSDFV Vilniaus skyriaus medicininių dokumentų patikrinimo pažyma Nr. 14-640 N1.

Šį sprendimą pareiškėja skundė VSDFV 2009 06 17 prašymu (b. l. 9). VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, jo netenkino. Apie sprendimą pareiškėjai pranešta 2009 07 20 raštu Nr. (11.1)I-4487 (b. l. 8). Šis sprendimas taip pat skundžiamas teismui.

Ginčo santykius reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309 (redakcija galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu). Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai <...> pakeliui į darbą ir iš darbo <...>, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, tame tarpe, kai apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu (4 p.).

Nuostatų 13 punkte reglamentuojama taip: „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šių Nuostatų 7, 8, 10 ar 11 punktuose nustatytas sąlygas, tačiau įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: <...> 13.4. apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu.

Nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga nepripažįstami draudiminiu įvykiu, jeigu remiantis asmens sveikatos priežiūros įstaigų išvadomis, medicininės ekspertizės įstaigų išvadomis nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai; <...>“. Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti ir tyrimo rezultatai įforminti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Žin., 2004, Nr. 136-4945), nustatyta tvarka (toliau – ir Apskaitos nuostatai). Šie nuostatai priimti vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 12 punktu. Šiame įstatyme aiškinamos ir kitos šiam ginčui svarbios sąvokos. Įstatymo 2 straipsnio 21 punkte paaiškinama, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos (1 punktas). Apskaitos nuostatai priimti vadovaujantis straipsniu, kuris reglamentuoja darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, o būtent pareigą vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaryti sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe.

Nurodytas teisinis reglamentavimas rodo, kad atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe (taip pat jam prilygintam nelaimingam atsitikimui pakeliui iš darbo), pirmiausiai taikomi Apskaitos nuostatai, kuriuose beveik nereglamentuojami valstybinio socialinio draudimo įstaigų veiksmai. Tam, kad įvykis būtų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, turi būti sudaryti pirminiai nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentai, kuriuose nustatomos ir nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, nustatomas nelaimingo atsitikimo ryšys su darbu, o šiuose veiksmuose draudimo įstaigos nedalyvauja. Draudimo įstaiga minima tik Apskaitos nuostatų 76 punkte, kuriame numatyta, kad draudimo įstaiga gali reikalauti pakartotinio ar papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo, bet dėl to įstaiga turi kreiptis į valstybinę darbo inspekciją. Tai vienintelis būdas, kai valstybinio socialinio draudimo įstaiga gali įtakoti Nelaimingo atsitikimo darbe akto turinį. Pagal Apskaitos nuostatus, ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu, surašomas N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas (7 punktas). Pagal Apskaitos nuostatų 28 punktą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos per 3 darbo dienas nuo nukentėjusiojo dėl lengvų nelaimingų atsitikimų darbe gydymo pradžios nukentėjusiojo darbdavio ir valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu pateikia išvadas apie nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį ir galimą sužalojimo būdą. Šiuo atveju išduotas Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 4949 (b. l. 36), kuriame akcentuojama tik krentant patirta trauma. Traumos aplinkybės nurodomos taip: griuvo lipdama iš troleibuso. Daugiau apie kritimo aplinkybes nieko nenurodyta, taip pat nenurodytos jokios šalutinės palyginus su trauma diagnozės ir jų galima įtaka kritimui. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Apskaitos nuostatų 29-60 punktai. Apskaitos nuostatų 46 punktas nustato būtinus veiksmus tiriant nelaimingą atsitikimą darbe (šie nuostatai prilygina nelaimingus atsitikimus darbe ir pakeliui į darbą, iš darbo, 1 punktas). Vienas iš būtinų dalykų yra nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (p. 46.17.). Surašytas lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-2 formos aktas siunčiamas po vieną egzempliorių: Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui; nekentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai; draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis) (51 punktas). Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius patikrina, ar lengvas nelamingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidžiant šių nuostatų reikalavimus, jeigu taip, tai įpareigoja darbdavį atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą. Šio ginčo atveju svarbu tai, kad Apskaitos nuostatų 73 punktas numato, kad nukentėjusysis arba jo atstovas dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe gali per 2 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo pateikti pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Tokius pareiškimus Valstybinė darbo inspekcija privalo išnagrinėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo (74 punktas). Valstybinės darbo inspekcijos atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą gali būti apskųstas teismui (76 punktas). Pakartotinis ar papildomas tyrimas taip pat gali būti skiriamas draudimo įstaigos motyvuotu prašymu.

Nagrinėjamu atveju Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas, surašytas 2009 03 06, akto Nr. 001 (b. l. 20-21). Šio akto 7 punkte aprašytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės. Šis aprašymas atitinka pareiškėjos 2009 03 06 paaiškinimą (b. l. 22) pažodžiui, nes nurodyta, kad ji „pajuto, kad krenta“. Jokių šio teiginio interpretavimų akte nėra. Paaiškinimas pagal apskaitos nuostatų 46.4. punktą gali būti paimamas, kai jo prireikia, kai yra galimybė. Akto 15 punkte, kuriame nurodomi nukentėjusįjį sužaloję veiksniai, nurodyta „žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių“, nurodytas kodas 10. Akto 17 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys „atsargumo ir dėmesingumo trūkumas“, kodas 15. Aktą pareiškėja pasirašė be pastabų, nors pagal Apskaitos nuostatų 49 punktą, jeigu asmuo, dalyvavęs tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, nesutinka su akto turiniu, jis gali aktą pasirašyti su pastaba, o savo nuomonę išdėstyti nelaimingo atsitikimo darbe N-2 formos akto priede. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004-10-18 įsakymu Nr.1-285 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai nurodymai (toliau vadinama – Metodiniai nurodymai). Juose nurodyti akto, kurio forma N-1, pildymo kodavimai, daugelis jų pagal šiuos Metodinius nurodymus taikomi ir pildant aktą, kurio forma N-2. Nurodyta, kad akto 15 punkte įrašomas (pagal poveikio reikšmingumą sužalojimui) nukentėjusįjį sužalojusio veiksnio apibendrintas pavadinimas ir koduojama: 10 – Žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių (išskyrus 8 „griuvimas dėl slidumos“, 9 „griuvimas dėl kliuvinio“ ). Akto 7 punkto pildymas N-2 formai nustatytas kitoks – parašyta, kad jame glaustai aprašomos įvykio aplinkybės ir pateikiami duomenys, kurie reikalingi išvadoms ir nelaimingo atsitikimo darbe priežastims nustatyti. Taip pat kitaip N-2 formai nustatytas 17 punkto kodavimas ir priežasties nurodymas. Nustatyta, kad šiame punkte nurodoma nelaimingo atsitikimo priežastis ir koduojama, „15“ reiškia kitos priežastys. Tuo tarpu čia numatyti ir tokie galimi atvejai – sliduma, kelio šaligatvio, laiptų nelygumai ar kitokie defektai ir kt. Tai reiškia, kad buvo galima akte iš karto įrašyti, kad asmuo paslydo ar užkliuvo už nelygumo ar pan. Svarbu ir tai, kad Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte yra ne tik kodai, bet ir konkretus priežasties ar aplinkybių aprašymas. Taigi, akte nėra nurodyta, kad griuvimas buvo dėl slidumos ar dėl kliuvinio. Pareiškėja šį aktą galėjo skųsti valstybinei darbo inspekcijai, nes jame nenustatyta konkreti jos griuvimo priežastis, o tėra įrašas, padarytas pagal jos pirminį paaiškinimą. Pareiškėja vėliau teigė, kad ji užkliuvo už laiptelio, teisme sakė, kad galimai už kažkieno kojos. Todėl ji galėjo reikalauti, kad akte būtų įrašyta konkreti kritimo priežastis, tokia, kurią jį laiko esant teisinga. Šis aktas nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, todėl yra galiojantis ir juo privalėjo vadovautis valstybinio socialinio draudimo įstaiga, kai gavo prašymą dėl išmokų. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, nei VSDFV Vilniaus teritorinis skyrius, nei po to VSDFV, kai gavo pareiškėjos prašymą, jau neturėjo jokios galimybės pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akte esančių duomenų, jame nustatytų ir nurodytų kritimo priežasčių. Dėl to tai, kad pareiškėja 2009 06 17 prašyme jau nurodė tokią kritimo priežastį kaip „užkliuvau koja už troleibuso laiptelio“, VSDFV įstaigoms jau jokios teisinės reikšmės neturėjo, nes ne šios įstaigos dalyvauja nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto surašyme ir ne joms suteikta teisė keisti šį aktą ar nuspręsti dėl pakartotinio ar papildomo tyrimo. Šios įstaigos privalo vadovautis aktu ir negali kaip nors keisti, interpretuoti, pildyti jame esančių duomenų. Jos gali reikalauti papildomo tyrimo, pateikdamos prašymą Valstybinei darbo inspekcijai, bet tai yra jų diskrecijos teisė ir pačios šios įstaigos sprendžia, ar yra būtinybė kreiptis į Valstybinį darbo inspektorių.

Po Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto surašymo ir patvirtinimo procedūrų, kai jau kreipiamasi į valstybinio socialinio draudimo įstaigą su prašymu dėl išmokų, taikomi Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo įstaigos priima sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu. Šiuo atveju priimtas sprendimas, kad šis nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu (Nuostatų 13.4 punktas). Šiame punkte nurodyta, kad tokie atvejai nepripažįstami draudiminiais, jeigu remiantis asmens sveikatos priežiūros įstaigų išvadomis, medicininės ekspertizės įstaigų išvadomis nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai. Šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas priimtas remiantis 2009 05 19 Medicininių dokumentų patikrinimo pažyma Nr. 14-640 N1 (b. l. 23). VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės vyriausioji specialistė (nedarbingumo kontrolei), kaip buvo išsiaiškinta teisme pagal specialybę gydytoja, R. A. patikrino VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje D. A. medicininę dokumentaciją dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių, laikino nedarbingumo. Taip pat patikrintas apdraustosios išrašas iš medicininės dokumentacijos VšĮ VUL Santariškių klinikos. Šioje pažymoje, atsižvelgiant į medicininę dokumentaciją, padaryta išvada, kad D. A. kritimą galėjo įtakoti tai, kad apdraustoji serga liga G45 pagal TLK kodą. Tokią pažymą galima prilyginti asmens sveikatos priežiūros įstaigų išvadoms, nes pažyma surašyta pagal tokių įstaigų dokumentaciją.

Be to, tą patį, kas įrašyta VSDFV Vilniaus skyriaus Medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje, patvirtino ir teisme išvadą pateikęs specialistas V. B., gydytojas neurologas, biomedicinos mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos klinikos vadovas, šio fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neurologijos centro direktorius, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas (duomenys paskelbti http:lt. wikipedia.org/wiki/V. B. ir kituose šaltiniuose). Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 (Žin., 2005, Nr. 111-4058), V. B. nurodomas kaip vienintelis konsultantas, gydytojas neurologas. Specialistas paaiškino, kad pagal byloje esančius medicininius dokumentus galima daryti išvadą, kad pareiškėja serga lėtine smegenų išėmija, be to jai diagnozuoti ir kiti susirgimai, tame tarpe hipertenzija, turintys įtakos galimiems sveikatos sutrikimams. Paaiškino, kad lėtinė smegenų išėmija reiškia, kad yra sutrikusi smegenų kraujotaka, todėl net ir nesant ligos paūmėjimo galimi nedideli kraujotakos sutrikimai, pasireiškiantys galvos svaigimu, akių tėmimu, ūžimu ir spengimu galvoje, lengvu sąmonės praradimu. Specialisto manymu, pareiškėjos gydymas negalėjo būti pasibaigęs, nes prie tokių diagnozių vaistus vartoti būtina pastoviai. Paaiškino, kad išėmijos priepuoliai gali kartotis, ypatingai, jeigu nevartojami vaistai, tame tarpe ir nuo hipertenzijos (padidinto kraujospūdžio). Paaiškino, kad ta aplinkybė, jog nuo ligos paūmėjimo praėjo 8 ar 10 mėnesių, jokios įtakos galimiems ligos pasireiškimams neturi, nes tai lėtinis sveikatos sutrikimas. Paaiškino, kad pagal byloje esančius duomenis apie pareiškėjos kritimą galima daryti išvadą, kad žmogus iš troleibuso iškristi be jokio priežasties negali. Turi būti arba užkliuvimas, pastūmimas, o jei ne, tai galima įtarti, kad pasireiškė lėtinė liga. Kaip ji konkrečiai pasireiškė, dabar nustatyti galimybės nėra, nes po traumos pareiškėja nebuvo apžiūrėta gydytojo neurologo, kadangi visas dėmesys buvo skiriamas traumos gydymui.

Dėl visų nurodytų aplinkybių, daroma išvada, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tokia išvada daroma todėl, kad, visų pirma, VSDFV įstaiga privalėjo remtis Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto duomenimis. Jame nėra nurodyta jokių mechaninių kritimo iš troleibuso priežasčių. Antra, pareiškėja tokias priežastis nurodė tik skųsdama Vilniaus skyriaus sprendimą, tačiau tos priežastys nenurodytos Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte, dėl to, bet kuriuo atveju VSDFV negalėjo vadovautis pareiškėjos paaiškinimais. Pagal akto duomenis, be to, atsižvelgiant į pirminį pareiškėjos paaiškinimą, galima buvo tik išvada, kad pareiškėja krito dėl turimų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjos 2009 03 06 paaiškinime labai aiškiai rašoma: “Privažiavau Žaliojo tilto stotelę, pasiruošiau išlipti. Atsidarius troleibuso durims, žengiau ant šaligatvio ir staiga pajutau, kad krentu “. Jokia mechaninė priežastis – pastūmimas, užkliuvimas už laiptelio ar ko kito, kojos pakrypimas, nenurodyta. Reiškia, tokios priežasties – nėra. Atsižvelgiant į pareiškėjai diagnozuotas ligas, padaryta pagrįsta išvada, kad kritimas įvyko dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimo. Vėlesni pareiškėjos aiškinimai kelia abejonių ir dėl to, kad 2009 06 17 prašyme VSDFV ji rašo, kad užkliuvo už troleibuso laiptelio, o teisme aiškino, kad nežino už ko užkliuvo, gal už kažkieno kito kojos. Tai patvirtina, kad pareiškėja pati nežino konkrečios mechaninės priežasties, dėl kurios įvyko kritimas. Specialistas, taip pat VSDFV atstovė gydytoja aiškino, kad žmogus, turintis tokias diagnozes, gali ir pats nepajusti, kada trumpam praranda sąmonę ar lygsvarą.

Pareiškėja skundžia ir VSDFV 2009 07 20 sprendimą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe“. Šis sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, juo paliktas galioti Vilniaus skyriaus sprendimas, dėl kurio teisėtumo pasisakyta. VSDFV sprendime yra netikslumas, nes pareiškėjos 2009 03 06 paaiškinime tikrai nėra tokių žodžių, kad ji pasijuto blogai ir dėl to nugriuvo. Tačiau iš skundžiamo sprendimo 2-os pastraipos teksto išdėstymo galima daryti išvadą, kad tie žodžiai nėra pareiškėjos paaiškinimo citavimas, o tėra VSDFV padaryta išvada tiek iš Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto, tiek iš pareiškėjos paaiškinimo, tiek iš medicininės dokumentacijos. Toks ne visai aiškus teksto išdėstymas nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Šiuo sprendimu pareiškėjos paaiškinimas, kad ji užkliuvo už laiptelio, nebuvo vertinamas pagrįstai, nes kaip aprašyta pirmiau, naujų nelaimingo atsitikimo aplinkybių ir priežasčių, nei tos, kurios nurodytos Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte, VSDFV įstaigos tirti pagal teisės aktus negali, tai nepriklauso jų kompetencijai. Jos privalo vadovautis Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto duomenimis, o šiame akte nėra jokių duomenų apie kliuvinius, kaip nelaimingo atsitikimo priežastį. Norint pakeisti šio akto išvadas apie kritimo priežastį ir įvykio aplinkybes, pareiškėjai būtina buvo ginčyti Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą teisės aktuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 p., 127 str.

nusprendė:

pareiškėjos D. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.