Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 (3) str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbdaviu, nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios VSDFV Vilniaus skyriui apie įdarbintą asmenį, leidęs nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 25 d. D. J. dirbti pagalbiniu darbininku prie renovuojamo namo adresu (duomenys neskelbtini), sutarus mokėti 30 Eur atlygį už dirbtą darbo dieną, tokiu būdu D. N. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 1 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41 (3) str.1d.

D. N. į 2016 m. sausio 28 d. teismo posėdį buvo atvesdintas, teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir teigė, kad D. J. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) 2015-06-22 pagalbiniu darbininku. Darbo sutartį pildė kitas asmuo. Priėmė dirbti pusę etato, nes manė, kad objektą baigs per du mėnesius. Sutarė, kad mokės minimalų mėnesinį atlyginimą. Priimdavo po kelis darbuotojus iš karto, todėl sunku prisiminti ar D. J. galėjo pradėti dirbti nuo 2015-06-17, gali būti, kad jis meluoja. D. J. ateidavo į darbą girtas. Dėl to būdavo žodžiu įspėtas ir išvarytas iš objekto. 2015-08-24 D. J. buvo atleistas ir su juo visiškai buvo atsiskaityta. Jam apie atleidimą buvo pranešta žodžiu, buvo atleistas savo noru, įsakymas nebuvo parašytas ir tuo metu darbo sutartyje įrašų nepadarė kokiu pagrindu buvo atleistas darbuotojas. Planavo dirbti tik 2 mėnesius, D. J. buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, todėl galvoja, kad galėjo atleisti be jokios priežasties. D. J. ir būdamas atleistas ateidavo girtas prie objekto, tuo metu jis kažkam atlikinėjo ,,chalturkes” tame name.

Liudytojas D. J. 2016 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) per draugą A. Atėjo darbintis 2015-06-16, o pradėjo dirbti 2015-06-17. Įdarbino pagalbiniu darbininku neribotam laikui, t. y. kol vyks darbai tame name. Susitarimo dieną darbo sutarties nepasirašė. Priėmė dirbti pusę etato, tačiau tarėsi kad dirbs nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Darbo sutartį D. N. davė pasirašyti po savaitės. Nuo kada buvo įdarbintas jis nepasižiūrėjo. Kad buvo įdarbintas nuo 2015-06-22 pamatė vėliau jo žmona. Skundžiasi dėl to, kad D. N. nesumokėjo darbo užmokesčio už rugsėjo mėnesį. Nuo 2015-06-17 iki 2015-08-24 gavo atlyginimą grynais. Darbą prižiūrėdavo ir pinigus išmokėdavo D. N.. Gaudavo į rankas po 30 Eur per dieną. Iš darbo jis buvo atleistas 2015-08-24, tačiau kad yra atleistas jis nežinojo ir toliau dirbo iki 2015-09-25. 2015-09-26 nedirbo, tačiau būdamas išgėręs buvo atėjęs pas A. G. pasiimti telefono numerio. Kai atėjo jį pamatė D. N.. Kadangi jis buvo atsisakęs šeštadienį dirbti D. N. jį pamatęs labai supyko. Direktorius jam liepė išeiti ir netrukdyti darbuotojų. Direktorius paprašė Donato, kad jį sumuštų. Donatas jam trenkė, sudraskė megztuką. Jis parašė policijai pareiškimą. Po sumušimo D. N. jam pasakė, kad atleidžia iš darbo ir kad negaus atlyginimo.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) iki 2015-10-16 pagalbiniu darbininku. Su juo buvo visiškai atsiskaityta tik 2015 m. gruodžio mėnesį. Direktorius buvo D. N.. Buvo apiformintas 0,5 etato, nors realiai dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val. ir dar ilgiau. Koks buvo darbo užmokestis jis nežino, gaudavo atlyginimą į kortelę. D. J. paskutinę dieną dirbo 2015-09-25. 2015-09-26 D. J. buvo atėjęs pas jį, nes iš A. norėjo kažkokio telefono numerio. D. varė lauk J.. Jį pradėjo mušti. Buvo iškviesta policija. 2015-09-26 buvo atvykęs D. N. ir organizavo darbus. Kai vyko muštynės šiluminėje trasoje direktoriaus nebuvo. Po to įvykio D. J. prašė atsiskaitymo iš D. N.. Tačiau D. N. jam pasakė, kad už rugsėjo mėnesį atlyginimo negaus ir nuo 2015-09-26 nebedirba.

Liudytojas V. P. parodė, kad D. N. pažįsta kaip renovuojamo namo vadovą, kuris vadovavo santechnikos darbams. Žino, kad D. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Kai grįždavo į namus pietų, matydavo D. J. prie savo namo su darbo rūbais. 2015-09-26 D. J. buvo užpultas ir sumuštas. D. J. nedirbo tą šeštadienį. Po sumušimo D. J. atėjo pas jį, skundėsi, kad jam sudaužė galvą, matė suplėšytą megztuką. Iš jo namų buvo iškviesta policija. Po 2015-09-26 D. J. įmonėje nebedirbo. Neatsimena kada tiksliai pradėjo D. J. dirbti.

Iš D. J. skundo dėl nelegalaus darbo matyti, jog D. J. nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku pradėjo dirbti nuo 2015 m. birželio 17 d. Dirbo prie renovuojamo namo (duomenys neskelbtini). Dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val. Sutarė, kad bus mokamas 30 Eur atlyginimas per dieną. Nesudaręs darbo sutarties dirbo iki 2015 m. birželio 22 d. Galvoja, kad nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 22 d. dirbo nelegaliai, tai gali paliudyti A. G. ir V. P. (b. l. 1).

Iš D. N. rašytinio paaiškinimo matytis, kad D. N. nurodė, jog D. J. buvo įdarbintas nuo 2015 m. birželio 22 d. ir buvo sutarta, kad dirbs keturias valandas per dieną. D. J. gavo jo malonę ir buvo atleistas iš darbo savo noru, nes pastoviai girtuokliavo. Po atleidimo pastoviai ateidavo į objektą, šantažuodavo, sakydavo, kad parašys pareiškimus į įvairias instancijas, arba reikalavo sumokėti 200 Eur (b. l. 2).

Iš darbo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2015 m. birželio 5 d. ir joje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2015 m. birželio 19 d., o darbuotojas D. J. pradeda dirbti 2015 m. birželio 22 d.( b.l. 3-5).

Iš VSDFV informacinės sistemos matyti, kad D. J. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2015 m. birželio 22 d. (b. l. 6).

Iš A. G. rašytinių paaiškinimų matyti, kad kartu su D. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-07-02. 2016-09-26 direktoriaus D. N. nurodymu visi darbuotojai susirinko į darbą ir apie 9.30 šiluminėje trasoje santechnikas Donatas, kuris UAB (duomenys neskelbtini) taip pat dirbo nelegaliai sumušė įmonės darbuotoją D. J.. Po sumušimo D. J. išsikvietė Tauragės AVPK pareigūnus, o direktorius D. N. pasakė D. J., kad po šio įvykio UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-09-26 nebedirba ir atlyginimo už rugsėjo mėnesį negaus. D. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pilną darbo dieną. Nurodė, kad policijos pareigūnai nesąžiningai atliko savo tarnybines pareigas, nes po įvykio neapklausė (duomenys neskelbtini). gyventojų, neapklausė D. N.. Taip pat pažymi, kad darbo inspekcijos darbuotojai galėjo vykdyti patikrinimus objekte, tačiau to nepadarė (b. l. 32-34).

Iš pakartotinio D. J. skundo matyti, kad jis papildė 2016 m. spalio 6 d. skundą ir papildomai nurodė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2015 m. rugpjūčio 24 d., tačiau tai sužinojo tik nuvykęs į darbo inspekciją. Apie atleidimą iš darbo nežinojo ir dirbo iki 2015-09-26. Dirbo šiuos darbus: šildė namo vamzdyną, taisė skyles, nešiojo skiedinį. Kiekvieną trečiadienį atvykęs D. N. matė, kad jis dirba, tačiau apie atleidimą nieko jam nesakė. 2015 m. rugsejo 26 d. buvo sumuštas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo. Kad dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsejo 26 d. gali paliudyti A. G. ir V. P. (b. l. 49).

2016 m. balandžio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius T. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 41 (3) str. D. N., kuriame nurodyta, kad 2015 m. spalio 9 d. VDI Tauragės teritoriniame skyriuje gautas D. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymas (skundas), kuriame jis nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2015 m. birželio 17 d. Prieš pradėdamas darbus D. J. susitiko su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. N. ir su juo sutarė, kad dirbs nuo 8 val. iki 17.00 val. pagalbiniu darbininku prie renovuojamo namo adresu (duomenys neskelbtini), bei jam bus mokamas 30 Eur atlygis už dirbtą darbo dieną. Prieš pradedant darbus UAB (duomenys neskelbtini) su D. J. darbo sutarties nesudarė. Taip D. J. dirbo iki 2015 m. birželio 22 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 25 d. D. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbdaviu, nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios VSDFV Vilniaus skyriui apie įdarbintą asmenį, leidęs nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 22 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 25 d. D. J. dirbti pagalbiniu darbininku prie renovuojamo namo adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., sutarus mokėti 30 Eur atlygį už dirbtą darbo dieną, tokiu būdu D. N. kaltinamas pažeidęs LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 1 d. 2 p.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju (jei tokių yra) parodymai. D. N. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą ir tiek rašytiniame paaiškinime, tiek 2016-01-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad D. J. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio 22 d. Paaiškino, kad su D. J. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje susitarta mokėti LRV nustatytą 0,5 MMA du kartus per mėnesį už 20 val. darbo savaitę ir apie įdarbinimo pradžią pranešta VSDFV. Iš byloje esančio VSDFV išrašo matyti, kad D. J. tikrai buvo įdarbintas nuo 2015 m. birželio 22 d. Tačiau D. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku nuo 2015 m. birželio 17 d. prie renovuojamo namo adresu (duomenys neskelbtini) , Tauragė. Su D. N. sutarė, kad dirbs nuo 8 val. iki 17.00 val. ir jam bus mokamas 30 Eur atlygis už dieną. Nelegaliai dirbo nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 22 d. ir tai gali paliudyti A. G. ir V. P.. Tačiau A. G. nei rašytiniame paaiškinime, nei teismo posėdžio neaiškino D. J. įsidarbinimo aplinkybių, nenurodė įsidarbinimo datos, tačiau to padaryti ir negalėjo, nes pats UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tik 2015 m. liepos 2 d. V. P. buvo tik renovuojamo namo gyventojas, ne UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, todėl nuo kada D. J. pradėjo dirbti neatsiminė, o tik paaiškino, kad kai grįždavo pats papietauti matydavo D. J. darbo vietoje su darbo rūbais iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Pats D. J. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečios datos kada pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), minėjo, kad tai gali būti 2015 m. birželio 17 d. arba 2015 m. birželio 18 d. Tvirtino, kad dirbo pas D. N. nesudaręs darbo sutarties, o darbo sutartį D. N. davė pasirašyti po savaitės. Nuo kada buvo įdarbintas jis nepasižiūrėjo. Tačiau iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad jau 2015 m. birželio 5 d. D. N. ir D. J. susitarė dėl pastarojo pareigų, išbandymo laikotarpio, darbo laiko, darbo užmokesčio, t.y. darbdavio ir darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Buvo nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2015 m. birželio 19 d., o darbuotojas D. J. pradeda dirbti 2015 m. birželio 22 d. Minėtą darbo sutartį tiek darbdavys D. N., tiek darbuotojas D. J. pasirašė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčijamų įrodymų, kad D. J. 2015 m. birželio 17 d. jau buvo realiai pradėjęs dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Esant šioms aplinkybėms, D. N. šalinamas kaltinimas dėl nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 22 d. už D. J. įdarbinimą be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios VSDFV apie įdarbintą asmenį.

D. N. taip pat yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi leido D. J. nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. pagalbinio darbininko darbą dirbti nelegaliai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

D. N. parodė, kad D. J. buvo atleistas 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir su juo buvo visiškai atsiskaityta. Apie darbo sutarties nutraukimą D. J. informavo žodžiu, įsakymo dėl atleidimo nepriėmė ir jokių įrašų darbo sutartyje nepadarė. Kadangi D. J. buvo priimtas bandomajam laikotarpiui galvojo, kad jis galėjo būti atleistas be jokios priežasties.

DK 107 straipsnis numato galimybę tiek darbdaviui įsitikinti, kad darbuotojas tinkamas sulygtam darbui taip pat stojančiam dirbti darbuotojui pageidaujant išbandymo terminas gali būti nustatytas įsitikinti ar darbuotojui tinka darbas (DK 105 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties 4 punkto išbandymo terminas buvo nustatytas nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. Todėl darbdavys privalėjo įrodyti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, kad jis dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš darbo sutarties papildomųjų sąlygų (DK 95 str. 4 d.). Šios sąlygos esmė ta, kad darbdaviui suteikiama teisė atleisti darbuotoją pasinaudojant DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastesne darbo sutarties nutraukimo tvarka, pagal kurią darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, nemokėdamas jam išeitinės kompensacijos. Pažymėtina, kad byloje nėra nei D. J. prašymo dėl atleidimo iš darbo, nei D. N. pareikšto D. J. įspėjimo dėl atleidimo, nėra jokio įsakymo dėl atleidimo, darbo sutartis nutraukta jau pasibaigus bandomajam terminui ir jokie įrašai darbo sutartyje nepadaryti, nors iš Sodros duomenų bazės matyti, kad D. J. buvo atleistas 2015 m. rugpjūčio 24 d. Akcentuotina, kad D. N. nesilaikė darbo sutarties nutraukimo tvarkos. D. N. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. pasireiškė tuo, kad D. J. dirbo prie renovuojamo namo net nežinodamas, jog įmonėje jis nebedirba, ir šios aplinkybės rodo įmonės direktoriaus pažeidimą, padarytą neatsargia kaltės forma – neveikimu, tai yra būdamas pasyvus nepadarė to ką turėjo padaryti – įstatymų nustatyta tvarka informuoti darbuotoją, kad su juo yra nutraukti darbo santykiai ir taip suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai, leido D. J. nelegaliai dirbti iki 2015-09-25. A. G. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai dėstė aplinkybes, paaiškino, kad kartu dirbo su D. J. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. ir pats girdėjo kaip įvykus konfliktui D. N. pasakė D. J., kad jis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. yra atleistas ir atlyginimo nebegaus. Teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, nes ir liudytojas V. P., patvirtino, kad D. J. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų D. J. teiginį, kad apie atleidimą iš darbo jis sužinojo tik nuvykęs į darbo inspekciją. Visi aptarti įrodymai paneigia D. N. iškeltą versiją, jog D. J. ateidavo prie renovuojamo namo, nes darė kažkam ,,chalturkes“, kadangi byloje esančių įrodymų visiškai pakanka priešingai išvadai padaryti.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. N. ir D. J. buvimą, byloje nelegalaus darbo faktas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. įrodytas, todėl D. N. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal 41 (3) str. 1 d.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad D. N. anksčiau už analogišką teisės pažeidimą nėra baustas, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda - 868 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 287 str. 1 d., 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas,

nutarė:

Pripažinti kaltu D. N. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 (3) str. 1 d. ir paskirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK:16057146785.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.