Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 2 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 82 straipsnio 3 dalimi paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, teistas:

1) 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 16 parų areštu;

2) 2020 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį - 50 parų areštu;

3) 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkis metus. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį dėl šios dalies priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. liepos 9 d. apie 18.09 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,40 promilių girtumas.

Be to, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, būdamas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkiems metams, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūno 2022 m. birželio 15 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas apie teisines pasekmes vengiant atlikti teismo skirtą įpareigojimą, 2022 m. liepos 9 d. vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. liepos 9 d. ryte susitiko su darbdaviu L. K. L. K. priklausančiame automobilyje. Turėjo vykti į darbą, tačiau L. K. buvo neblaivus ir į darbą nevyko. Jis taip pat iš vakaro buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir jautėsi blogai. Sėdint automobilyje jis išgėrė keturis butelius alaus, o L. K. išgėrė 0,25 ltr. degtinės. Begeriant jam paskambino jo draugas D. J. ir pasiūlė susitikti prie ežero. L. K. su D. J. susipažino kalbantis telefonu, anksčiau jo nepažinojo. Važiuojant pas D. J., L. K. keletą kartų automobilyje buvo užmigęs. Negali pasakyti, ar L. K. suprato, kad jam leido vairuoti automobilį. Nuvykę prie ežero vartojo alkoholinius gėrimus, o po to važiuojant atgal jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jam buvo nustatytas 2,40 prom. girtumas. Prašo nekonfiskuoti L. K. priklausančio automobilio. Nurodo, kad sutinka sumokėti konfiskuotino automobilio vertę t. y. 3060 eurų. Taip pat paaiškino, kad 2022 m. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal analogiškus baudžiamojo kodekso straipsnius ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta vairuoti transporto priemones penkis metus. 2022 m. birželio 15 d. buvo nuvykęs į probacijos tarnybą ir ten jam buvo išaiškinta atsakomybė už baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodė, kad 2022 m. liepos 9 d. vairuodamas automobilį pažeidė jam skirtą įpareigojimą dėl alkoholio vartojimo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“ parodymų matyti, kad 2022 m. liepos 9 d. 18.09 val. ir 18.25 val. S. J. buvo patikrintas girtumas, abiem kartais nustatytas 2,40 promilės girtumas (t. 1, b. l. 41-44).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti įvairūs transporto priemonės kėbulo apgadinimo požymiai, radiatoriaus grotelių trūkumas. Pažymėta, kad automobilis saugomas laikino saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 45-47).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas K. V. (t. 1, b. l. 50).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas L. K. (t. 1, b. l. 51).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacijos matyti, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“ E 200 CDI vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2022 m. liepos mėn. yra 3 060,00 eurų (t. 1, b. l. 52).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimas, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2022-03-01 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-12-28. Lietuvos probacijos tarnyboje 2022-06-15 S. J. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2022-08-24 patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą nustatyta, kad S. J. 2022-07-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281(1) straipsnio 1 dalį. (Baudž. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kadangi S. J. piktybiškai ir sistemingai nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (t. 1, b. l. 10-11).

Iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, rezoliucinės dalies matyti, kad S. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l. 173-176, 177-183)

Iš 2022 m. birželio 15 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad S. J. 2022 m. birželio 15 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia - 2021-12-28, pabaiga - 2026-12-27 (t. 1, b. l. 110-114).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau neblaivumo laipsnis, pasitvirtino. S. J. kaltę patvirtina liudytojo L. K. parodymai bei rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio parodymų išrašai, iš kurių matyti, kad neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 promilių ribą. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad S. J. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tyčia. Kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, supranta, kad pažeidžia reikalavimus ir nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus įrodymus konstatuotina, kad S. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis). Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. J. ankščiau teistas tris kartus, iš jų vieną kartą dėl analogiškų nusikalstamų veikų (vairavimo, esant neblaiviam, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), bausmės neatlikęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (t. 1, b. l. 184-187). Pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, neskatintas (t. 1, b. l. 192-193). (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad S. J. 2014 m. gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. yra (duomenys neskelbtini) pacientas (t. 1, b. l. 199). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 5). Individualizavus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirtos bausmės susijusios su jo izoliavimu, kitos rūšies bausmės būtų aiškiai per švelnios. Teismas laiko, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės jo taip nepaveikė, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skirtinos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytinas didesnis nei bausmės vidurkis, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio terminas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės bendrinamos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles, o būtent griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu subendrintina su 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bei neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. J. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu jis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir bausmės pabaiga yra 2023 m. balandžio 9 d. Todėl iki įsiteisės teismo nuosprendis, tikslinga paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

S. J. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,40 promilių) laipsnis, be to vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Neblaivus vairuoja ne primą kartą, už tai buvo tris kartus nuteistas, baustas administracine tvarka taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas maksimalus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – penkeri metai, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsitesėjimo dienos

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant L. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mersedes Benz E 200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam S. J. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant L. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mersedes Benz E 200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas yra L. K., kuriam 2022 m. liepos 19 d. minėtas automobilis ir jo registracijos liudijimas buvo grąžinti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas L. K. paaiškino, kad nepamena jog 2022 m. liepos 9 d. būtų leidęs kaltinamajam S. J. vairuoti jam priklausančią transporto priemonę - automobilį Mersedes Benz E 200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo, kad S. J. neturi vairuotojo pažymėjimo ir, kad įvykio dieną, būdamas neblaivus, kad kaltinamasis vairuos jam priklausantį automobilį Mersedes Benz E 200CDI. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti L. K. priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš S. J. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio Mersedes Benz E 200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. K. vertę atitinkanti pinigų suma – 3060,00 Eur.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis S. J. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti jam bausmes:

- pagal baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimanti švelnesnę bausmę, ir paskirti S. J. subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. J. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos ir 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vieną) mėnesį ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Paskirti S. J. kardomąją priemonę suėmimą ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. J. faktinio sulaikymo dienos, vykdant teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti valstybės naudai iš S. J. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės Mersedes Benz E 200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3060 (tris tūkstančius šešiasdešimt) eurų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas (duomenys neskelbtini)) tarnautojui. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 255,83 eurus išlaidų priteisimo iš S. J..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam S. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).