Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei J. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimo dėl ginčo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2015-07-30 atsakovei J. Č. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-08-13 rašte nurodyta, kad gaisro židinio zona – bendrojo naudojimo santechninė šachta, o gaisro priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus, už ką atsakingam asmeniui V. A. buvo skirta administracinė nuobauda. Dėl šio gaisro buvo apgadintas I. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys daiktai. Pagal su ieškove sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį buto patalpos bei joje esantis turtas buvo apdrausti. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 567,27 Eur (282,23 + 285,04) draudimo išmoką.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2015-10-13 rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė J. Č. darė buto kapitalinį remontą, prieš pradėdama remonto darbus atsakovė nepateikė Bendrijai jokių oficialiai patvirtintų projektų, pagal kuriuos vykdomi remonto darbai, o atsakingu už darbų atlikimo kokybę bei saugą nurodė V. A. Taip pat bendrija 2015-10-13 rašte nurodė, jog V. A. savavališkai tarp butų (duomenys neskelbtini) išardė perdangą bei atlikdamas suvirinimo darbus nesilaikė saugumo reikalavimų, dėl ko sukėlė gaisrą. Atsakovė nepateikė jokios rašytinės sutarties, sudarytos su V. A., todėl labai tikėtina, kad buto remonto darbus, kuomet buvo sukeltas gaisras, jis vykdė pagal žodinį susitarimą su atsakove J. Č. Kaip teigė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija 2015-10-13 rašte J. Č. savo bute vykdė kapitalinį remontą. Apklausiama liudytoja I. K. paaiškino, kad tuo metu, kai kilo gaisras J. Č. galimai savo bute (duomenys neskelbtini), negyveno. Dėl nurodyto labai tikėtina, kad atsakovė buvo nusprendusi savo bute atlikti kapitalinį remontą, kurio atlikimui pasitelkė V. A. Nors atsakovė neteikė jokių įrodymų apie buto remonto pobūdį, mastą, projekto suderinimą, tačiau vien tai, kad atsakovės nurodymu V. A. vykdė vamzdyno suvirinimo darbus siekiant pakeisti skaitiklių kiekį, leidžia teigti, jog remontas buvo reikšmingas. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad V. A. buvo atestuotas suvirinimo darbų specialistas. Pagal aplinkybių visumą labai tikėtina, kad J. Č. nekontroliavo V. A. atliekamų darbų, galimai leido jam veikti be jokios kontrolės bei jokių derinimų atliekant bute kapitalinį remontą, kas vertinama kaip atsakovės neatsakingumas ir nerūpestingumas pasitelkiant remonto darbams asmenį, galimai neturintį reikiamos kvalifikacijos bei leidžiant V. A. iš esmės savo nuožiūra nuspręsti, kaip vykdyti remonto (vamzdyno pertvarkymo) darbus. Pripažintina, kad atsakovės veiksmai buvo tokie, kurie sudarė sąlygas žalai atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1d.). Atsakovę ir jos užsakymu darbus vykdžiusį trečiąjį asmenį V. A. žalos atsiradimo metu nesiejo darbiniai santykiai, todėl vadovaujantis CK 6.265 str. 1 d. jiems galėtų būti taikoma solidari atsakomybė. Nesant įrodymų apie atsakovės ir V. A. susitarimų pobūdį ieškovė reikalavo, kad žalą atlygintų atsakovė, kurios nurodymą vykdė V. A. Nesant duomenų apie atsakovės sutartines sąlygas su asmeniu, pasamdytu rangos darbams atlikti, tenkintinas draudiko reikalavimas priteisiant žalą iš atsakovės J. Č. (CK 6.1015 str.), kuri turi teisę pareikšti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui.

Teismas atmeta atsakovės argumentą, kad I. K. saugojo daiktus bendrojo naudojimo šachtoje, todėl pati draudėja yra atsakinga už pasekmes dėl kilusio gaisro. Teismo nuomone, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-08-13 raštas neįrodo aplinkybės, kad I. K. saugojo savo daiktus bendrojo naudojimo santechninėje šachtoje. Iš ieškovės pateikto I. K. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), plano bei buto patalpos, pažymėtos indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukų matyti, kad I. K. daiktai buvo saugomi buto patalpoje - tamsiame kambaryje (sandėliuke), esančiame šalia santechninės šachtos ir tarp šachtos bei sandėliuko buvo įrengtos durys. Aplinkybę, kad daiktus saugojo bute esančiame tamsiame kambaryje patvirtino apklausta liudytoja I. K. Nepripažintina, kad saugodama daiktus vienoje iš savo buto patalpų I. K., pažeidė teisės aktų reikalavimus. Dėl to atmestinas ir atsakovės argumentas, kad 2015-07-30 įvykis nelaikytinas draudžiamuoju. Gyventojų turto draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. K. butas bei jame esantis turtas apdraustas nuo ugnies, vandens, gamtos jėgų, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos rizikų. 2015-07-30 kilusio gaisro metu buvo apgadinta buto patalpa (duomenys neskelbtini) bei joje esantis turtas, todėl 2015-07-30 įvykiui netaikytinas Draudimo taisyklių Nr. 056 12.5 p., numatantis, kad nėra apdraudžiamas namų turtas, esantis bet kokiose bendrojo naudojimo patalpose ar daugiabučio namo inventorizuotame sandėliuke, nes pagal Taisyklių esmę neapdraudžiamas ne buto patalpose esantis draudėjos turtas. Taip pat yra nepagrįstas atsakovės argumentas, kad galimai iš viso ieškovė su dėl įvykio nukentėjusia I. K. nebuvo sudariusi draudimo sutarties, nes draudimo sutartis gali būti sudaryta pasirašant elektroninėmis ryšių priemonėmis. Be to, mažai tikėtina, kad draudimo bendrovė, nesant draudimo įmokų, be jokio pagrindo išmokėtų draudimo išmoką.

Atsakovė rėmėsi argumentu, kad ieškovė išmokėjo draudėjai draudimo išmoką neįsitikinusi draudėjos išlaidų pagrįstumu. Su tuo argumentu teismas nesutinka. Pranešime apie žalą I. K. nurodė, kad dėl gaisro išdegė sanitarinio mazgo durys, apgadinti rūbai, sudegė žvejybos reikmenys ir viskas buvo padengta suodžiais. Defektiniame akte nurodyta, kad aprūko sandėliuko, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) lubos (3,09 kv m), sienos (14,95 kv m) ir išsilydė plastikinės stumdomos durelės, kurios, kaip nustatyta bylos metu, buvo įrengtos I. K. patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), tam, kad uždengti bendro naudojimo stovą, besiribojantį su I. K. tamsaus kambarėlio patalpa. Taip pat defektiniame akte nurodyta, kad aprūko moteriški paltai (3 vnt.) ir moteriškos striukės (2 vnt.), ką reikėjo išvalyti, išsilydė žvejybiniai spiningai (3 vnt.) bei teleskopinė meškerė (1 vnt.), aprūko spintelė, kurios 7 kv m reikėjo išvalyti.

Į bylą pateiktuose lokalinėje sąmatoje bei UAB „Tetija“ atliktų darbų priėmimo - pardavimo akte nurodyti remonto darbai atitinka defektiniame akte nurodytus patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Ieškovė 2015-09-09 sumokėjo I. K. 282,23 Eur draudimo išmoką už turto sugadinimą bei 2015-09-14 sumokėjo 285,04 Eur draudimo išmoką už patalpos apgadinimą, iš viso – 567,27 Eur. 285,04 Eur draudimo išmoką ieškovė išmokėjo vadovaudamasi lokalinėje sąmatoje nurodyta statinio statybos išlaidų 314 Eur suma, iš kurios buvo atimta 28,96 Eur franšizės suma. 282,23 Eur suma už turto sugadinimą taip pat išmokėta atskaičius 28,96 Eur franšizės sumą. Reikalaudama iš atsakovės atlyginti žalą, susijusią su patalpų apgadinimu, ieškovė iš 285,04 Eur sumos minusavo 4 proc. nusidėvėjimą ir reikalavo priteisti 273,64 Eur, todėl visa reikalaujama priteisti suma sudaro 555,86 Eur (273,64 + 282,23).

Apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad dėl gaisro buvo sugadinta tiek meškerių, kiek nurodyta ieškovės surašytuose dokumentuose. Nurodė, kad po gaisro tamsiame kambaryje viskas buvo padengta suodžiais, jautėsi degėsių kvapas, aprūko rūbai, dėl kurių valymo draudėja patyrė išlaidas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažinta, jog draudimo išmoka gali būti mokama ne pagal faktiškai patirtas išlaidas, o remiantis atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymo metodu. Šiuo atveju ieškovė rėmėsi būtent šiuo metodu kai draudėjai draudimo išmoka buvo išmokėta ne pagal faktines išlaidas, o skiriant sumą apgadinto turto (patalpos (duomenys neskelbtini)) būklei atstatyti, taip pat kompensuojant sugadinto turto (4 meškerių) vertę bei moteriškų paltų (3 vnt.) ir moteriškos striukės (1 vnt.) valymo išlaidas, prieš tai įsitikinus būtinų tam atlikti išlaidų pagrįstumu. Remiantis UAB „Joglė“ kasos kvitu paltų ir striukės valymo išlaidos sudaro 57 Eur bei ieškovė patikrino sugadintų spiningų rinkos kainas, kurios atitinkamai sudaro 65,95 Eur, 56,40 Eur, 32,56 Eur ir 46 Eur teleskopinės meškerės, žalos dydis iš viso – 233,91 Eur, todėl 282,23 Eur draudimo išmokos dydis pripažintinas pagrįstu. Teigti, kad nustatydama nuostolių dydį ieškovė pažeidė Draudimo taisyklių Nr. 056 26 p. ir 27 p. reikalavimus, nėra jokio pagrindo. Atsakovė pagrįstų argumentų bei įrodymų dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio nepateikė, todėl iš atsakovės priteisina ieškovei 555,86 Eur žalai atlyginti.

Atsakovės prašymu, ieškinio senatis ieškovės reikalavimui netaikytina. Remiantis CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju yra pareikštas draudiko ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo ir teigtina, kad draudiko nesieja draudimo santykiai su atsakove. Todėl pripažintina, kad šiuo atveju taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.127 str. 8 d. reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pažymėtina, kad ieškinio senaties pradžia sietina ne su žalos atsiradimo įvykiu, o su momentu, kada draudikui paaiškėjo ar galėjo paaiškėti, jog atsakingas asmuo atsisako atlyginti žalą. Ieškovė 2015-10-14, t.y. neužilgo po įvykio pareiškė atsakovei pretenziją dėl draudimo išmokos kompensavimo, kuria pareikalavo, kad atsakovė pervestų draudimo išmokos, atskaičius 4 proc. nusidėvėjimą, sumą. Atsakovės atsakymo ieškovei raštu į ieškovės 2015-10-14 pretenziją į bylą nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei 2016-10-25 pareiškus ieškinį laikytina, jog ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino ir ieškinį pareiškė anksčiau kaip po vienerių metų termino nuo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos, ieškinio senaties pradžią skaičiuojant nuo 2015-10-29, t.y. nuo tos dienos, kai pasibaigė atsakovei nustatytas 14 dienų terminas sureaguoti į ieškovės pretenziją ir ieškovei paaiškėjo jos teisės pažeidimas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą ieškovui sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 15 Eur žyminio mokesčio ir 1,7 Eur išlaidų, susijusių su informacijos iš registrų gavimu. Taip pat iš atsakovės priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), žalai atlyginti 555,86 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (555,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-10-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, į.k. 302912288, naudai.

Priteisti iš atsakovės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.