Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Reginai Urvakienei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., suinteresuotam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM), Telšių rajono savivaldybės administracijai, A. S. dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Apie bylos nagrinėjimą 2013-11-22 paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje (b.l. 73-74, 75). Pareiškimų dėl įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje esančiais pareiškėjo pateiktais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-11-14 bei 2013-09-06 suformuotais išrašais apie statinius ir patalpas/butus, kurie vienas kitą papildo, nustatyta nekilnojamojo turto, esančio Telšių r., Varniuose, Žarėnų g. 13, į kurį parašoma nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, teisinė registracija (b.l. 12-14, 46, 47-49, 50-51):

- Į pastatą - veterinarijos laboratoriją, unikalus Nr. 7895-8008-1014, pažymėjimas plane 1B1p, bendras plotas 130,19 kv.m, verslo plotas 50,04 kv.m, gyvenamasis plotas 46,55 kv.m, nuosavybės teisės neįregistruotos. Šiame pastate esanti negyvenamoji patalpa - įstaiga, unikalus Nr. 7895-8008-1014:0002, plotas 50,04 kv.m, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, gyvenamoji patalpa yra privatizuota pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

- Į pastatą - veterinarijos stotį, unikalus Nr. 7895-8008-1025, pažymėjimas plane 2D2p, bendras plotas 176,04 kv.m, verslo plotas 135,94 kv.m, gyvenamasis plotas 32,80 kv.m., nuosavybės teisės neįregistruotos. Šiame pastate esanti gyvenamoji patalpa yra privatizuota pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

- Į Pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 7895-8008-1036, pažymėjimas plane 3I1p, užstatytas plotas 69 kv.m, nuosavybės teisės neįregistruotos, tačiau šiame pastate esanti ūkinė patalpa unikalus Nr. 7895-8008-1036:0001, bendras plotas 22,90 kv.m, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir ši patalpa yra negyvenamosios patalpos – įstaigos, unikalus Nr. 7895-8008-1014:0002, priklausinys.

- Į pastatą-daržinę, unikalus Nr. 7895-8008-1047, pažymėjimas plane 4I1m, užstatymo plotas 169 kv.m, įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir šis pastatas yra negyvenamosios patalpos - įstaigos, unikalus Nr. 7895-8008-1014:0002, plotas 50,04 kv.m, nuosavybės teise priklausančios Lietuvos Respublikai, priklausinys.

Pareiškėjo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad V. K. pagal 1992-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 470 ir A. S. pagal 1992-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 471 privatizavo tuo pačiu adresu esančius butus, unikalūs Nr. 7895-8008-1014:0001 ir 7895-8008-1025:0001, esančius pastate - veterinarijos laboratorijoje ir pastate – veterinarijos stotyje, jiems kartu su Lietuvos Respublika priklauso po 1/3 inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. 7895-8008-1069 (b.l. 12-14).

Pareiškėjo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad veterinarijos laboratoriją ir stotį bei kitą neprivatizuotą turtą pagal 1992-05-28 miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 195v nuo 1992-06-04 patikėjimo teise valdė Valstybinė veterinarijos ligoninė (b.l. 20, 46, 47-49, 50-51). Pareiškėjo vadovaujama Valstybinė veterinarijos ligoninė buvo pertvarkyta ir 1994-11-02 įregistruota UAB „Adovika“, vykdanti veterinarinę veiklą, direktoriumi buvo pareiškėjas V. K. (b.l. 26, 27). Komisija, susidedanti iš V. K. ir A. S., turto priėmimo perdavimo aktu (sudarymo data nenurodyta) perdavė iš Varnių valstybinės veterinarijos ligoninės UAB-ovei „Adovika“ pagrindines priemones - Valstybinės veterinarijos ligoninės patikėjimo teise valdytą nekilnojamąjį turtą (veterinarijos ambulatoriją, stacionarą, tvartą) ir inventorių (b.l. 20-21). V. K. ir A. S. 2001-10-10 sutartimi įsteigė fizinių grupę, kuri 2001-11-14 pagal privatizavimo sutartį su VĮ Valstybės turto fondu privatizavo UAB „Adovika“ akcijas ir tapo bendrovės akcininkais (b.l. 16, 17-18, 19, 24, 25). UAB „Adovika“, savininkų, t.y. akcininkų V. K. ir A. S. sprendimu, likviduota ir išregistruota 2002-05-29 (b.l. 27, 29). 2002-05-17 UAB „Adovika“ likvidavimo ir turto paskirstymo aktu bendrovės (patikėjimo teise valdytas) turtas, proporcingai turimoms akcijoms, paskirstytas akcininkams V. K. ir A. S. (b.l. 23).

VĮ Registrų centro Telšių filialo 2011-07-21 sprendimu Nr. Rs-38 V. K. prašymas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, esantį Varniuose, Žarėnų g. 13-1, reg. Nr. 80/42342, netenkintas, nes į šį turtą įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Valstybinės veterinarijos ligoninės patikėjimo teisė, likviduojamos UAB „Adovika“ teisės į šį turtą nebuvo įregistruotos (b.l. 7-8). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi V. K. skundą, 2011-09-02 sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus 2011-07-21 sprendimą (b.l. 10-11). Šis sprendimas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.

Įgyjamosios senaties (usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, kai yra visos LR CK 4.68 – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką – t.y. valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.). 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, t.y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų.

Imperatyviai draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Šio draudimo teismas negali paneigti aiškindamas ir taikymas įstatymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, net ir konstatavus, jog valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės į jai priklausančius daiktus ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, ir juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007, 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2006).

Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 str.) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdomas 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo ir 1991-02-28 Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir LR CK 4.69 str. 3 d., konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 str. 3 d. draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Tai, kad valstybės nuosavybės teisės į veterinarijos laboratoriją, veterinarijos stotį ir ūkinį pastatą, neįregistruotos, nesudaro pagrindo vertinti, kad šie pastatai nėra valstybės nuosavybė. Remiantis byloje esančiais įrodymais, įvertinus tai, kad dalis turto, į kurį prašoma nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, yra įregistruota kaip valstybės nuosavybė, darytina išvada, kad pertvarkius Valstybinę veterinarijos ligoninę jos patikėjimo teise valdytas valstybei priklausantis turtas buvo perduotas įsteigtai UAB „Adovika“ taip pat patikėjimo teise, o ne nuosavybėn. Fizinių asmenų grupė, kurią sudarė pareiškėjas V. K. ir A. S., privatizavo UAB „Adovika“ akcijas, o ne įmonę kaip turtinį kompleksą (LR CK 6.402 str. -6.410 str.), todėl patikėjimo teise valdyto nekilnojamojo turto teisinis statusas nepasikeitė. Esant tokioms aplinkybėms, 2002-05-17 UAB „Adovika“ likvidavimo ir turto paskirstymo aktas, sudarytas akcininkų V. K. ir A. S., kuriuo jiems paskirstytas bendrovės patikėjimo teise valdytas valstybei priklausantis turtas (b.l. 23), yra niekinis ir jokių teisinių pasekmių nesukuria.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytas nekilnojamaiss turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn ir tebepriklauso valstybei - yra valstybės nuosavybė. Nėra vienos iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti, todėl pareiškimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.