- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- I-4386-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02294-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. J. M.
- Atsakovas
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus,
atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei Aleksandrai Prokopjevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė, VKEKK) 2017 m. gegužės 23 d. raštą Nr. 2-(ŠP)-1533 „Dėl V. J. M. 2017 m. gegužės 11 d. prašymo“ ir įpareigoti VKEKK derinti šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodo Nr. 1 atskirą IV.C-K14 variantą (toliau – ir Metodas), taikytiną daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Jurbarke, (toliau – ir Pastatas) bei informuoti apie Metodo taikymą UAB „Kauno energija“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“.
Pareiškėjas nurodė, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Jurbarke, kuriame jis gyvena, yra įrengtas papildomas šilumos apskaitos prietaisas, kuris pažeidžia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Paaiškino kad Pastato gyventojai 2010 m. pasirinko šilumos paskirstymo metodą, pagal kurį šiluma karšto vandens cirkuliacijai butams skirstoma proporcingai dalijant iš visų butų skaičiaus, tačiau nuo 2012 m., pažeidžiant gyventojų valią, šiluma skirstoma pagal koeficientus. Pareiškėjo teigimu, paaiškėjus tokiai situacijai, jis parengė šilumos paskirstymo metodo atskirą variantą, kurį pateikė derinti atsakovei, tačiau pastaroji 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu jo parengto Metodo nesuderino. Teismas 2016 m. lapkričio 7 d. panaikino minėtą Komisijos sprendimą, tačiau Metodo derinimo klausimo neišsprendė, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo siūlomam Metodui.
Pareiškėjo teigimu, šiuo metu nurodyti trūkumai yra pašalinti, tačiau VKEKK pareiškėjo parengto Metodo vis tiek nederina. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 25 d. vyko Pastato butų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 32,5 proc. butų savininkų. Komisijai buvo pateikta ir susirinkime nedalyvavusių savininkų valia. Pareiškėjo nuomone, atsakovės sprendimas nederinti Metodo yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame tik atkartojama ankstesniuose Komisijos raštuose išdėstyta pozicija.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Komisija nepagrįstai daro išvadą, jog taikant Metodą susidarys nepaskirstytasis karšto vandens kiekis, bei nurodo, kad pagal Metode įtvirtintus skaičiavimus Pastate susidarys, kitaip, nei nurodo Komisija, nedeklaruotas karšto vandens kiekis. Perkeliant sunaudotą šilumos kiekį geriamojo vandens pašildymui į sąskaitų eilutę „Šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti“ („gyvatukas“) pažeidžiamos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos II dalyje įtvirtintos cirkuliacijos ir karšto vandens sąvokos, tai pat, anot pareiškėjo, esant minėtai situacijai, netinkamai sudaromas Pastate per mėnesį suvartoto šilumos kiekio balansas.
Atsiliepimas
Atsakovė VKEKK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą (b. l. 41–48).
Nurodė, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kokie Metodo trūkumai privalo būti ištaisyti, be to, pareiškėjui buvo pateikti motyvuoti paaiškinimai, kad jo norimi sprendimai dėl Metodo derinimo ir taikymo nėra galimi, nes jie prieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau pareiškėjas skunde pakartotinai išreiškia savo ilgalaikę poziciją dėl šilumos kiekio su nepaskirstytu karštu vandeniu paskirstymo pastato vartotojams bei dėl cirkuliacijos dydžio nustatymo ir paskirstymo daugiabučio namo vartotojams principų. Komisija pabrėžė, jog ne kartą teikė pareiškėjui paaiškinimus dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio paskirstymo principų, pažymėdama, kad ŠŪĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos reiškia, kad gyventojai apmoka visą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytą šilumos kiekį, o šis šilumos kiekis yra padalijamas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodais. Atsižvelgiant į tai, kad Pastato vartotojai pasirinko pirkti karštą vandenį iš karšto vandens tiekėjo, Metode turi būti numatyta su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarka. Kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį turi būti paskirstytas visas pastate suvartotas ir atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais išmatuotas šilumos kiekis. Tam tikslui pagal šilumos paskirstymo metodus kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį sudaromas pastate suvartoto ir vartotojams priskirto šilumos kiekio balansas – visas pastate suvartotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti, šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti ir šilumos kiekio šildymui sumos. Kadangi pagal Metodo 14.3 papunktį apskaičiuotas Pastate suvartotas karšto vandens kiekis per ataskaitinį laikotarpį gali neatitikti gyventojų deklaruoto ar pagal vidurkį nustatyto karšto vandens kiekio, gali susidaryti nepaskirstytasis karšto vandens kiekis, tačiau Metode nėra numatyta su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarka, todėl šis kiekis per ataskaitinį laikotarpį nebus paskirstytas vartotojams, kas pažeis pastate suvartoto ir vartotojams priskirto šilumos kiekio balansą.
Atsakovė pabrėžė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl Pastate įrengtos apskaitos sistemos. Pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Tačiau, atkreipė dėmesys, kad Pastate nėra įrengtas šilumos apskaitos prietaisas prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, t. y. nėra įrengtas šilumos skaitiklis, apskaitantis pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui (šilumos kiekį karštam vandeniui sudaro šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti ir šilumos kiekio cirkuliacijai suma). Nesant Pastate įrengto šilumos skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, tenkinama Metodo 14.3 papunkčio sąlyga, kuri numato, kaip apskaičiuojama Pastate suvartoto šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti dalis, jei prieš karšto vandens ruošimo įrenginius neįrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Atsakovė pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pagal Metode įtvirtintus skaičiavimus Pastate per atsiskaitomąjį laikotarpį susidaro nepaskirstytos šilumos kiekis, tačiau nesutariama dėl šio nepaskirstyto šilumos kiekio sąvokos ir paskirstymo principų. Paaiškino, kad pagal Metodą Pastate suvartotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekio šildymui, karštam vandeniui paruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti sumos. Kadangi Pastate įrengti du šilumos apskaitos prietaisai – vienas apskaito visą suvartotą šilumos kiekį, kitas – šilumos kiekį šildymui, nustatant Pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio, nustatyto pagal įvadinio skaitiklio rodmenis, atimamas šilumos kiekis šildymui, nustatytas pagal šilumos kiekio šildymui skaitiklio rodmenis. Pagal Metodą nustatant Pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, geriamojo vandens kiekis (karštam vandeniui ruošti), nustatytas pagal prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis, padauginamas iš normatyvinio šilumos kiekio 1 m3 geriamojo vandens pašildyti (Metodo 14.3 papunktis). Apskaičiuojant šilumos kiekį cirkuliacijai, iš šilumos kiekio karštam vandeniui atimamas pagal Metodą nustatytas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti (Metodo 14.4 papunktis). Vadovaujantis Metodu, šilumos kiekis cirkuliacijai paskirstomas visiems Pastato gyventojams po lygiai (Metodo 17 punktas). Priskiriant vartotojams šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, vartotojų deklaruoti arba pagal normatyvus apskaičiuoti karšto vandens kiekiai dauginami iš normatyvinio šilumos kiekio 1 m³ geriamojo vandens pašildyti (Metodo 16 punktas). Taigi, Pastate susidarius skirtumui tarp suvartoto šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti, nustatyto pagal prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis, ir vartotojams priskirtų apmokėti šilumos kiekių karštam vandeniui paruošti, nustatytų pagal vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis arba normatyvus, vadovaujantis Metodu šis skirtumas nėra paskirstomas Pastato gyventojams. Atsakovė taip pat paaiškino, kad nereikalauja numatyti tokią paskirstymo tvarką, kai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis priskiriamas prie šilumos kiekis cirkuliacijai – Komisija prašo įtvirtinti Metode su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarką pastato butų gyventojams. Atkreipė dėmesį, kad pagal nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodą Nr. 1, patvirtintą Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-180 (minėtas šilumos paskirstymo metodas labiausiai atitinka Pastato šildymo ir karšto vandens sistemą ir apskaitos schemą), 9 punktą su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis paskirstomas proporcingai butų plotams ir minėtas kiekis nėra priskiriamas prie šilumos kiekio cirkuliacijai, t. y. nėra perkeliamas į sąskaitų eilutę „Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti“.
VKEKK teigimu, pareiškėjas nepateikia argumentų, kurie patvirtintų Metode įtvirtintos šilumos kiekio cirkuliacijai paskirstymo tvarkos teisingumą, kai šilumos kiekio dalis cirkuliacijai priskiriama lygiomis dalimis, nevertinant butuose įrengtos cirkuliacinės sistemos galios. Vadovaujantis CK 6.388 straipsnio 1 dalimi, abonentas turi mokėti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai priklauso nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos tipo. Komisijos turimais duomenimis, Pastato butuose įrengta nevienoda karšto vandens cirkuliacinė sistema. Daugumoje Pastato butų įrengti karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai su vonių šildytuvais bei atskirais karšto vandens tiekimo stovais virtuvėse. Taip pat yra butų be atskiro karšto vandens tiekimo stovo virtuvėse. Be to, kai kuriuose butuose įrengti nestandartiniai, didesnės galios vonios šildytuvai. Taigi pagal Metodo 17 punktą vartotojams priskirti vienodą šilumos kiekį cirkuliacijai būtų netikslu ir neteisinga, todėl pareiškėjas buvo paprašytas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Pastato butuose įrengta vienodo tipo ir galios karšto vandens cirkuliacinė sistema arba Metode numatyti koeficientus, įvertinančius butams tenkančią šilumos kiekio cirkuliacijai dalį. Atsakovė sutinka, kad Metodas galėtų būti suderintas, jei su Metodu sutiktų be išimties visų butų ir kitų patalpų savininkai, nes tuo atveju, jei šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti bus skaičiuojamas nevertinant cirkuliacinės sistemos galios, butų, kuriuose įrengtos cirkuliacinės sistemos galia mažesnė, savininkai mokės didesnius mokėjimus, nei jiems priklauso. Tačiau atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pateiktame Pastato butų ir kitų patalpų savininkų sąraše su parašais nėra visų būtų savininkų parašų.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl VKEKK 2017 m. gegužės 23 d. rašto Nr. 2-(ŠP)-1533, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjo parengtą šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui Metodą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Komisija 2017 m. sausio 25 d. gavo pareiškėjo prašymą derinti Metodą (b. l. 99–103).
Komisija 2017 m. vasario 10 d. rašte Nr. R2-(ŠP)-431 nurodė, kad Metodas negali būti derinamas, kol nebus išspręsti ankščiau išdėstyti esminiai projekto trūkumai bei atsižvelgta į Komisijos pastabas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog Metode jis turi numatyti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo tvarką bei pateikti dokumentus (Pastato karšto vandens tiekimo sistemos projektą ar kt.), patvirtinančius, kad Pastato butuose įrengta vienodo tipo ir galios karšto vandens cirkuliacinė sistema, priešingu atveju, Metode turi būti numatyti koeficientai, įvertinantys butams tenkančią šilumos kiekio cirkuliacijai dalį (b. l. 117–119).
Pareiškėjas minėtą Komisijos 2017 m. vasario 10 d. raštą Nr. R2-(ŠP)-431 apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 3R-95(AG-56/04/2017) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 125–128).
Pareiškėjas 2017 m. gegužės 11 d. Komisijai pateikė naują prašymą dėl Metodo derinimo ir taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad teikia 2017 m. balandžio mėnesio Pastato butų ir kitų patalpų savininkų, nedalyvavusių 2017 m. sauso 8 d. susirinkime, sprendimo, patvirtinto 2017 m. sausio 18 d. protokolu Nr. 18/14, vertinimą, kuriuo pritarta minėto protokolo 1, 2.1, 2.2, 3.1, 3.2 punktams ir prašoma suderinti Metodą (b. l. 129–135).
Komisija 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-1553 atsisakė derinti Metodą, nurodydama, kad Pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė Komisijai Metodo projekto, kuriame, atsižvelgiant į Komisijos 2017 m. vasario 10 d. rašte Nr. R2-(ŠP)-431 nurodytas pastabas, būtų ištaisyti Metodo trūkumai. Taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog su Metodu sutiko be išimties visų butų ir kitų patalpų savininkai (b. l. 136–137).
ŠŪĮ 12 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymą su šilumos tiekėju, 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10.31 punkte nustatyta Komisijos funkcija tvirtinti ir derinti rekomenduojamus taikyti pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodus. Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detaliau reglamentuoja metodų rengimo ir taikymo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pagal Taisyklių 3 punktą Komisijos rekomenduojami paskirstymo metodai reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo-vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų paskirstymo metodų taikyti negalima.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Pastate yra įrengta netipinė karšto vandens tiekimo sistema (b. l. 65). Pareiškėjo teigimu, dėl minėtos priežasties Pastatui taikomas Komisijos parengtas šilumos paskirstymo vartotojams metodas yra netinkamas.
Šilumos paskirstymo metodų rengimą ir taikymą reglamentuoja Taisyklių II skyrius, kurio 8 punktas nustato, kad, kai pastate yra daugiau nei vienas šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus Paskirstymo metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Be to, Taisyklių 18.1 punktas nustato, kad paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Taigi iš ŠŪĮ bei Taisyklių nuostatų matyti, kad šilumos paskirstymo metodu turi būti paskirstoma visas Pastate suvartotas ir atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais išmatuotas šilumos kiekis. Nagrinėjamu atveju aktuali ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.
Pažymėtina, kad šilumos tiekėjo parduotas šilumos kiekis turėtų būti lygus į daugiabutį namą patiektam šilumos kiekiui, kuris apskaitomas pagal atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis. Tačiau ŠŪĮ 2 straipsnio 20 dalis nustato nepaskirstyto karšto vandens kiekio sąvoką, pagal kurią nepaskirstytas karšto vandens kiekis – viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį paprastai susidaro tada, kai karšto vandens vartotojai deklaruoja ne visą faktiškai suvartotą karštą vandenį, o pastate neįrengti nuotolinio valdymo apskaitos prietaisai, leidžiantys šilumos tiekėjui nepriklausomai nustatyti kiekvieno vartotojo suvartojamą karštą vandenį, taip pat tada, kai dėl karšto vandens tiekimo sistemos ypatumų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) yra suvartojama daugiau šilumos kiekio nei Komisijos nustatyti normatyvai. Iš bylos duomenų matyti, kad Pastato karšto vandens tiekėjas yra sutvarkęs karšto vandens apskaitą (b. l. 97–98), taigi, vadovaujantis ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalimi, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis turi būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas apie įpareigojimą vartotojams sumokėti už su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį, yra išaiškinęs, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartoti buityje. Kaip vartotojas, gyventojas abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, vonios šildytuvui (gyvatukui). Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendraturčių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutinka, jog su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis būtų paskirstytas Pastato gyventojams ir Metode tokios paskirstymo tvarkos nenustatė, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo parengtas Metodas dėl minėtos priežasties negali būti derinamas.
Teismas taip pat sutinka su Komisijos pozicija dėl Metode netinkamai nustatytos šilumos kiekio cirkuliacijai paskirstymo tvarkos.
Pagal pareiškėjo parengtą Metodą vartotojams priskiriamas vienodas šilumos kiekis cirkuliacijai, kuris apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai padalijant iš butų skaičiaus. Bylos duomenys patvirtina, kad Pastato butuose įrengta nevienoda karšto vandens cirkuliacinė sistema, t. y. daugumoje butų įrengti karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai su vonių šildytuvais bei atskirais karšto vandens tiekimo stovais virtuvėse, taip pat yra butų be atskiro karšto vandens tiekimo stovo virtuvėse, kai kuriuose butuose įrengti nestandartiniai, didesnės galios vonios šildytuvai. Kadangi suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai priklauso nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos tipo, tai pagal pareiškėjo parengtą Metodą, kai visi butai moka vienodą sumą už cirkuliacijai sunaudota šilumą, susidaro tokia situacija, kad butų, kuriuose įrengtos cirkuliacinės sistemos galia mažesnė, savininkai mokės didesnius mokėjimus, nei jiems priklauso. Taigi bus pažeistos tų butų savininkų teisės, kurie savo butuose turi mažesnio šilumos kiekio sunaudojimo sistemas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina VKEKK pozicijai, kad tokiu atveju neužtenka daugumos Pastato patalpų savininkų pritarimo. Pažymėtina, kad pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, taigi Metodas galėtų būti suderintas tik tuo atveju, jei visuose butuose būtų įrengtos vienodo tipo cirkuliacinės sistemos arba su Metodu sutiktų be išimties visų butų ir kitų patalpų savininkai. Nagrinėjamu atveju tokio pritarimo nėra, nes pareiškėjas nepateikė visų butų savininkų sutikimų (trūksta butų Nr. 1, 4, 13, 19, 27, 31 savininkų pozicijos) (b. l. 28–29).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai skundžiamu 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 2-(ŠP)-1533 atsisakė derinti pareiškėjo parengtą Metodą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.