- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-873-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01112-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės administracija, M. A. S., J. S., A. G., K. L.
- Pareiškėjas
- J. G.
- Advokatai
- Laimis Platū
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-273-558/2024 pagal pareiškėjo J. G. patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M. A. S., J. S., A. G., K. L.–D., T. D., G. V., D. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui J. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 1,2131 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 23 d. mainų sutartimi su naudojimosi tvarkos nustatymu, patvirtintoje Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G., notarinio registro Nr. 5383, pareiškėjui J. G. priskirtoje naudotis 10214/12131 dalyje žemės sklypo, kurios plotas 1,0214 ha, ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „253-1B“ ir taškais 1-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-1, buvo jo seneliui J. Č. priklausanti sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – tvartas, kluonas, du 78 kv. m bendro ploto rūsiai (vienas po namu, vienas atskiras), kiaulidė; peludė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu patikslintą pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 1,2131 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 23 d. Mainų sutartimi su naudojimosi tvarkos nustatymu, patvirtinta Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G., notarinio registro Nr. 5383, pareiškėjui J. G. priskirtoje naudotis 10214/12131 dalyje žemės sklypo, kurios plotas 1,0214 ha ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „253-1B“ ir taškais 1-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-1, buvo jo seneliui J. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausanti sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – tvartas, kluonas, du 78 kv. m bendro ploto rūsiai (vienas po namu, vienas atskiras), kiaulidė, peludė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę – teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą sodybai atstatyti.
3. Teismas nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad buvusi sodyba nėra išlikusi, tačiau išlikę (dalinai išlikę) anksčiau stovėjusių pastatų pamatai, ir vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiškėjas negali atkurti sodybos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo gali priimti tik teismas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įgyvendinti statybos teisę – teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą senelio J. Č. buvusiai sodybai atstatyti. Ginčo dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą šioje byloje nėra. Suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas, jog J. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 1,2131 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 23 d. mainų sutartimi su naudojimosi tvarkos nustatymu, patvirtintoje Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G., notarinio registro Nr. 5383, pareiškėjui J. G. priskirtoje naudotis 10214/12131 dalyje žemės sklypo, kurios plotas 1,0214 ha ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „253-1B“ ir taškais 1-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-1, buvo jo seneliui J. Č. priklausanti sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – tvartas, kluonas, du 78 kv. m bendro ploto rūsiai (vienas po namu, vienas atskiras), kiaulidė; peludė. Kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas gauti negali.
4. Teismas nurodė, kad juridinio fakto, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo jo senelio J. Č. sodyba, nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą jis įgis teisę atstatyti buvusios sodybos pastatus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė viešąją teisę, nes valstybinėms institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ar sodyba bus atstatyta teisėtai, nesuteikė galimybės pasisakyti dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo. Į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis turėjo būti įtraukti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinė miškų tarnyba. Sodybos buvimo pareiškėjo žemės sklype juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu iš esmės sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis įgytų teisę atstatyti buvusios sodybos pastatus arba statyti naujus pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4–5 punktai, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o valstybės institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ar sodyba bus atstatyta teisėtai, turėtų būti suteikta galimybė pasisakyti dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo.
1.2. Šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes nustačius juridinį faktą, kad sodyba buvo teismo nustatytoje vietoje, asmuo įgys teisę ją atstatyti. Teismui į bylą neįtraukus atsakingų institucijų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos, kurios yra atsakingos už statybą konkrečioje vietovėje, teismas negali nustatyti juridinio fakto, kad tokie statiniai ir tiek statinių egzistavo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas J. G., atstovaujamas advokato Laimio Platūkio, prašo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-273-558/2024 palikti nepakeistą, iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjo J. G. naudai priteisti pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus: Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapio fragmentus, M-GIS kadastro žemėlapio fragmentą, UAB „Geoginta“ 2019 m. kovo 20 d. planą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pagal faktinę situaciją pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nepatenka nei į valstybės, nei į savivaldybės priskirtas saugomas teritorijas, todėl apeliantės nurodytas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įtraukimas šį procesą yra perteklinis. Ribojimų naudotis žemės sklypu nėra įregistruota, kaip kad nustatyta 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme Nr.XIII-21666, 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-711. Šioje byloje svarbu nustatyta faktą, ar pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į valstybės saugomų teritorijų zoną ir ar šiuo konkrečiu atveju yra taikomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nustatytas teisinis reguliavimas. Saugomų teritorijų valstybės kadastras yra viešas, todėl kiekvienam vartotojui yra prieinamas. Iš viešo saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapio matyti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nepatenka į valstybės saugomų teritorijų ribas, todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas teisinis reguliavimas šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapio fragmentai 1 paveikslas, 2 paveikslas, iš kurių matyti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nutolęs nuo artimiausios valstybės saugomų teritorijų ribos 2,5 km. atstumu (koordinačių taškai 1,2), artimiausia valstybės saugomų teritorijų riba sietina su Ringeliškės botaniniu-zoologiniu draustiniu Petroškų miške.
2.2. Pagal faktinę situaciją pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis, kuriame yra buvusios sodybos pastatai, nepatenka į miško žemės ribas, todėl apeliantės nurodytas Valstybinės miškų tarnybos įtraukimas šį procesą yra perteklinis. Tikslu nustatyti buvusių sodybos pastatų fragmentus, pareiškėjas jam priskirtoje naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje vykdė paviršinius kasinėjimus, ko išdavoje buvo atkasti sodyboje buvusių statinių (gyvenamojo namo, tvarto, kluono) liekanos, pamatiniai akmenys. Išlikę sodybos liekanos, pamatiniai akmenys parodyti MB „Geometras“ 2021 m. rugpjūčio 2 d., 1.2131 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane (pareiškimo priedas Nr.18) bei kartu su pareiškimu pateikiamose fotonuotraukose (pareiškimo priedas Nr.19). Iš MB „Geometras“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengto plano matyti, kad buvusios sodybos pastatai nėra miško žemėje. Internetinėje prieigoje M-GIS pateikiama informacija apie taksacinius miškus, miškų administracinis suskirstymas, leidimų kirsti mišką geografinė ir aprašomoji informacija, miškų priskyrimas miškų grupėms bei valstybinės reikšmės miškų plotai. Internetinėje prieigoje M-GIS pateikta geoinformacija apie miškus yra vieša, todėl kiekvienam vartotojui yra prieinama. Iš viešo M-GIS kadastro žemėlapio 3 paveikslas (atsiliepimo priedas Nr. 3) matyti, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis, kurioje buvo sodybos pastatai nepatenka į miško žemę (miškas randasi gerokai pietinėje žemės sklypo dalyje), todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas teisinis reguliavimas negali būti taikomas. Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruotas UAB „Geoginta“ 2019 m. kovo 20 d. parengtas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planas (atsiliepimo priedas Nr. 4), kuriame taip pat matome, kad buvusios sodybos pastatai nepatenka į miško žemę.
2.3. Šioje byloje sprendžiamas vienintelis klausimas, ar pareiškėjui priklausančio žemės sklypo nurodytoje dalyje buvo sodyba, ar jos nebuvo. Teismas šioje byloje negali spręsti klausimų, susijusių su priimto sprendimo išdavoje vėlesnių pareiškėjo sprendimų realizavimo: statybos leidimo išdavimo, statybos eigos, statybos darbų vykdymo apimties, statybos darbams atlikti projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo bei kt. Apeliantės nurodytos tarnybos dalyvauja buvusios sodybos atkūrimo procese tik tuomet, kai jau pradedami sodybos atkūrimo darbai, derinama projektinė dokumentacija, išduodami atitinkami leidimai, nes pats savaime teismo sprendimas dėl fakto nustatymo, šių tarnybų niekaip neįpareigoja priimti vienus ar kitus sprendimus dėl sodybos atkūrimo darbų vykdymo. Šioje stadijoje nėra sprendžiami klausimai, susiję su teritorijų planavimo dokumento, kaimo plėtros projekto rengimu ar kitais sprendiniais, kuriuose nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja privalomai dalyvauti ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, todėl apeliantės nurodytas šios žinybos įtraukimas šį procesą, yra perteklinis.
2.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kartu su šiuo atsiliepimu teikiami dokumentai ir su jais susijusios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, poreikis šiuos dokumentus įvertinti atsirado vėliau, apeliantei pateikus apeliacinį skundą. Todėl pareiškėjas prašo priimti naujus įrodymus žemės sklypų planus, kurie objektyviai papildo pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
8. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad buvusi sodyba nėra išlikusi, tačiau išlikę (dalinai išlikę) anksčiau stovėjusių pastatų pamatai, ir vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiškėjas negali atkurti sodybos. Jis padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo gali priimti tik teismas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įgyvendinti statybos teisę – teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą senelio J. Č. buvusiai sodybai atstatyti. Suinteresuoti asmenys atsiliepimais neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.
9. Tačiau apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė viešąją teisę, nes valstybinėms institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą, nesuteikė galimybės pasisakyti dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir galimo pasiekti tikslo – atstatyti sodybą. Į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis turėjo būti įtraukti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinė miškų tarnyba. Sodybos buvimo pareiškėjo žemės sklype juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu iš esmės sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis įgytų teisę atstatyti buvusios sodybos pastatus arba statyti naujus pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4–5 punktai, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o valstybės institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ar sodyba bus atstatyta teisėtai, turėtų būti suteikta galimybė pasisakyti dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo.
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis apeliantės argumentas yra pagrįstas, kadangi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinė miškų tarnyba turėtų pasisakyti dėl ginčo teritorijoje statybų galimumo iš esmės.
11. Apeliantės argumentą dėl suinteresuotų institucijų įtraukimo į bylą pagrindžia byloje pateiktas VĮ Registrų centro duomenų išrašas, kuriame nurodoma, kad ginčo žemės sklypas, kuriame buvo statiniai, pažymėtas (skiltyje „Žymos“, 8 punktas) kaip: teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis).
12. Kaip teisingai nurodė apeliantė, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau -STĮ) 2 straipsnio 52 punkte numatyta, kad buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Pagal STĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš atvejų - buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. STĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, reglamentuojamos pagal STĮ 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, valstybinę kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai, statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai.
13. Šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes nustačius juridinį faktą, kad sodyba buvo teismo nustatytoje vietoje, asmuo įgys teisę ją atstatyti. Akivaizdu, kad teismui į bylą neįtraukus atsakingų institucijų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos, kurios yra atsakingos už statybą konkrečioje vietovėje, yra neatskleista bylos esmė – ar nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl statinių egzistavimo, bus iš esmės galima statyba.
14. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos pobūdį turi būti aktyvus ir pats įtraukti į bylą aukščiau minėtas institucijas, kad išsiaiškinti aplinkybę, jog sprendimas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, ar bus pasiektas jo tikslas, kadangi akivaizdu, jog jo turima žemė turi specialias žymas, apsaugos juostas, zonas, ji nurodoma kaip miško žemė, žemės ūkio paskirties žemė.
15. Atmestini pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad pateikti įrodymai – nuotraukos, neva įrodančios, jog pareiškėjo sklypas nepatenka nei į valstybės, nei į savivaldybės priskirtas saugomas teritorijas, kadangi tai yra tik pareiškėjo manymas bei nuomonė, jis vadovaujasi iš interneto išimtomis fotonuotraukomis, iš kurių nėra aiškūs atstumai ir kt. Teismas sprendžia, kad šias aplinkybes turi patvirtinti oficialūs rašytiniai įrodymai, atitinkami specialistai (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
16. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pirmos instancijos teisme dėl pareiškimo pateikė kitokią poziciją nei apeliaciniame skunde, nurodė, kad teismo sprendimas tenkinant pareiškimą pareiškėjui suskurs teisines pasekmes, tuo tikėtinai suklaidino pirmos instancijos teismą, tačiau pažymėtina, kad teismas pats turėjo išsiaiškinti šias aplinkybes, kadangi iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad yra žymos apie apsaugines zonas bei miško žemę pareiškėjo nurodomame sklype. Kadangi šios kategorijos bylose yra liečiamas viešasis interesas, todėl ir teismo pozicija turi būti aktyvi, jis pats turi aiškintis svarbias bylai aplinkybes.
17. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei vadovaujantis nurodytais teisės aktais, teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas privalo išsiaiškinti aplinkybes apie tai, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs pareiškėjui norimas pasekmes (ar bus galimos statybos) ir tuo tikslu įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis atsakingas institucijas, kurios pateiktų atsiliepimus, kur išreikštų poziciją dėl pareiškimo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.