Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Ropokalnis“ ieškinį atsakovui K. V. R., tretiesiems asmenims G. M. ir UAB „Dainesa“ dėl 253227,67 Lt / 73339,80 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai

Ieškovė bankrutavusi UAB „Ropokalnis“ 2014-09-03 iškėlė bylą teisme atsakovui K. V. R. dėl 253227,67 Lt / 73339,80 Eur žalos atlyginimo.

Nurodė, kad 2013-04-30 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Ropokalnis“, 2014-07-10 bankrotas pripažintas tyčiniu, o 2013-11-30 bendrovė pripažinta bankrutavusia.

Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad 2014-05-23 Šiaulių apskrities mokesčių inspekcija patikrinimo aktu Nr. FR0680-410 (toliau tekste ir VMI aktu) konstatavo, kad atsakovas K. V. R. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30 organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitoma parduota produkcija pagal išrašytus krovinio važtaraščius, tiekimas bendrovės parduotuvių tinklui, gauti pinigai už parduotą produkciją nebuvo apskaitomi kasos aparatu ir bendrovės kasoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Ropokalnis“ nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30 neapskaičiavo Pridėtinės vertės, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčių, Valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-06-25 Sprendimu Nr. FR0682 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino 2014-05-23 VMI akte papildomai apskaičiuotus mokesčius (9149,38 Lt Gyventojų pajamų mokesčio, 69,20 Lt įmokų į garantinį fondą, 51631,00 Lt Pelno mokesčio, 106625,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio, 24407,78 Lt VSD įmokų ir šiuo sprendimu paskirtas baudas (2745,00 Lt Gyventojų pajamų mokesčio, 21,00 Lt Įmokų į garantinį fondą, 12204,00 Lt VSD įmokų, 31 988,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 15489,00 Lt Pelno mokesčio), bei apskaičiuotus delspinigius (2344,00 Lt Gyventojų pajamų mokesčio, 24,00 Lt Įmokų į garantinį fondą, 23438,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 10599,00 Lt Pelno mokesčio. Įskaitė 2013-05-07 sumokėtus: PVM 33027,00 Lt, Pelno mokestį 2833,00 Lt, GPM 1634,34 Lt, įmokas į garantinį fondą 12,35 Lt į pagal šį sprendimą patvirtintus mokesčius, o likusiomis šiuo sprendimu patvirtintomis sumomis padidino kreditorinį įsiskolinimą tokiomis sumomis: 7515,04 Lt GPM, 2344,00 Lt GPM delspinigių, 2745,00 GPM bauda, 56,85 Lt įmokų į Garantinį Fondą (toliau ir GF), 21,00 įmokų į GF bauda, 24,00 Lt įmokų į GF delspinigių; 73598,00 Lt PVM, 31988,00 Lt PVM bauda; 10599,00 Lt PVM delspinigių; 48798,00 Lt PM, 15489,00 PM bauda, 10599,00 Lt PM delspinigių, taip pat papildomai apskaičiavo VSDFV nesumokėtas prievoles: 24407,78 Lt VSD įmokų, 12204,00 Lt įmokų baudų.

Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 37 straipsnio 7, 8 dalių ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis už bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingą ūkio subjekto vadovą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir savalaikį mokesčių sumokėjimą. Ieškovę atstovaujantis administratorius nurodo, kad atsakovas K. V. R. ne tik vengė mokesčių, bet ir savinosi neteisėtai sutaupytas lėšas, taip mažindamas juridinio asmens kapitalą ir blogindamas finansinę padėtį, todėl privalo padarytą žalą atlyginti (CK 2.87 str. 7 d., 6.251 str. 1 d.).

Teismui pateiktame procesiniame dokumente dublike akcentuojamos aplinkybės, susijusios su vadovo civilinei atsakomybei kilti būtinomis sąlygomis, reglamentuotomis CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.: žala (nesumokėti mokesčiai ir iš to kilusios sankcijos – delspinigiai, baudos), neteisėti veiksmai (apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita), kaltė (asmuo, turėdamas pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, elgėsi priešingai – organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą), priežastinis ryšys (apgaulingai tvarkant apskaitą, išvengta mokesčių, pasisavintos juridinio asmens lėšos). Ieškovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovė sužinojo apie neteisėtus atsakovo veiksmus, gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, t. y. 2014-05-23 (1 t., 1–5, 78–82 b. l.).

2014-09-23 Šiaulių apygardos teisme priimtas atsakovo K. V. R. atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, teigdamas, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir kitų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Akcentavo bylai reikšmingas aplinkybes, kad pareiga mokėti mokesčius yra įmonės, o ne jos vadovo pareiga, todėl tik įmonė yra atsakinga už mokesčių mokėjimą. Nurodė, kad vadovas galėtų būti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas ir delspinigius, jeigu būtų įrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Atkreipė teismo dėmesį, kad bendrovės vadovu dirbo tik iki 2013-03-12, todėl nėra atsakingas už laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2013-06-30. Atsakovas prašė taikyti pareikštam reikalavimui ieškinio senatį (1 t., 67–69, b. l.).

Teismui pateiktame procesiniame dokumente – triplike atsakovas nurodo, kad niekas neįrodė, nes to nebuvo, kad jis pasisavino įmonės pinigus ir turtą, todėl įmonei priskaičiuota pareiga mokėti mokesčius nėra žala. Ieškovė remiasi tik prielaidomis ir VMI sprendimu, kuris nėra prejudicinis sprendimas atsakovo atžvilgiu, nes taikytas įmonei, o ne jos vadovui (1 t., 96–99 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovę atstovaujančio bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras atstovė advokato padėjėja L. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 73340 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo K. V. R. bankrutavusios UAB „Ropokalnis“ naudai. Akcentavo bylai reikšmingas aplinkybes, kad UAB „Ropokalnis“ bankrotas įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintas tyčiniu, o nepatenkinti įmonės kreditorių reikalavimai viršija 500000 Lt.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2013 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Ropokalnis“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 4 d.

2014 m. liepos 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 16 d., BUAB „Ropokalnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2013-11-30 bendrovė pripažinta bankrutavusia (1 t., 54–57, 83–85 b. l.; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-207-883/2015).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nuo 1994-06-17 iki 2013-03-13 bendrovei vadovavo direktorius K. V. R., o nuo 2013-03-13 iki 2013-07-23 G. M.; bendrovės akcininkas nuo 2003-06-27 iki 2013-03-22 buvo K. V. R., o nuo 2013-03-22 yra UAB „Dainesa“ (pridėta civilinė byla Nr.B2-801-124/2014, 1t., 12–27 b. l.)

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-207-883/2015 patvirtinti BUAB „Ropokalnis“ pareikšti 626362,57 Lt kreditoriniai reikalavimai. 2015-03-24 nutartimi patvirtintas patikslintas 125727,09 Eur kreditorinis VĮ Turto bankas, perėmusio VMI prie FM kreditorinį reikalavimą, reikalavimas, o 2014-10-28 nutartimi patvirtintas patikslintas VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas – 112927,16 Lt. Šiuo metu nepatenkinti bendrovės kreditorių reikalavimai sudaro 290186,82 Eur (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-207-883/2015).

Motyvuojamoji dalis

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Bankrutavusios UAB „Ropokalnis“ ir jos kreditorių interesus pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatas ginantis administratorius pareiškė ieškinį teisme, prašydamas priteisti 253227,67 Lt / 73339,80 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas iš atsakovo – akcininko ir direktoriaus K. V. R..

Prašomos priteisti žalos dydis įrodinėjamas 2014-05-23 Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. FR0680-410 (toliau tekste ir VMI aktu), kuriame konstatuota, kad atsakovas K. V. R. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30 organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitoma parduota produkcija pagal išrašytus krovinio važtaraščius, tiekimas bendrovės parduotuvių tinklui, gauti pinigai už parduotą produkciją nebuvo apskaitomi kasos aparatu ir bendrovės kasoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Ropokalnis“ nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30 neapskaičiavo Pridėtinės vertės, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčių, Valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-06-25 Sprendimu Nr. FR0682 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino 2014-05-23 VMI akte papildomai apskaičiuotus mokesčius (9149,38 Lt Gyventojų pajamų mokesčio, 69,20 Lt įmokų į garantinį fondą, 51631,00 Lt Pelno mokesčio, 106625,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio, 24407,78 Lt VSD įmokų ir šiuo sprendimu paskirtas baudas (2745,00 Lt Gyventojų pajamų mokesčio, 21,00 Lt Įmokų į garantinį fondą, 12204,00 Lt VSD įmokų, 31988,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 15489,00 Lt Pelno mokesčio), bei apskaičiuotus delspinigius (2344,00 Lt Gyventojų pajamų mokesčio, 24,00 Lt Įmokų į garantinį fondą, 23438,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 10599,00 Lt Pelno mokesčio. Įskaitė 2013-05-07 sumokėtus: PVM 33027,00 Lt, Pelno mokestis 2833,00 Lt, GPM 1634,34 Lt, įmokas į garantinį fondą 12,35 Lt į pagal šį sprendimą patvirtintus mokesčius, o likusiomis šiuo sprendimu patvirtintomis sumomis didinti kreditorinį įsiskolinimą tokiomis sumomis: 7515,04 Lt GPM, 2344,00 Lt GPM delspinigių, 2745,00 GPM bauda, 56,85 Lt įmokų į Garantinį Fondą (toliau ir GF), 21,00 įmokų į GF bauda, 24,00 Lt įmokų į GF delspinigių; 73598,00 Lt PVM , 31988,00 Lt PVM bauda; 10599,00 Lt PVM delspinigių; 48798,00 Lt PM, 15489,00 PM bauda, 10599,00 Lt PM delspinigių; taip pat informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių apie UAB „Ropokalnis“ papildomai apskaičiuotas nesumokėtas prievoles: 24407,78 Lt VSD įmokų, 12204,00 Lt įmokų baudų.

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-801-124/2014 įsiteisėjusia 2013 m. gruodžio 14 d. nutartimi BUAB „Ropokalnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir tai sudaro galimybę taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams (ĮBĮ 20 str. 7 d.).

Iš teismui pateikto 2014-05-23 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto matyti, kad mokestinis UAB „Ropokalnis“ patikrinimas buvo atliekamas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2013-03-06 specialisto išvadą Nr. 5-4/26 už laikotarpį nuo 2009-02-27 iki 2012-09-20; pagal surinktą priešpriešinę informaciją pardavėjų, dirbusių UAB „Ropoalnis“ priklausančiose parduotuvėse, atlikus buvusių darbuotojų apklausą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovėje vedama dviguba apskaita, nurodyta, kad UAB „Ropokalnis“ už 2009–2012 m. tvarkė apskaitą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje parduotos produkcijos pagal išrašytus krovinio važtaraščius ir pateiktus bendrovės parduotuvių tinklo parduotuvėms, gautų pinigų už parduotą produkciją neapskaitė kasos aparato ir bendrovės kasos pajamose. Bendrovei mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuoti mokesčiai, nes bendrovė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. neapskaičiavo Pridėtinės vertės, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į Garantinį fondą mokestį ir minėtų mokesčių deklaracijose įrašė nepatikimus ir prieštaringus duomenis (1 t., 6–39 b. l.). Teismo vertinimu, VMI patikrinimo akto duomenų pakanka išvadai, kad UAB „Ropokalnis“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, siekiant išvengti privalomų mokesčių valstybei, o taip pat atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais.

Byloje nustatyta, kad K. V. R. buvo vienintelis bankrutavusios bendrovės akcininkas, ir dirbo direktoriaus pareigose 1994-06-17 iki 2013-03-12, kai sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Dainesa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., 77, 78 b. l.). Valstybės įmonės registrų centro duomenimis vadovo ir akcininko pasikeitimas viešajame registre įregistruotas tik 2013-03-22, t. y. tą pačią dieną, kai Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. B2-207-883/2015 pagal ieškovo UAB „Infora“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ropokalnis“ (pridėta civilinė byla Nr. B2-801-124/2014, 1 t., 12–27 b. l.; LITEKO duomenys civilinė byla Nr.B2-207-883/2015). Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Ropokalnis“ ūkinės-komercinės veiklos nevykdė, nes parduota įmonė buvo nemoki, jos turtas buvo areštuotas ir antstolis T. U. vykdė priverstinį skolos išieškojimą kreditoriaus UAB „GENBA FOOD“ naudai pagal išduotą vykdomąjį raštą (LITEKO duomenys, 2013-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-207-883/2015).

CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju atsakovas V. R. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Dėl šių aplinkybių teismas atsakovo K. V. R. elgesį, organizuojant UAB „Ropokalnis“ buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės dokumentų išsaugojimą, vertina kaip neteisėtą, neatitinkantį CK 2.87 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 21 straipsnių (2001-11-06 Nr. IX-574) reikalavimų, pažeidžiantį ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus (CK 6. 246 str.). Šią teismo išvadą patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutarties turinys civilinėje byloje Nr. B2-801-124/214 dėl BUAB „Ropokalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-16 nutartis, kuria Šiaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartis palikta nepakeista (pridėta civilinė byla Nr. B2-801-124/214, 2 t., 101–108, 176–180 b. l.). Šiose nutartyse konstatuoti neteisėti atsakovo V. K. R. veiksmai, susiję su apgaulingu BUAB „Ropokalnis“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiant išvengti privalomų mokesčių valstybei, o taip pat atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais, yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje, todėl teismas jais vadovaujasi be papildomos įrodymų analizės (CPK 182 str. 2 p.).

Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad atsakovas neginčija 2014-06-25 VMI Nr. FR0682 sprendimu patvirtintų BUAB „Ropokalnis“ papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių dydžio, deleguodamas šią pareigą bankrutavusios bendrovės administratoriui, tačiau tvirtina, kad mokesčiai paskaičiuoti už laikotarpį, kuris apima ne tik jo, bet ir trečiojo asmens G. M. vadovavimo laikotarpį. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams ir nurodo, kad vadovas galėtų būti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas ir delspinigius, jeigu būtų įrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi, byloje iš esmės sprendžiamas ginčas dėl ieškinio senaties taikymo pareikštam reikalavimui ir atlygintinos žalos dydžio.

Ieškinio senaties pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas 2014-09-01 ir grindžiamas aplinkybėmis, kurios paaiškėjo VMI atlikus mokestinį patikrinimą ir bankrutavusios bendrovės administratoriui pateikus 2014-06-25 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. FR0682 dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių UAB „Ropokalnis“. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad ieškinys pareikštas per du mėnesius nuo aplinkybių apie ūkio subjektui padarytą žalą paaiškėjimo dienos. Dėl šių aplinkybių atsakovo prašymas taikyti byloje pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.125 str., 1.127 str. 1 d.).

Atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikti atsikirtimai, susiję su administratoriaus teise reikšti bankrutavusios bendrovės vadovui regresinį reikalavimą taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas UAB „Ropokalnis“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra ženkliai didesnis – 158642,46 Eur (LITEKO duomenys, bankroto byla Nr. B2-207-883/2015).

Negalima sutikti ir su argumentais, kad paskaičiuotos baudos ir delspinigiai apima ir byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančio G. M. vadovavimo UAB „Ropokalnis“ laikotarpį, nes Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-23 Patikrinimo akte Nr. FR0680-410, kuriuo ir grindžiamas byloje pareikštas ieškinys, buvo konstatuoti tik įmonės tyčinio bankroto kaltininko atsakovo K. V. R. veiksmai. Be to, viešajame registre vadovų ir akcininkų pasikeitimas buvo įregistruotas, kaip jau minėta šioje nutartyje, tik 2013-03-22, t. y. tą pačią dieną, kai Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. B2-207-883/2015 pagal ieškovo UAB „Infora“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ropokalnis“ (pridėta civilinė byla Nr. B2-801-124/2014, 1 t., 12–27 b. l.; LITEKO duomenys civilinė byla Nr.B2-207-883/2015). Be to, 2014-07-10 įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-801-124/2014, kuria UAB „Ropokalnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu buvo konstatuota, kad „atsakovo K. V. R. nesąžiningumą įrodo tai, kad šis asmuo, išpardavęs beveik visą UAB „Ropokalnis“ turtą ir žinodamas, kad kreditoriai ketina kelti bankroto bylą, perleido juridinio asmens akcijas G. M. ir UAB „Dainesa“, melagingai nurodydamas, jog UAB „Ropokalnis‘ įsiskolinimas kredtoriams 2013-03-01 dienai sudaro 126 508,59 Lt, kai įsiskolinimai kreditoriams tuo metu sudarė apie 500000 Lt“ (1 t., 56 b. l.).

Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonė laiku nesumokėjo įmokų į valstybės biudžetą, ginčo nėra. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti apeliantas pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumą, organizuojant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą (CPK 12, 178 str.). Aukščiau paminėtame teisiniame reglamentavime dėl apskaitos tvarkymo yra nurodyta, kad visos su įmonės veikla susijusios ūkinės operacijos (įvykiai) turi būti pagrįstos atitinkamais finansiniais dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo į bylą pateikti paaiškinimai, rašytiniai dokumentai ir apklausti liudytojai G. T., V. K. K. V. R. kaltės prezumpcijos nepaneigė, tačiau, vadovaudamasis CK 6.249, 6.247 straipsnių nuostatomis, teismas sutinka su atsakovo ir jo atstovo pateiktais argumentais, kad nagrinėjamu atveju, konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, jis gali būti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas ir delspinigius, nes mokesčių valstybės biudžetui mokėjimas yra ūkio subjekto, o ne jos vadovo prievolė. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo galimai pasisavintas įmonės lėšas, kurios turėjo būti panaudotos mokesčių mokėjimui, nagrinėjamu atveju yra grindžiami tik prielaidomis, todėl turi būti atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-06-25 Sprendime Nr. FR0682 esančius duomenis UAB „Ropokalnis“ paskaičiuotos baudos ir delspinigiai sudaro 24911,09 Eur / 86013 Lt (2344,00 Lt GPM delspinigiai, 2745,00 GPM bauda, 21,00 įmokų į GF bauda, 24,00 Lt įmokų į GF delspinigiai, 31988,00 Lt PVM bauda, 10599,00 Lt PVM delspinigiai, 15489,00 PM bauda, 10599,00 Lt PM delspinigiai; 12204,00 Lt VSD įmokų bauda). Ši suma ir priteistina BUAB „Ropokalnis“, iš dalies tenkinant byloje pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, o atsakovo atsikirtimai, susiję su tariamai netinkamu ieškinio reikalavimų suformulavimu, atmestini kaip neįtakojantys priimamo sprendimo teisėtumo (CPK 265 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo K. V. R. dėl jo kaltės įmonės ir jos kreditorių patirtus nuostolius – 24911,09 Eur / 86013 Lt (CK 1.137 str. 3 d., 2. 50 str. 3 d., 2.87 str., 6.245 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., CPK 178 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str., ir 6.210 str. nuostatomis, iš atsakovo V. K. R. ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2014-09-03 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – K. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto areštas, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo K. V. R. taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 22,54 Eur ( 1 t., 90 b. l.) ir 747 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 str., 83 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 150 str. 2 d., 256 str., 259 str., 261 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ropokalnis“, j. a. k. 171383694, buveinė: Žvejų g. 8, Šeduva, Radviliškio r. sav., 24911,09 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus vienuolika eurų 9 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos 24911,09 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 22,54 Eur (dvidešimt dviejų eurų 54 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 747 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį valstybei.

2014-09-03 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – K. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.