Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-07-13 · Civilinė byla Nr. 2-8829-430/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
2-8829-430/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05578-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
O. M., M. V.
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8829-430/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05578-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4; 116.5 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams O. M. ir M. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovės O. M., vairavusios atsakovui M. V. priklausantį automobilį TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2011-08-10 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos T. J. priklausanti transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu atsakovės O. M. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. UABDK „PZU Lietuva“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų sutarties teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytą žalą ir atlygino T. J. transporto priemone TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdamas 1596,12 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas UABDK „PZU Lietuva“ kompensavo išmokėtą 1596,12 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį ir transporto priemonės savininką (atsakovus).

Ieškovas prašo teismo priteisti solidariai iš bendraatsakovių 1596,12 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Bendraatsakoviams procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio numatyta tvarka. Bendraatsakoviai atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės O. M., vairavusios atsakovui M. V. priklausantį automobilį TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2011-08-10 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos T. J. priklausanti transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Minėto eismo įvykio metu atsakovės O. M. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą (b.l. 7-8). UABDK „PZU Lietuva“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų sutarties teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas (b.l. 9-13), nustatė eismo įvykio metu padarytą žalą ir atlygino T. J. transporto priemone TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdamas 1596,12 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 22-24, 26, 27, 28). Ieškovas UABDK „PZU Lietuva“ kompensavo išmokėtą 1596,12 Lt draudimo išmoką (b.l. 29, 30).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009).

Ieškovo reikalavimas pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta Draudiko biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pažymėtina, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį bei 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonę neapdraudusį asmenį jos savininką. Ieškovas eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką bei pareiškė pretenzijas bendraatsakoviams (b. l. 31-34). Nenustatyta, kad atsakovai nuostolius regreso tvarka ieškovui būtų atlyginę, todėl sutinkamai su minėta įstatymo norma solidariai iš bendraatsakovių priteistina 1596,12 Lt dydžio draudimo išmokos.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš bendraatsakovių priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1596,12 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-05-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Iš bendraatsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos patirtos 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio, b.l. 38, 47), t.y. iš kiekvieno atsakovo po 25,00 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (5,79 Lt), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279 straipsniais ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš bendraatsakovių O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 1596,12 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis Lt 12 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1596,12 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 25,00 Lt (dvidešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291 naudai.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 25,00 Lt (dvidešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291 naudai.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė