Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Uždaras ratas“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Uždaras ratas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skundu prašo teismo: panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (7.1 Mr) 46-2772 „Dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų“ (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas); pripažinti Bendrovę nuo 2025 m. gegužės 1 d. neturinčia pareigos savo veikloje naudoti kasos aparato; priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

1.1. VMI viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, ir apskaitos dokumento išrašymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. VA-40), 4 punktas nustato, jog naudoti kasos aparato nereikalaujama konkrečiais atvejais, kai VMI įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes. Nors pareiškėja yra juridinis asmuo, turintis daugiau išteklių nei vykdantis individualią veiklą fizinis asmuo, tačiau pareiškėja savo veikloje nepriima atsiskaitymų už teiktas paslaugas grynaisiais pinigais, tik bankiniu pavedimu, todėl grynųjų pinigų už parduodamas prekes/paslaugas apskaitymui skirto kasos aparato turėjimas, išlaikymas ir administravimas pareiškėjai laikytinas akivaizdžiai neproporcingu ir keliančiu nepagrįstą administracinę naštą (neproporcinga administracine našta pareiškėjos veikloje);

1.2. pareiškėja yra komercinio ir lengvojo autotransporto remonto veiklą vykdantis juridinis asmuo. Pareiškėja kreipėsi į VMI su prašymu leisti savo veikloje nenaudoti kasos aparato, kadangi pareiškėja savo veikloje aptarnauja tik ūkio subjektus ir grynųjų pinigų atsiskaitymams su klientais de facto (faktiškai) nenaudoja, pareiškėja neteikia paslaugų privatiems fiziniams asmenims, o dirba pagal paslaugų sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais asmenimis ir kitais ūkio subjektais. Pareiškėja savo veikloje aptarnaujant klientus nuo 2025 m. gegužės 1 d. visiškai atsisakė grynųjų pinigų operacijų, todėl remiantis Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Aprašas), 23.29 punktu, turėtų būti pripažinta, kad pareiškėja savo veikloje neturi pareigos naudoti kasos aparato.

2. Atsakovė atsiliepimu prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

2.1. pareiškėja 2025 m. gegužės 21 d. per Mano VMI portalą (https://www.vmi.lt/manovmi) pateiktu prašymu Nr. GM-33721 (toliau – ir Prašymas) prašė priimti sprendimą dėl leidimo išimties tvarka nenaudoti kasos aparato, kadangi Bendrovei ekonomiškai nenaudinga naudoti kasos aparatą ar kasos mobiliąją programą, nes duomenų teikimas į Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA (toliau – ir i.EKA) Bendrovei sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Įvertinus pareiškėjos Prašyme nurodytas aplinkybes ir Bendrovės metines apyvartas, ginčijamu Vilniaus AVMI sprendimu nustatyta, kad pareiškėja nepagrindė, kad i.EKA naudojimas sukeltų Bendrovei neproporcingai didelę administracinę naštą, todėl privalo naudoti kasos aparatą Aprašo nustatyta tvarka;

2.2. pareiškėja skunde nurodo, kad savo veikloje aptarnauja tik ūkio subjektus ir grynųjų pinigų atsiskaitymams su klientais de facto nenaudoja, tačiau Prašyme nurodė, kad išskirtinais atvejais paslaugos suteikiamos ir fiziniams asmenims, tokiais atvejais kasos aparato naudojimas yra privalomas. Vilniaus AVMI sprendimas priimtas remiantis pareiškėjos Prašyme nurodytomis aplinkybėmis, iš pareiškėjos pateikto Prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, pagal nurodytas Bendrovės metines apyvartas, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių kasos aparato naudojimas sukeltų didelę, neproporcingą administracinę naštą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI sprendimo, kuriuo pareiškėja įpareigota naudoti kasos aparatą Aprašo nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažinimo, kad ji nuo 2025 m. gegužės 1 d. neturi pareigos savo veikloje naudoti kasos aparatą.

4. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

4.1. Bendrovės vadovo 2025 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 20250501/1834 „Tik ūkio subjektų, tik bankiniu pavedimu“ (toliau – ir Bendrovės įsakymas), įsakyta neaptarnauti fizinių asmenų, priimant atsiskaitymą iš Bendrovės klientų už Bendrovės teiktas paslaugas, nepriimti/nesiūlyti/nesutikti dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais;

4.2. pareiškėja 2025 m. gegužės 21 d. prašymu, vadovaudamasi Aprašo 23.25 papunkčiu, kreipėsi į VMI, prašydama priimti individualų sprendimą dėl leidimo netaikyti kasos aparato naudojimo prievolės Bendrovės vykdomoje veikloje;

4.3. išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, Vilniaus AVMI Prašymų priimti individualų sprendimą dėl kasos aparato nenaudojimo nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 10 d. išvada Nr. (1.8 E) 32-21 „Dėl UAB „Uždaras ratas“ prašymo nenaudoti kasos aparato dėl akivaizdžiai neproporcingos administracinės naštos“ (toliau – ir Komisijos išvada), nusprendė, kad Bendrovė nepagrindė priežasčių, dėl kurių i.EKA naudojimas sukeltų neproporcingai didelę administracinę naštą, todėl Bendrovė privalo naudoti kasos aparatą Aprašo nustatyta tvarka;

4.4. ginčijamu Vilniaus AVMI sprendimu nuspręsta, kad Bendrovė privalo naudoti kasos aparatą Aprašo nustatyta tvarka;

4.5. pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo ir pripažinimo, kad ji nuo 2025 m. gegužės 1 d. neturi pareigos savo veikloje naudoti kasos aparatą.

5. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Aprašas, Įsakymas Nr. VA-40 ir VMI viršininko 2012 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. VA-42 „Dėl Sprendimo dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų FR1115 formos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. VA-42) (teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo Vilniaus AVMI sprendimo priėmimo metu).

6. Apraše reglamentuojama atsiskaitymų už parduodamas prekes (kai prekės superkamos, – superkamas prekes) ir teikiamas paslaugas duomenų fiksavimo naudojant kasos aparatus tvarka ir būdai, taip pat atvejai, kai kasos aparatų nereikalaujama naudoti (Aprašo 1 punktas). Pagal Aprašo 2 punktą, Aprašas taikomas ūkio subjektams – juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialams, atstovybėms ir individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kuriems už parduodamas prekes ir (arba) suteikiamas paslaugas sumokama grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kurie už superkamas prekes sumoka grynaisiais pinigais ir nepateikia pinigų išmokėjimo kvito, mokėjimo operacijos patvirtinimo dokumento, pinigų apskaitos ar kito apskaitos dokumento (ne kasos aparato kvito). Aprašas taikomas: 1) kai ūkio subjektui už parduodamas prekes ir (arba) suteikiamas paslaugas sumokama, ūkio subjektui arba asmeniui, veikiančiam ūkio subjekto vardu ar jo naudai, ir asmeniui, perkančiam prekes ir (arba) gaunančiam paslaugas, fiziškai esant kartu vienoje vietoje; 2) kai ūkio subjektas sumoka už superkamas prekes, ūkio subjektui arba asmeniui, veikiančiam ūkio subjekto vardu ar jo naudai, ir asmeniui, iš kurio superkamos prekės, fiziškai esant kartu vienoje vietoje; 3) ūkio subjektams, organizuojantiems azartinius lošimus ir keičiantiems grynuosius pinigus į žetonus ir žetonus – į grynuosius pinigus arba organizuojantiems azartinius lošimus lošimo automatais.

7. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, ūkio subjektai privalo VMI nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše, patvirtintame VMI viršininko, nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus Aprašo IV skyriuje nurodytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų.

8. Aprašo IV skyriuje „Atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų“ 23 punkte (Aprašo 23.1–23.30 papunkčiuose) pateiktas baigtinis atvejų, kuomet nereikalaujama naudoti kasos aparatų, sąrašas. Aprašo 23.29 papunktis numato, kad kasos aparatų nereikalaujama naudoti atsiskaitymui tarp ūkio subjektų.

9. Pagal nagrinėjamai bylai aktualų Aprašo 23.25 papunktį, kasos aparatų nereikalaujama naudoti, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą – VMI patvirtintame pavyzdiniame kasos aparatų nenaudojimo atvejų sąraše nurodytais atvejais arba konkrečiais atvejais apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir AVMI) priėmus individualų sprendimą. Šiame papunktyje nurodyto individualaus sprendimo nenaudoti kasos aparatų priėmimo tvarką nustato VMI.

10. Aprašo 23.25 papunktį detalizuoja Įsakymas Nr. VA-40 ir Įsakymas Nr. VA-42. Pagal VMĮ įsakymo Nr. VA-42 3.1 papunktį, individualia veikla besiverčiantis gyventojas arba juridinis asmuo gali kreiptis pateikdamas prašymą į atitinkamą AVMI (kurios administravimo teritorijoje yra prekybos vieta) dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje, nes jo naudojimas yra negalimas dėl objektyvių priežasčių arba jo naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes. VMĮ įsakymo Nr. VA-42 3.1 punkte nurodytus sprendimus dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų pasirašo juos priėmusios AVMI viršininkas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas (VMĮ įsakymo Nr. VA-42 3.2 papunktis). VMĮ įsakymo Nr. VA-40 4 punktas numato, kad konkrečiais atvejais, kai VMI įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.

11. Pareiškėja ginčija Vilniaus AVMI sprendimą tuo aspektu, jog vertinant faktinę aplinkybę, jog pareiškėja savo veikloje nepriima atsiskaitymų už teiktas paslaugas grynaisiais pinigais, akivaizdu, jog grynųjų pinigų už parduodamas prekes/paslaugas apskaitymui skirto kasos aparato turėjimas, išlaikymas ir administravimas – jo visiškai ir niekad nenaudojant savo veikloje – yra akivaizdžiai netikslingas ir neprotingas, todėl Vilniaus AVMI turėjo pripažinti, jog de facto niekada nenaudojamo kasos aparato naudojimas pareiškėjai turėtų būti laikomas akivaizdžiai neproporcingu ir keliančiu nepagrįstą administracinę naštą.

12. Taigi, teismas nagrinėjamu atveju turi nustatyti, ar tinkamai išnagrinėtas pareiškėjos Prašymas, ar ginčijamas AVMI sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. ar yra/nėra Aprašo 23.25 papunktyje numatytos sąlygos: objektyvios priežastys, dėl kurių kasos aparato naudojimas negalimas arba jo naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.

13. Teismas pažymi, kad administracinė našta teisine prasme yra laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos. Pareiškėja, vadovaudamasi Aprašo 23.25 papunkčiu, kreipėsi į VMI, Prašyme nurodydama, kad nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. buvo išrašyta pardavimo sąskaitų už pakankamai ženklią sumą, t. y. 278 602,58 Eur su PVM, tuo pačiu pripažindama, kad nors beveik visos šios sumos yra apmokėtos klientų bankiniais mokėjimais, įplaukų į Bendrovės banko sąskaitą buvo 241 814,79 Eur, tačiau vis dėlto buvo ir pardavimų grynaisiais pinigais 4 operacijos, kurių bendra suma buvo tik 2 023,42 Eur, o tai sudaro mažiau nei 1 procentą visų Bendrovės gaunamų pajamų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad kasos aparato naudojimas sukeltų Bendrovei akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą (laiko sąnaudų prasme). Pareiškėjos Prašyme nurodoma aplinkybė, kad įsigyti kasos aparatą, kuris veiktų su i.EKA posistemiu kainuoja nuo 299+ PVM Eur + 11,40 + PVM Eur, ir Bendrovė per metus patirs daugiau nei 530 Eur neplanuotų išlaidų, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomas pajamas, taip pat nesuponuoja išvados, kad kasos aparato naudojimas sukeltų Bendrovei akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą (finansinių išlaidų prasme). Pareiškėja Prašyme taip pat nurodė, kad išskirtinais atvejais paslaugos suteikiamos ir fiziniams asmenims – pažymėtina, kad tokiais atvejais kasos aparato naudojimas pagal Aprašo nuostatas yra privalomas. Nors pareiškėja Prašyme nurodo, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. tiesioginio darbo su klientais ar atsiskaitymų veiklos vietoje nuspręsta atsisakyti, tačiau duomenų, kad šias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai (Bendrovės įsakymas ir kt. įrodymai) kartu su pareiškėjos Prašymu buvo pateikti prieš atsakovei priimant ginčijamą Vilniaus AVMI sprendimą, byloje nėra.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, prašydama panaikinti Vilniaus AVMI sprendimą, pareiškėja teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad atsakovė netinkamai ir/ar nevisapusiškai įvertino pareiškėjos Prašyme nurodytas aplinkybes ir turėjo pripažinti, kad kasos aparato naudojimas pareiškėjai sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.

15. Teismo vertinimu, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą pagal jame nurodytas aplinkybes, įvertinusi Bendrovės metines apyvartas (2024 m. – 694 869 Eur, 2025 m. 01-04 mėn. – 229 507 Eur), Komisija pagrįstai nusprendė, kad Bendrovė nepagrindė priežasčių, dėl kurių i.EKA naudojimas sukeltų neproporcingai didelę administracinę naštą, atitinkamai ginčijamu Vilniaus AVMI sprendimu nustačius, kad 2025 m. gegužės 21 d. prašyme nurodyti duomenys bei įvertinus Bendrovės 2024 m. – 2025 m. 01-04 mėn. apyvartas nepagrindžia, kad i.EKA naudojimas sukeltų neproporcingai didelę administracinę naštą, pagrįstai nuspręsta, kad Bendrovė privalo naudoti kasos aparatą Aprašo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Komisijos išvada yra laikytina sudėtine Vilniaus AVMI sprendimo dalimi, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis sprendimas būtų surašytas vientisame dokumente (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1350-556/2020).

16. Teismo vertinimu, iš ginčijamo Vilniaus AVMI sprendimo ir jo neatskiriamos sudėtinės dalies (Komisijos išvados) turinio matyti, kad įvertintos visos faktinės aplinkybės bei atliktas individualus situacijos vertinimas. Vilniaus AVMI priimtas atsakovės įgaliojimų ribose bei vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovės pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Vilniaus AVMI sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, įvertinęs Vilniaus AVMI sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, daro išvadą, kad jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų minėto sprendimo panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis), todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus AVMI sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 91 straipsnis).

17. Pareiškėja taip pat prašo teismo pripažinti Bendrovę nuo 2025 m. gegužės 1 d. neturinčia pareigos savo veikloje naudoti kasos aparato, remiantis Aprašo 23.29 punktu, pagal kurį kasos aparatų nereikalaujama naudoti, kai vykdomi atsiskaitymai tarp ūkio subjektų. Pareiškėja motyvuoja tuo, kad ji dirba pagal paslaugų sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais asmenimis ir kitais ūkio subjektais, nuo 2025 m. gegužės 1 d. visiškai atsisakė grynųjų pinigų operacijų aptarnaujant klientus.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas AVMI sprendimas priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos Prašymą Aprašo 23.25 papunkčio pagrindu. Dėl pareiškėjos reikalavimo, kad teismas pripažintų Bendrovę nuo 2025 m. gegužės 1 d. neturinčia pareigos savo veikloje naudoti kasos aparato, remiantis Aprašo 23.29 punktu, pažymėtina, jog LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje AS121-822/2019). Teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (LVAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575- 155/2008). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146- 603/2009; LVAT 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas pripažinti Bendrovę nuo 2025 m. gegužės 1 d. neturinčia pareigos savo veikloje naudoti kasos aparato atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Pareiškėjos skundą atmetus, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Uždaras ratas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.