Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-1055-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
2YT-1055-984/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1055-984/2017Teisminio proceso Nr.2-44-3-00793-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjai L. M. ir jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje –VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina B. S. priėmė mirusio sutuoktinio T. S. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai T. S. ir B. S. turėjo 2 vaikus – pareiškėją L. M. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų R. S., gim. (duomenys neskelbtini). T. S. mirė 1975 m. sausio 13 d., tačiau po jo mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Po pareiškėjos tėvo mirties liko turtas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat namuose likęs turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės dirbimo įrankiai. Minėtame name po T. S. mirties gyveno jo sutuoktinė B. S. su vaikais, naudojosi namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, tvarkė namus, žemės sklypą, mokėjo mokesčius, t. y. pareiškėjos motina faktiškai priėmė mirusio sutuoktinio palikimą ir jį valdė iki savo mirties, 2005 m. balandžio 23 d. Mirus B. S., jos vaikai L. M. ir R. S. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir mirusios motinos palikimą priėmė. R. S., kuris nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų, mirė 2017 m. vasario 14 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. S. priėmė T. S. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jis neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą B. S., T. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad B. S. priėmė T. S. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškime aptariamo namo adresas buvo (duomenys neskelbtini), o vėliau buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini).

Liudytoja S. J. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjos draugė ir pareiškėją pažįsta nuo pirmos klasės (1963 m.). Patvirtino, kad pareiškėja su broliu ir tėvais nuolat gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjos dukra, ir aptariamas namas yra motinos gimtasis namas, kurį, jos žiniomis, pastatė motinos tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvai sutuoktiniai T. S. ir B. S. turėjo 2 vaikus – pareiškėją L. M. (ikisantuokinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 11-13, 17). T. S. mirė 1975 m. sausio 13 d. (b. l. 14), tačiau po jo mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Po pareiškėjos tėvo mirties liko turtas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat namuose likęs turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės dirbimo įrankiai. Byloje nėra duomenų, kad T. S. būtų sudaręs testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po T. S. mirties.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų CPK444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju, laikytina, kad po T. S. mirties jo sutuoktinė, pareiškėjos motina B. S., jo palikimą priėmė jį faktiškai valdant. Pareiškėjos teigimu, po tėvo T. S. mirties liko turtas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat namuose likęs turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės dirbimo įrankiai. Minėtame name po T. S. mirties gyveno jo sutuoktinė B. S. su vaikais, naudojosi namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, rūpinosi turtu. Byloje esanti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo, kad pareiškėjos motina B. S. nuo 1960 m. gruodžio 16 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi J(duomenys neskelbtini) (b. l. 16).Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškime aptariamo namo adresas buvo (duomenys neskelbtini), o vėliau buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, kad B. S. po savo sutuoktinio mirties su vaikais gyveno aptariamame name įrodo ir įrašai pateiktoje namų knygoje, liudytojos S. J. parodymai teismo posėdyje. Byloje nėra asmenų, prieštaraujančių pareiškimo patenkinimui. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjos motina B. S. mirusio sutuoktinio T. S. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. M. B. S.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po T. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė