Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-28 · Administracinė byla Nr. I-6715-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-10-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-28
Bylos Nr.
I-6715-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00639-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6715-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-00639-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriausiant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui T. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas T. Ž. su 2015-01-08 skundu (I t., b. l. 1–5), kurį tikslino 2015-02-12 (I t., b. l. 43) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2012-01-11 iki 2012-11-27 buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:

Lukiškių TI-K pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu rūkančiais asmenimis, nors yra nerūkantis, ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, dėl tabako dūmų pareiškėjui kildavo alerginė reakcija, dusulys. Visa tai dar labiau sustiprino ventiliacijos nebuvimas.

Kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, o naktį apšvietimo išvis nebuvo. Šviesa per langą patekdavo sunkiai. Dėl grotų nebuvo įmanoma išvalyti lango iš vidaus. Esą dienos apšvieta kamerose galėjo siekti daugiausiai 20 lx, vietoje reikalaujamų 200 lx. Tokios sąlygos darė neigiamą įtaką silpnoms pareiškėjo akims, kėlė nepatogumus skaitant, rašant laiškus ir skundus.

Lukiškių TI-K kamerose taip pat nebuvo užtikrintas reikiamas gyvenamosios patalpos plotas, pareiškėjui tekdavo gyventi perpildytose kamerose, į gyvenamąjį plotą įeidavo baldai ir sanitarinis mazgas, todėl vietos pajudėti (pasivaikščioti) nebūdavo. Pareiškėjui dėl to tekdavo ištisas paras gulėti lovoje. Dėl kamerų perpildymo sumažėdavo ir kubinė oro talpa, todėl visada būdavo tvanku, trošku, dvokė. Perpildytose kamerose buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, o gamtinius reikalus tekdavo atlikti visiems matant, nesant jokios pertvaros. Prie tualetų nebuvo ventiliacijos. Tokios sąlygos žemina žmogaus orumą, prilygsta kankinimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, kamerų būklė buvo avarinė, o sąlygos antisanitarinės. Kamerose esančios kriauklės buvo surūdiję, vanduo iš čiaupų bėgo blogai, vamzdynai buvo supuvę, lašėdavo, dėl to puvo medinės grindys. Pareiškėjo aprūpinamas tualetiniu popieriumi nebuvo pakankamas. Kameros visada buvo purvinos, pilnos šiukšlių. Kamerose buvo didelė drėgmė, todėl drabužiai, patalynė ir čiužiniai buvo drėgni ir apipeliję, smirdėjo. Pelėsio buvo ir ant kamerų sienų, lubų.

Indai valgymui buvo pajuodę, purvini, su prilipusio maisto likučiais. Maistas dažnai buvo patiekiamas šaltas. Pareiškėjo įsitikinimu, maistas neatitiko higienos reikalavimų, buvo nekokybiškas, per liesas, jo buvo mažai, nebuvo vaisių ir saldumynų.

Dušu pareiškėjas Lukiškių TI-K galėjo naudotis 15 minučių. Duše būdavo trys purkštuvai, nors praustis vesdavo visus kameroje kalinčius asmenis, kurių būdavo nuo 6 iki 10. Todėl visi asmenys per 15 minučių nusiprausti nespėdavo. Be to, dažnai nebūdavo karšto vandens.

Žiemos metu kamerose būdavo labai šalta, tik apie 5 laipsnius, o vasarą temperatūra siekdavo 35 laipsnius.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, dėl visų nurodytų aplinkybių jis reiškė pretenzijas ir žodžiu, ir raštu, tačiau pareigūnai į jas nereagavo. Dėl minėtų kalinimo sąlygų sutriko visavertis pareiškėjo gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, pareiškėjas pasidarė irzlus, sunkiai valdo emocijas, sutriko miegas, nutrūko jo socialiniai ryšiai su šeima, prasidėjo depresija, kurią sunku gydyti, nes pareiškėjas yra alergiškas vaistams. Pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais prašė skundą tenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą 3 metų senaties terminą skundui dėl neturtinės žalos priteisimo paduoti. Nurodo, kad skundą teismui išsiųsti užtruko dėl to, kad užtruko su skundu susijusios medžiagos surinkimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (I t., b. l. 55–62) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį nuo 2012-01-11 iki 2012-11-27, o skundą parašė 2015-01-08. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prasti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Įstaigoje muilas ir tualetinis popierius vyrams išduodamas du kartus per mėnesį. Kartą per mėnesį suimtiesiems išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Tai atitinka teisės aktais patvirtintų normų reikalavimus.

Lukiškių TI-K valgiaraščiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. 2013-12-19, atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio bei 70 straipsnio reikalavimais. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) į gyvenamąsias kameras skirstomi, atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl jo laikymo kamerose su rūkančiais asmenimis nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalis pareiškėjo nurodyto laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime (II t., b. l. 18–21) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Departamentą ginčo laikotarpiu nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti objektyviais, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais. Be to, pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių ir praleido ieškinio senaties terminą.

Departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

1. Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

3. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2012-01-11 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2012-01-12 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2012-03-01 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2012-03-02 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-03-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-7 asmenys; 2012-03-08 išvyko į Plungės areštinę; 2012-03-15 atvyko iš Plungės areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2012-03-16 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-03-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-9 asmenys; 2012-03-26 išvyko į Plungės areštinę; 2012-03-28 atvyko iš Telšių areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2012-03-29 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2012-04-19 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2012-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 124, kurios plotas 7,31 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-04-22, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-5 asmenys; 2012-04-23 išvyko į Plungės areštinę; 2012-04-25 atvyko iš Plungės areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2012-04-26 išvyko į Marijampolės pataisos namus ir tą pačią dieną atvyko iš Plungės areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2012-04-27 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-05-01, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-7 asmenys; 2012-05-02 išvyko į Mažeikių areštinę; 2012-05-08 atvyko iš Klaipėdos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, 7,45 m², kurioje buvo 5 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-05-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-7 asmenys; 2012-05-10 perkeltas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 391, kurios plotas 34,27 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2012-05-11 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-05-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-10 asmenų; 2012-05-17 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2012-06-14 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², kurioje buvo 5 asmenys; 2012-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-06-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-10 asmenų; 2012-06-21 išvyko į Plungės areštinę; 2012-06-27 atvyko iš Plungės areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 5 asmenys; 2012-06-28 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2012-09-13 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2012-09-14 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-09-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-9 asmenys; 2012-09-20 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-10-02 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2012-10-03 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61m², kurioje buvo 1-4 asmenys; 2012-10-04 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2012-10-15 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2012-11-16 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-11-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-10 asmenų; 2012-11-20 išvyko į Kretingos areštinę; 2012-11-27 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², kurioje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-11-28, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2012-11-29 išvyko į Marijampolės pataisos namus.

4. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už tai, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-11-27 buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

5. Minėta, kad atsakovės atstovas Lukiškių TI-K savo atsiliepime prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Pareiškėjas gi prašo šį praleistą senaties terminą atnaujinti, motyvuodamas, jog papildomai užtruko rinkdamas medžiagą, susijusią su skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK1.131straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Kaip minėta pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-11-27. Pareiškėjo skunde nurodyta jo surašymo data yra 2015-01-08 (b. l. 1), tačiau šis skundas teismui buvo išsiųstas tik 2015-01-26 (žyma ant voko (b. l. 37)). Tai reiškia, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 metų senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-01-26 pareikšti. Pareiškėjas šį terminą prašo atnaujinti. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjo skundas buvo surašytas 2015-01-08, t. y. kai CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs, taip pat tai, kad pareiškėjo laisvė ir, atitinkamai, galimybė imtis priemonių ginti jo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus šiuo atveju buvo apribota, o pareiškėjo skundo išsiuntimo teismui momentas tiesiogiai nepriklausė nuo pareiškėjo valios (t. y. pareiškėjo skundas su priedais buvo atiduotas išsiųsti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai), taip pat tai, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas nežymiai, teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo prašymas pareiškėjo reikalavimams taikyti senaties terminą atmestinas.

6. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-11-08 iki 2012-11-27 Lukiškių TI-K buvo laikomas 63 dienas.

7. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 43,5 dienos. Vadinasi, 19,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

8. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

9. Pareiškėjas teigia, kad dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų sutriko visavertis pareiškėjo gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, pareiškėjas pasidarė irzlus, sunkiai valdo emocijas, sutriko jo miegas, nutrūko socialiniai ryšiai su šeima, prasidėjo depresija. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 19,5 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.

Kita vertus, teismo nuomone, šioje administracinėje byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad, nors dalį laikotarpio nuo 2012-01-11 iki 2012-11-27 pareiškėjas Lukiškių TI-K ir buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, į teismą jis kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 metams nuo paskutinės dienos, kai, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda ir dvasiniai išgyvenimai nėra tokie dideli.

10. Pareiškėjas nurodo, kad tualetai kamerose nebuvo izoliuoti, todėl gamtinius reikalus jis tekdavo atlikti visiems matant, o tai žemino jo orumą.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lukiškių TI-K 2015-03-16 pažymoje Nr. 24-1613 „Dėl T. Ž. skundo“ (I t., b. l. 81) nurodoma, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas Lukiškių TI-K, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

11. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameros buvo avarinės būklės, jose buvo prasta ventiliacija, drėgna, nešvaru, žiemą buvo šalta, temperatūra siekdavo tik 5 laipsnius, o vasarą – karšta, temperatūra pakildavo iki 35 laipsnių, o apšvieta tesiekė 20lx. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių minėtus jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Nedetalizavo kuriose kamerose ir kada tai buvo. Pareiškėjas skunde teigia, kad su skundais dėl netinkamų kardomojo kalinimo sąlygų ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-18 rašte Nr. 13-(15.10)-2-3273 (II t., b. l. 15) taip pat nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs T. Ž. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Informacija apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą registruojama laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka. Pagrindinio valymo vykdymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų administracija (59 punktas).

Į bylą pateiktame Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-136 patvirtintame Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraše (I t., b. l. 79–80) nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys privalo įstaigos administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena (4 punktas). Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), kurį atlieka visi patalpoje apgyvendinti asmenys (7 ir 8 punktai). Suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus tvarkyti gyvenamąsias patalpas, valymo priemonėmis ir inventoriumi aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai, atsakingi už materialines vertybes korpusuose (11 punktas).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad švara kamerose privalo pasirūpinti patys toje kameroje gyvenantys asmenys, kurie turi būti aprūpinti tam reikalingu inventoriumi. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad visas reikalingas inventorius nuteistiesiems (suimtiesiems) yra išduodamas. Be to, siekiant palaikyti švarą kamerose, 2012-01-03 Lukiškių TI-K su UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 2012 metams (II t., b. l. 1–4). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl tvarkos kamerose atmestini, kaip nepagrįsti.

Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Ši aplinkybė nurodyta ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-03-16 pažymoje Nr. 24-1613 „Dėl T. Ž. skundo“. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Todėl konstatuoti teisės aktų reikalavimų dėl patalpų vėdinimo pažeidimus teismas taip pat neturi pagrindo.

Tačiau atsakovės atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-01-31 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-36 (I t., b. l. 182–183), 2012-05-02 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-419 (I t., b. l. 149–151), 2012-05-22 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-514 (I t., b. l. 173–175), 2012-05-25 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-553 (I t., b. l. 119–121), 2012-05-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-563 (I t., b. l. 152–153) ir patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-566 (I t., b. l. 122–123), 2012-05-30 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-582 (I t., b. l. 83–84), patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-584 (I t., b. l. 124–125) ir patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-587 (I t., b. l. 156–157), 2012-06-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-606 (I t., b. l. 158–160), 2012-06-22 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-756 (I t., b. l. 114–115), 2012-06-25 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-757 (I t., b. l. 176–177), 2012-07-02 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-800 (I t., b. l. 161–162), 2012-07-12 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-814 (I t., b. l. 163–164), patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-815 (I t., b. l. 187–188) ir patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-817 (I t., b. l. 193–194), 2012-07-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-871 (I t., b. l. 101–102) ir patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-874 (I t., b. l. 126–127), 2012-08-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-964 (I t., b. l. 103–105) ir patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-965 (I t., b. l. 116–118), 2012-09-06 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1021 (I t., b. l. 87–95), 2012-09-18 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1080 (I t., b. l. 165–166), 2012-09-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1131 (I t., b. l. 167–170), 2012-10-08 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1175 (I t., b. l. 111–113), 2012-10-25 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1260 (I t., b. l. 136–137), 2012-11-06 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1285 (I t., b. l. 98–100), 2012-11-08 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1295 (I t., b. l. 178–181), 2012-11-21 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1370 (I t., b. l. 195–197) ir patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1371 (I t., b. l. 133–135) ir patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1369 (I t., b. l. 138–139), 2012-11-26 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1395 (I t., b. l. 129–130), 2012-12-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1448 (I t., b. l. 131–132), 2012-12-19 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1549 (I t., b. l. 147–148). Iš šių aktų matyti, kad atliktos operatyvios ir grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų ir kamerose Nr. 111, Nr. 112A, Nr. 113, Nr. 115, Nr. 119, Nr. 120, Nr. 122, Nr. 124, Nr. 391, Nr. 399, Nr. 400 ir Nr. 404, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas) nustatyta: 2012-01-25 ir 2012-01-31 patikrinimo metu kameroje Nr. 119 sienų dažai nutrupėję, matosi juodos dėmės, virš sanitarinio mazgo matosi juodos dėmės, pelėsis, grindų plytelė prie kriauklės iškritusi, tačiau 2012-06-06 patikrinimo metu nustatyta, jog šie pažeidimai pašalinti, atlikus kameros Nr. 119 remontą (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2012-09-13 ir 2012-11-15, t. y. jau po remonto); 2012-05-07 ir 2012-05-22 patikrinimo metu kameroje Nr. 113 oro temperatūra neatitiko reikalavimų; 2012-04-26, 2012-05-07, 2012-05-16, 2012-05-17, 2012-05-25, 2012-05-31, 2012-05-28, 2012-06-04 ir 2012-09-18 patikrinimų metu kameroje Nr. 391 nuo lubų ir sienų vietomis nusilupę dažai, dirbtinė ir natūrali apšvieta neatitiko reikalavimų; 2012-08-14 ir 2012-08-27 patikrinimo metu kamerose Nr. 399 ir Nr. 400 sanitariniai mazgai buvo surūdiję, nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, atšokęs tinkas, vietomis sienos ir lubos pajuodavusios; 2012-09-05 ir 2012-09-06 patikrinimo metu kamerose Nr. 115 ir Nr. 120 dirbtinis ir natūralus apšvietimas neatitiko normų; 2012-10-02 patikrinimo metu kameroje Nr. 111 dirbtinis naktinis apšvietimas neatitiko reikalavimų; 2012-10-18 ir 2012-11-06 patikrinimo metu kameroje Nr. 115 grindys ir sanitariniai techniniai įrenginiai vizualiai buvo nešvarūs; 2012-10-18 ir 2012-11-08 patikrinimo metu kamerose Nr. 113 ir Nr. 119 dirbtinė apšvieta, temperatūra ir santykinė drėgmė neatitiko reikalavimų; 2012-11-14 patikrinimo metu kameroje Nr. 400 oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė neatitiko reikalavimų. Būklė kitose kamerose patikrinimų metu iš esmės atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu sąlygos neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, byloje nėra.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad dalį ginčo laikotarpio Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų normas dėl kamerų temperatūros, drėgmės ir (ar) dirbtinio bei natūralaus apšvietimo reikalavimų.

Pareiškėjo teigimu, prastas kamerų apšvietimas pakenkė jo akims. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-03-18 rašte Nr. S-1561 (I t., b. l. 54) nurodyta, kad T. Ž. ginčo laikotarpiu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su skundais dėl pablogėjusio regėjimo nesikreipė. Marijampolės pataisos namų 2015-03-23 rašte Nr. 9/07-4453 (II t., b. l. 16) taip pat nurodyta, kad T. Ž. asmens sveikatos istorijoje įrašų, liudijančių jo kreipimąsi į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl prasto kamerų apšvietimo neigiamų padarinių jo sveikatai atmestini, kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodo, kad yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis.

Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Minėtose normose rūkantieji asmenys nėra išskirti, kaip izoliuotina grupė. Kita vertus, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Byloje pateiktoje Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-03-13 pažymoje Nr. 24-1584 „Dėl T. Ž.“ (I t., b. l. 75) nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-11-27, į administraciją su prašymais dėl jo laikymo kamerose su nerūkančiais asmenimis nesikreipė. Pareiškėjas teismui nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėją laikant vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis Lukiškių TI-K ar jos pareigūnai pažeidė teisės aktus.

13. Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad nusiprausti po dušu buvo skiriama tik 15 minučių, nors duše būdavo tik trys purkštuvai, o praustis vienu metu buvo vedama po 6-10 asmenų, be to, ne visada būdavo šilto vandens.

Pareiškėjas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl naudojimosi dušu tvarkos, jo buvimo Lukiškių TI-K metu, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir ar kitas institucijas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti po dušu, šioje byloje nėra. Atsakovės atstovo atsiliepime taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.

14. Pasak pareiškėjo, jo aprūpinamas tualetiniu popieriumi nebuvo pakankamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Ginčo byloje dėl to, ar pareiškėjui buvo išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, nėra. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K ar jos pareigūnai, išduodami vieną ruloną tualetinio popieriaus per mėnesį tuo metu galiojusių teisės normų nepažeidė.

15. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K jam buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, jis negaudavo vaisių ir saldumynų. Be to, maistas būdavo patiekiamas atšalęs ir nešvariuose induose.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8–9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K maistas buvo nekokybiškas, neatitiko higienos reikalavimų, todėl pareiškėjas nuolat jautė alkį. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami, tik nurodė negaudavęs vaisių ir saldumynų. Tačiau šie produktai pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintą Valgiaraštį nedirbantiems vyrams pareiškėjui ir neturėjo būti tiekiami.

Taip pat pažymėtina, jog atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2013-12-19 atliko tyrimą, kurio metu įvertino Lukiškių TI-K nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinį bei nustatė, kad jo energinė vertė yra 2 856 kcal. Ši norma atitinka anksčiau minėtus Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 įtvirtintus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl to, kad maistas būdavo patiekiamas nešvariuose induose ir atšalęs, yra bendro pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 150 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 150 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Ž. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas