- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- I1-5263-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00866-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į administracinį teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. Marijampolės PN įkalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Karantino patalpoje (kameroje Nr. 7) trūko gyvenamojo ploto, nes su juo patalpoje buvo dar 8 nuteistieji. Pati patalpa buvo labai prastos būklės, visos sienos buvo padengtos purvu, pelėsiu, sienose buvo atsilupę dažai. Patalpoje vietoje langų buvo įrengti stoglangiai, kurie nuo grindų buvo 5 metrų aukštyje, todėl juos atidaryti buvo galima tik ant valgomojo stalo pastačius dviaukštę lovą ir ant jos užlipus. Patys stoglangiai buvo prastos būklės, pajuodę nuo dulkių, nešvarūs, pro stiklus nepatekdavo dienos šviesa. Patalpoje nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, todėl patalpoje buvo drėgna. Patalpoje iš sanitarinio mazgo sklido nemalonūs kvapai, pats sanitarinis mazgas buvo prastos būklės (varvėjo vanduo, surūdiję vamzdžiai), vietoje sėdimo klozeto buvo įrengta skylė grindyse. Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad atvykęs į Marijampolės PN negavo tinkamos medicininės priežiūros, nes jis serga kepenų ciroze. Pareiškėją medicinos seselė apžiūrėjo tik tai kitą dieną po jo atvykimo į Marijampolės PN. Patalpa kurioje pareiškėjas buvo apžiūrėtas buvo netvarkinga, joje buvo pilna dulkių, purvo ir drėgmės. Dėl tokių netinkamų Marijampolės PN veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, depresiją, pareiškėjas dėl nekoloringo maisto nuolat jautė alkį, pareiškėjui sutriko miegas.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepimu (b. l. 17-21) į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN pateikė duomenis, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas yra 33,84 kv. m, joje buvo laikoma iki 9 nuteistųjų, todėl kiekvienam nuteistajam teko po 3,76 kv. m gyvenamojo ploto. Nurodė, kad kameros Nr. 7 būklė yra puiki, jokio purvo, pelėsio ar nusilupusių dažų nematyti, pateikė tai patvirtinančias nuotraukas. Nurodė, kad neturi duomenų, kad kameros Nr. 7 sanitariniame mazge būtų varvėjęs vanduo, kad vamzdžiai būtų surūdiję. Nurodė, kad kameroje Nr. 7 yra įrengti šviesos langai. Marijampolės PN kamerose yra įrengtas vėdinimas, tai patvirtina byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Specialus projektas“ techninis projektas. Nurodė, kad Marijampolės PN patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Marijampolės PN pareiškėjui 2021 m. gruodžio 6 d. buvo suteiktos medicininės paslaugos, tai patvirtina įrašas esantis pareiškėjo sveikatos kortelėje. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Marijampolės PN dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.
Pareiškėjas skundu prašė priteisti neturtinės žalos, kurią, jo teigimu, Marijampolės PN patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.
Ginčo laikotarpiu gyvenamųjų patalpų plotą reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. V-317 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“. Šio įsakymo 2.2 papunktis nustato 3.6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.
Iš Marijampolės PN pateiktų duomenų (b. l. 18, 22) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas yra 33,84 kv. m, joje buvo laikoma iki 9 nuteistųjų, todėl kiekvienam nuteistajam teko po 3,76 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais Marijampolės PN pateiktais duomenimis, nes ir pats pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad su juo kameroje dar buvo laikomi 8 nuteistieji. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamera Nr. 7 buvo labai prastos būklės, visos sienos buvo padengtos purvu, pelėsiu, sienose buvo atsilupę dažai, stoglangiai buvo purvini, kameroje nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kameroje buvo drėgna, kameroje sanitarinis mazgas buvo prastos būklės (varvėjo vanduo, surūdiję vamzdžiai), iš sanitarinio mazgo sklido nemalonūs kvapai.
Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18) nurodė, kameros Nr. 7 būklė yra puiki, jokio purvo, pelėsio ar nusilupusių dažų nematyti, byloje pateikė tai patvirtinančias nuotraukas (b. l. 39-49). Nurodė, kad Marijampolės PN neturi duomenų, kad kameros Nr. 7 sanitariniame mazge būtų varvėjęs vanduo, kad vamzdžiai būtų surūdiję. Nurodė, kad Marijampolės PN kamerose yra vėdinimas, byloje pateikė kad patvirtinantį UAB ,,Specialus projektas“ techninį projektą (b. l. 25-35). Nurodė, kad Marijampolės PN patalpos atitiko higienos normos reikalavimus, keliamus temperatūrai, apšvietimui, švarai, sveikatai, gryno oro patekimui.
Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir jų teisingumu. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo pateiktą atsiliepimą (b. l. 54-55) nurodė, kad Marijampolės PN teismui pateikė ne kameros Nr. 7, o kitos kameros nuotraukas. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad Marijampolės PN pateiktų teismui nuotraukų su atsiliepimu jis negavo. Teismas vertindamas šiuos pareiškėjo nurodytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Marijampolės PN teismui pateikė ne kameros Nr. 7 nuotraukas, o kitos kameros nuotraukas. Pareiškėjo argumentas, kad Marijampolės PN teismui siųstų nuotraukų negavo laikomas nepagrįstu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad teismas pareiškėjui siuntė Marijampolės PN atsiliepimą su priedais (b. l. 53), atsiliepimą su priedais pareiškėjas gavo, ką pareiškėjas patvirtino savo parašu (b. l. 58).
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl kameros neatitikimo higienos normos, teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Higienos normų HN 134:2015 pažeidimu nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Marijampolės PN, žinodami apie tam tikrus kameros neatitikimus Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius argumentus. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Higienos normų HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančios kameros spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Todėl pareiškėjo skundo argumentai susiję su tuo, kad kamera neatitiko higienos normų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016, 2019 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-662/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovės atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir panašiai) ir negali pateikti (žiūrėti, pavyzdžiui 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Marijampolės PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 7 buvo įrengti stoglangiai, kuriuos atidaryti ir taip pravėdinti kamerą buvo sunku.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentą dėl kameroje įrengtų stoglangių, teismas pažymi, kad stoglangių įrengimas yra numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų ,,Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.9 papunktyje. Šiame papunktyje numatyta, kad <...> naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai <...>. Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad kameroje įrengtus stoglangius (šviesos langus) buvo sunku atidaryti ir taip pravėdinti kamerą, teismas pažymi, kad Marijampolės PN veikia mechaninė vėdinimo sistema, todėl toks kameros vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, kad kameroje buvo įrengti stoglangiai, nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros Nr. 7 sanitariniame mazge vietoje sėdimo klozeto buvo įrengta skylė grindyse.
Teismas tokį pareiškėjo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad kameroje yra įrengtas sėdimas klozetas (b. l. 46).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Marijampolės PN negavo tinkamos medicininės priežiūros, nes jis serga kepenų ciroze. Pareiškėją medicinos seselė apžiūrėjo tik tai kitą dieną po jo atvykimo į Marijampolės PN.
Vertinant šį pareiškėjo skundo argumentą, teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų apie nuteistąjį (b. l. 23) bei įrašo pareiškėjo sveikatos kortelėje (b. l. 38) matyti, kad pareiškėjui 2021 m. gruodžio 6 d. grįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui tą pačią dieną Marijampolės PN buvo suteiktos medicinos priežiūros paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN jam tinkamai nebuvo suteiktos medicinos paslaugos, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpa kurioje jam buvo teikiamos medicinos priežiūros paslaugos buvo netvarkinga, joje buvo pilna dulkių, purvo ir drėgmės.
Kaip minėta anksčiau, Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 18) nurodė, kad Marijampolės PN patalpos atitinka higienos normų reikalavimus.
Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad patalpa kurioje jam buvo teikiamos medicinos priežiūros paslaugos buvo netvarkinga, joje buvo pilna dulkių, purvo ir drėgmės, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Higienos normų HN 134:2015 pažeidimu nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai, kad patalpa kurioje pareiškėjui buvo teikiamos medicinos priežiūros paslaugos buvo netvarkinga, joje buvo pilna dulkių, purvo ir drėgmės, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN dėl nekoloringo maisto nuolat jautė alkį.
Vertinant šį pareiškėjo skundo argumentą, teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Marijampolės PN tiekiamas maistas buvo nekoloringas, kad dėl to nuolat jautė alkį, tačiau daugiau jokių aplinkybių nenurodė, šio skundo argumento nedetalizavo. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą, nes Marijampolės PN byloje pateikė duomenimis (b. l. 59-71), iš kurių matyti, kad Marijampolės PN tiekiamo maisto valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologines normas.
Šioje byloje nenustatyta, jog Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas pažymi, kad tam tikras pareiškėjo laisvių apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, teismo vertinimu paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.