- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1538-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- I. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui I. I. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus G. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; 3) nustatyti, kad vaiko išlaikymui dalį iš 450 Eur priteistų lėšų– 300 Eur atsakovas kas mėnesį perveda į ieškovės asmeninę sąskaitą banke, o 150 Eur atsakovas perveda į nepilnamečio vaiko G. I. vardu atidarytą sąskaitą; 4) priteisti iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; 5) išlaikymą indeksuoti teisės aktų nustatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-01 nutartimi ieškovei nustatė 10 d. terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, kuria ieškovę įpareigojo: patikslinti ieškinio dalyką ir suformuluoti reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo konkrečia pinigų suma, nenumatant atskiros vaiko išlaikymo sumos, pervedamos į vaiko asmeninę sąskaitą; patikslinti ieškinio pagrindą arba nurodyti, kodėl būtent atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo arba patikslinti prašomo priteisti išlaikymo sumą; pagrįsti savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išskirti prašymą ieškinio rezoliucinėje dalyje; suformuluoti vaiko poreikių lentelę su visais vaiko poreikiais, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikių dydžius, juos pateikiant aiškia ir nuoseklia tvarka; pateikti savo asmens tapatybės dokumento kopiją.
3. Ieškovė 2020-09-11 pateikė patikslintą ieškinį ir papildomus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-11 nutartimi ieškinį grąžino ieškovei.
5. Teismas nurodė, jog atsakovas yra Nyderlandų Karalystės pilietis, todėl ši byla turi tarptautinį elementą. Dėl šios priežasties, ieškinys ir jo priedai turi būti pateikti su įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais jų vertimais į atsakovo gimtąją ar jam suprantamą kalbą. Teigė, jog tiek 2020-08-28 teisme gautas ieškinys, tiek jo priedai buvo pateikti su vertimais į olandų kalbą, laikantis įstatyme nustatyto reikalavimo. Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį bei papildomus įrodymus, kurie nėra išversti į olandų arba kitą atsakovui suprantamą kalbą.
Atsiliepimas
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio priėmimo atveju, procesiniai dokumentai būtų siunčiami atsakovui su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, todėl privalo būti išversti į jam suprantamą kalbą, kad atsakovas galėtų pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį. Atkreipė dėmesį, kad nėra gautas ieškovės prašymas pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams šalinti. Be to, nebuvo pateikta ieškovės asmens dokumento kopija, kurią ieškovė taip pat turėjo pateikti. Dėl šių priežasčių teismas laikė, jog nustatytu terminu ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo esmė.
7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-09-15 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutartį.
8. Apeliantė teigia, kad valstybės lėšomis buvo atlikusi pradinio ieškinio ir jo priedų vertimus iš lietuvių į olandų kalbą ir juos pateikusi teismui. Teikdama patikslintą ieškinį, nepateikė vertimų tikėdamasi, kad teismas priimdamas nutartį įpareigos ieškovę pateikti patikslinto ieškinio ir jo priedų vertimus. Paaiškina, jog teismui konstatavus patikslinto ieškinio trūkumus, ieškovė vėl turėtų papildomai eikvoti valstybės lėšas ir dar kartą tikslinant ieškinį atlikti dokumentų vertimus. Ieškovė, siekdama taupyti valstybės lėšas, pasirinko būtent tokį procesinį elgesį- teismui teikti dar neišverstus patikslintus dokumentus ir tikėtis, jog teismas, nustatęs tik šį ieškinio trūkumą, įpareigos pateikti vertimus.
9. Taip pat nurodo, jog tai, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė asmens dokumento kopijos, laikytina formaliu ieškinio trūkumu. Nurodo, kad yra pateikusi duomenis apie save, tuo tarpu vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bylose, šio turinio asmens dokumentas įprastai kartu su ieškiniu nėra teikiamas. Kadangi byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip pat neturėtų būti formaliai konstatuojama, kad asmens dokumento nepateikimas yra pagrindas teismui nepriimti nagrinėti teisme viešojo intereso elementą turinčio ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir grąžino ieškinį ieškovei.
12. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
13. Pagal CPK 113 straipsnį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Nustatyta, jog ieškovė, teikdama pradinį ieškinį teismui, pateikė ir jo bei priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Pirmosios instancijos teismas 2020-09-01 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nutartyje, be nustatytų trūkumų, nurodė, kad atsakovas yra Nyderlandų Karalystės pilietis, todėl ši byla turi tarptautinį elementą. Teismas paaiškino, jog dėl šios priežasties, ieškinys turi būti surašytas tinkamai ir tvarkingai, kad atsakovas, turėdamas pakankamai informacijos ir konkrečius skaičius bei duomenis, galėtų pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį. Ieškinio aprašomojoje dalyje turi būti aiškiai nurodomos faktinės aplinkybės ir paaiškinama, kokie konkrečiai pateikti įrodymai pagrindžia nurodytas faktines aplinkybes (pvz.: ieškinyje daromos nuorodos į priedus). Įrodymai turi būti pateikiami tvarkingai (pvz.: sugrupuoti), iš jų turi būti aišku, kokios faktinės aplinkybės įrodinėjamos konkrečiu įrodymu ar jų grupe, kad teismas galėtų tiksliai nustatyti bylos aplinkybes ir ieškinio ribas (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas neįpareigojo ieškovės šalinant ieškinio trūkumus pateikti ir patikslinto ieškinio bei jo priedų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą.
14. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismas, priėmęs ieškinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, kai dėl tų trūkumų negalima išnagrinėti bylos iš esmės. Trūkumų šalinimo instituto taikymas siejamas su trūkumų esmingumo kriterijumi, t. y. trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis– užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
15. Apeliantė teigia, jog teikdama teismui patikslintą ieškinį sąmoningai neteikė jo vertimo. Paaiškino, jog naudojasi valstybės garantuojama pagalba, pradinis ieškinys buvo išverstas valstybės lėšomis, tad vadovaudamasi ekonomiškumo principu, patikslintą ieškinį teikė be vertimo dėl to, kad jei teismas nustatytų papildomus ieškinio trūkumus, kad nereikėtų pakartotinai trečią kartą versti tą patį ieškinį neefektyviai naudojant valstybės lėšas. Atsižvelgiant į tai, jog pradinį ieškinį ieškovė teismui pateikė su jo ir priedų vertimais, 2020-09-01 nutartyje teismas neužsimena apie tai, kad šalindama ieškinio trūkumus ieškovė turi pateikti ir patikslinto ieškinio bei jo priedų vertimą, į tai, kad ieškovė naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba ir dokumentų vertimas apmokamas iš valstybės lėšų bei į tai, kad tai yra vienintelis ieškinio trūkumas, nustatytas skundžiamoje nutartyje, prieitina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neturėjo patikslinto ieškinio priėmimą vertinti taip formaliai.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog nebuvo pateikta ieškovės asmens dokumento kopija, kurią ieškovė taip pat turėjo pateikti. Sutiktina su apeliante, jog CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminiu kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Tai yra, asmens dokumento kopijos nepateikimas teismui, nėra esminė kliūtis šio pobūdžio byloje aplamai taikyti ieškinio trūkumų institutą ir juo labiau neturėtų būti vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti teisme. Atsižvelgiant į tai, minėtas pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškinio trūkumas taip pat laikytinas formaliu, kurį ieškovė gali pašalinti, atvykusi į teismo posėdį ir pateikdama asmens dokumentą.
17. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškinį ieškovei, netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti apeliantės A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareikštą atsakovui I. I..
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutartį.
Grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spręsti patikslinto ieškovės A. V. ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikšto atsakovui I. I., priėmimo klausimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.