Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi kaltinamojo V. U. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. U. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 19 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (6 nusikalstamos veikos); 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 258 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos); 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje;

146 straipsnio 2 dalyje; 302 straipsnio 1 dalyje; 22 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2020 m. gruodžio 8 d. V. U. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi V. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. U. buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. U. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. U. gynėjo skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, duomenis, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai pratęsė kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams. Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad V. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų ir kratos protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą.

8. Kauno apygardos teismas kaltinamajam V. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suėmimas gali būti paskirtas (ar pratęstas suėmimo taikymo terminas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. V. U. kaltinamas padaręs įvairaus sunkumo nuskalstamas veikas - baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Už sunkaus BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas V. U., padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dešimties metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo V. U. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

11. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad V. U. yra darbingo amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki suėmimo jis dirbo ar turėjo kitų legalių pajamų. Apie darbinius santykius negalima spręsti ir atsižvelgiant į skunde nurodytą argumentą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sutiktų priimti V. U. į darbą. Nors V. U. ir turi gyvenamąją vietą (jo šeima gyvena nuomojamame bute), šeimą, tačiau šie turimi ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo, nagrinėjamų šioje baudžiamojoje byloje, taip pat nesulaikė ir nuo ankstesnio nusikalstamo elgesio tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Nagrinėjamu atveju esamų socialinių ryšių, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, negalima įvertinti kaip tokių, kurie eliminuotų kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo tikimybę. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje įvertinti ir medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad kaltinamojo dukra konsultuota vaikų traumatologo ortopedo. Teismas pagrįstai nurodė, kad S. U. gyvena su mama, kuri ja rūpinasi, todėl medicininiai dokumentai įtakos kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės panaikinimui ar pakeitimui kita švelnesne kardomąja priemones neturi.

12. Byloje esantys duomenys apie ankstesnius V. U. teistumus Vokietijoje 2007, 2011, 2012, 2013, 2019 metais, be kita ko, patvirtina ir tai, kad kaltinamasis ne tik yra buvęs užsienio valstybėje, kaip tai nurodo kaltinamojo gynėjas skunde, bet praleidęs tam tikrą laiko tarpą, galimai turi ir ryšių, kuriais galėtų pasinaudoti bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis V. U., būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, siekdamas išvengti atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

13. Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitą suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad būdamas laisvėje, kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. Sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu V. U. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, kaltinamasis praeityje teistas vienuolika kartų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Nors, kaip nurodo kaltinamojo gynėjas, V. U. yra atlikęs jam paskirtas bausmes, vis dėlto, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir leidžia spręsti dėl taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje V. U. kaltinamas padaręs penkiolika nusikalstamų veikų, o jo vaidmuo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo aktyvus, pačios nusikalstamos veikos – kruopščiai suplanuotos, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, kas reiškia, kad toks asmens elgesys nebuvo atsitiktinis. Pažymėtina ir tai, kad ankstesni V. U. padaryti nusikaltimai buvo turtinio pobūdžio, šiuo metu jis, be kita ko, yra kaltinamas ir vagysčių bei plėšimų padarymu, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darant nusikalstamas veikas, buvo siekiama nusikalstamai praturtėti iš nusikalstamos veiklos, ir šios aplinkybės, vertinant su aukščiau aptarta aplinkybe, kad duomenų apie kaltinamojo gautas oficialias pastovias pajamas byloje nėra, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas galėjo būti ir kaltinamojo pajamų šaltinis. Taigi, visi šie duomenys patvirtina, kad V. U. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje V. U. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jam taikomo suėmimo terminą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje V. U. gali ne tik bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad V. U. suėmimas taikomas daugiau nei dvejus metus (nuo 2020 m. gruodžio 8 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Sutiktina, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali dar trukti tam tikrą laiką. Gynėjas taip pat teisingai nurodo, kad dviem kaltinamiesiems paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės. Vis tik, įvertinus šiuos skundo argumentus, nėra pagrindo naikinti teismo nutartį. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko patalpinto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus pirmosios instancijos teismui pateikto atsakymo žinoma, kad vienam kaltinamajam ekspertizė jau atlikta ir 2023 m. balandžio 8 d. teismui planuojama išsiųsti teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, o kitam kaltinamajam minėtą ekspertizę planuojama atlikti iki 2023 m. kovo 31 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko taip pat matyti, kad 2023 m. balandžio–birželio mėnesių laikotarpiu yra suplanuoti penki teismo posėdžiai. Taigi, argumentai apie galimą ekspertizių darymą neapibrėžtai ilgai, paneigti. Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne vien tik pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju V. U. laisvės suvaržymas, siekiant nepertraukiamai išnagrinėti baudžiamąją bylą, apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų itin pavojingų nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas skunde, būtinas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK reikalavimų.

17. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje svarstė galimybę V. U. atžvilgiu taikyti ir švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo V. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo galimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, sunkumą ir padarymo aplinkybes ir kt., pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, o kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant ir BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam V. U. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi kaltinamajam V. U. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.