- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- I-11149-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04655-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui P. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. skunde (b. l. 1-2) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas P. Š. skunde paaiškino, kad jo laisvė laikotarpiu nuo 2013-07-03 iki 2015-06-26 buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Jis buvo periodiškai kalinamas kamerose, kurių plotas 5-8 kv. m kartu su dar trimis asmenimis, kai pagal teisės aktus vienam asmeniui tenkanti ploto norma yra 3,6 kv. m. Taigi pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis sąlygomis (buvo drėgna, šalta, pelėsių, jis buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis, stigo privatumo, buvo nuolatinė įtampa ir baimė). Tai, kad asmuo, kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą yra konstatuota, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT), tiek Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją patirtai skriaudai. Pareiškėjo teigimu, jis dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2013-07-03 jis buvo atvežtas į Lukiškių TI-K, kur kelias valandas buvo laikomas ankštoje patalpoje su dar trimis asmenimis. Paskui jį perkėlė į kamerą Nr. 116, kur jis praleido 1 parą. Vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 149, kur prie jo priekabiavo, dėl ko jis pasiprašė perkeliamas į kitą kamerą. Kitoje kameroje jį žemino, nedavė maisto, jis buvo mušamas. Pasiprašęs į kitą kamerą, jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 113, kur praleido 1 parą. Po to buvo perkeltas į kamerą Nr. 173, kur buvo nuolat mušamas, valė patalpas, buvo žeminamas. Jis prašyme buvo nurodęs, kad jam geriausia būti vienam, bet į šį prašymą niekas neatsižvelgė. Jis yra nerūkantis, bet jį nuolat laikė su rūkančiais. Jis sutiko būti su rūkančiais, kadangi pareigūnas jį apgavo, sakydamas, kad rūkys vienas kitas kalinys, bet ne visi. Iš kameros Nr. 173 jį perkėlė į kamerą Nr. 165, kurioje sienos ir lubos buvo apipelijusios. Po etapavimo jis pateko į kamerą Nr. 105, vėliau į kamerą Nr. 184, kur jis buvo kalinamas su dviem Vietnamo piliečiais ir Gruzijos piliečiu. Vėliau į šią kamerą įkėlė asmenį, kuris prie jo priekabiavo. Įkėlus dar vieną aršų asmenį, prasidėjo mušimai, patyčios. Su minėtu asmeniu pareiškėjas išbuvo 1 parą, kol pareiškėją perkėlė į kamerą Nr. 307, kur buvo neblogos sąlygos. Prabuvus 1 parą jį perkėlė į kamerą Nr. 292, kur buvo neblogai, tik šalta, nes langai neužsidarydavo. Vėliau jį išvežė ekspertizei. Į Lukiškių TI-K jis grįžo sausio 30-31 d. ir pateko į kamerą Nr. 104, kurioje buvo puikios sąlygos. Vėliau jį perkėlė į kamerą Nr. 278, kurioje buvo drėgna, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo netvarkinga elektros instaliacija. Kameroje Nr. 110 buvo baisios sąlygos: smarvė, šaltis, drėgmė, pelėsis. Kameroje Nr. 306 sąlygos buvo neblogos, išskyrus drėgmę, netvarkingą elektros instaliaciją ir tai, kad buvo įkeltas konfliktiškas vaikinas. Kameroje Nr. 306 pareiškėjas apsirgo. Nepatekęs gydytis į ligoninę, pareiškėjas dėl šio incidento raštu kreipėsi į administraciją. Visus asmenis iš kameros Nr. 306 perkėlė į kamerą Nr. 295, kurioje buvo drėgmė, smarvė, šaltis, pelėsis, netvarkinga elektros instaliacija. Iš kameros Nr. 295 jį perkėlė į ligoninę. Grįžęs iš ligoninės jis buvo laikomas kameroje Nr. 112A, kuri buvo ankšta, drėgna, šalta. Vėliau jį perkėlė į šaltą ir drėgną kamerą Nr. 343, kuri yra sergančiųjų tuberkulioze aukšte. Po valandos į šią kamerą įkėlė 3 rūkančius asmenis. Vėliau jį perkėlė į kamerą Nr. 333, kur jį sutiko ne itin draugiškai ten buvę asmenys ir jam teko tvarkyti kamerą. Vėliau jis pateko į kamerą Nr. 122, iš kurios po paros buvo perkeltas į kamerą Nr. 252. Kameroje Nr. 252 sąlygos buvo neblogos, tik jis buvo sumuštas ir pakištas po gultu. Jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 125, vėliau į kamerą Nr. 382, kur buvo drėgna, šalta, maža vietos. Vėliau jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 311, kurioje sąlygos buvo geresnės. Vėliau jį perkėlė į kamerą Nr. 317, kur jis sutiko jį mušusius asmenis ir vėl buvo sumuštas. Tai pastebėję pareigūnai perkėlė jį į kamerą Nr. 109. Vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 404, kurioje trūko vietos, bet su kitais asmenimis jis sutarė draugiškai. Jis dirbo ūkinio aptarnavimo sekcijoje, kur buvo nuolat mušamas, verčiamas atlikinėti darbus už kitus asmenis. Po smarkaus sumušimo jį perkėlė dirbti į virtuvę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad kamerose nebuvo karšto vandens, naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas, jį laikė kartu su rūkančiais jo sutikimu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas atsiliepime (b. l. 8-16) į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat yra viršijamas, čia taip pat laikomi iki gyvos galvos nuteisti asmenys, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi būti laikomi vieni. Lukiškių TI-K negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų nenumato teisės aktai. Lukiškių TI-K pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias patalpas, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Į kameras visą laiką yra išduodamas tam reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda). Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 - su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 metų - vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Neretai patys suimtieji ir nuteistieji piktybiškai niokoja valstybės turtą, dėl ko suremontuotose patalpose vėl tenka daryti remontą. Kamerose yra įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Lentynų dydis priklauso nuo miegamų vietų skaičiaus. Kadangi kamerų plotas mažas, ne visada įmanoma įrengti papildomas lentynas, spinteles. Sanitarinis mazgas su šalto vandens tiekimo sistema ir sienele, ne žemesne nei 1,5 m. aukščio, atskirtu nuo likusios kameros tualetu atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal teisės aktus Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, o kartą per mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis dėl laikymo su rūkančiaisiais, fizinės prievartos, priekabiavimo, konfliktų kreipdavosi į pareigūnus, bet šie nereagavo, paaiškino, kad Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjų prašymų ar skundų ginčui aktualiu laikotarpiu. Pareiškėjo argumentai abstraktūs, bendro pobūdžio, būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nenurodyta, kuo pasireiškia tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodomas sumos dydis. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Šiuo atveju nėra nustatytos būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu bei kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams.
Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu (nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2013-07-03 iki 2015-06-26), atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K, pareiškėjas P. Š., atskaičiavus laiką, kai jis buvo išvykęs (t.y. 65 paras), iš viso buvo kalinamas 659 paras. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 309,5 paras pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytą patalpų plotą. Darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui per visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. 659 paras, iš jų 309,5 paras buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamą laiką jų nebūna kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad pasivaikščiojimo metu pareiškėjo taip pat nebūdavo kameroje. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad pareiškėjas visą jo nurodytą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį kalėjo perpildytose kamerose.
Lukiškių TI-K pripažino ir neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei yra nustatyta teisės aktuose, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m² ploto, iš esmės nėra.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius P. Š. kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija (Lukiškių TI-K) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas dėl vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – žalos – nebuvimo laikytinas nepagrįstu.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1163/2012) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės (b. l. 1-2).
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, sukėlė pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas.
Nors pareiškėjas P. Š. taip pat skundžiasi tuo, kad, pats būdamas nerūkantis, buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais, tačiau tiek skunde (b. l. 1-2), tiek teismo posėdžio metu P. Š. patvirtino, kad jis sutiko būti laikomas kartu su rūkančiaisiais. P. Š. teiginiai, kad jo sutikimas buvo gautas apgaule, yra atmestini, kadangi rašytiniai bylos įrodymai (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Administracijos reikalų skyriaus 2015-10-05 pažyma Nr. 24-6815, b. l. 18) patvirtina, kad jis nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl perkėlimo ir laikymo su nerūkančiaisiais. Pagal LVAT praktiką, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija vykdė pareigą apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikytinas paties pareiškėjo kreipimasis į administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sąlygas (LVAT 2013-09-12 nutartis Nr. A442-1237/2013, 2013-07-16 nutartis Nr. A822-1396/2013).
Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis kreipėsi į administraciją dėl fizinės prievartos, priekabiavimo, bet ši nereagavo į jo skundus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi rašytiniai bylos įrodymai (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Administracijos reikalų skyriaus 2015-10-05 pažyma Nr. 24-6815, b. l. 18) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija negavo iš P. Š. skundų (prašymų) dėl jo laikymo sąlygų.
Pareiškėjas skunde įvardijo kameras, kuriose, jo teigimu, buvo neblogos sąlygos: Nr. 307, Nr. 104, Nr. 252, Nr. 311. Todėl kalinimo sąlygų šiose pareiškėjo nurodytose kamerose teismas nevertins, kadangi dėl jų pareiškėjas nesiskundžia.
Pareiškėjas skunde teigė, jog jo kalinimo sąlygos neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos normos HN 76:2010) reikalavimų: 1) buvo šalta kamerose: Nr. 292 (neužsidarydavo langai), Nr. 110, Nr. 295, Nr. 112A, Nr. 343, Nr.382; 2) buvo drėgna kamerose: Nr. 278, Nr. 110, Nr. 306, Nr. 295, Nr. 112A, Nr. 343, Nr. 382; 3) buvo pelėsių kamerose: Nr. 110, Nr. 295; 4) nuo sienų byrėjo tinkas kameroje Nr. 278; 5) buvo netvarkinga elektros instaliacija kamerose: Nr. 278, Nr. 306, Nr. 295; 6) buvo blogas kvapas kamerose: Nr. 110, Nr. 295.
Analogiškus skundus Lukiškių TI-K kalinamieji buvo pateikę Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, kuris kelis kartus atliko Lukiškių TI-K patikrinimus (taip pat patikrino ir kelias kameras, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, t.y. Nr. 113, Nr. 382, Nr. 282, Nr. 278, Nr. 404, Nr. 125, Nr. 317).
Patikrinimų metu kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo nustatyti tam tikri pareiškėjo nurodyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai: 26 punkto pažeidimas, nes oro temperatūra neatitiko reikalavimų kameroje Nr. 113 (2013-01-31 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-55, b. l. 25-26) ir kameroje Nr. 382 (2014-11-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2362, b. l. 43-45); 28 punkto pažeidimas, nes buvo atsilupusių, nubyrėjusių lubų dažų kameroje Nr. 278 (2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189, b. l. 46-47); 54 punkto pažeidimas, nes kameroje Nr. 125 buvo vizualiai nešvarūs unitazai (2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71, b. l. 54-58); 28 punkto pažeidimas, nes buvo nustatyti sienų ir lubų nelygumai kameroje Nr. 317 (2014-12-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2410, b. l. 64-65); 56 punkto pažeidimas, nes ant sienos nustatyti pelėsio požymiai kameroje Nr. 317 (2014-12-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2410, b. l. 64-65).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-04-29 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-639 (b. l. 53), 2014-05-27 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-833 (b. l. 70) ir 2014-08-21 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-1382 (b. l. 71) konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta arba pažeidimai pašalinti.
Iš minėtų patikrinimo išvadų matyti, jog atsakovės atstovas geranoriškai siekia gerinti kalinamųjų sąlygas, o nustatyti pažeidimai buvo nežymūs, todėl šiuo atveju laikytina, jog priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo apima ir pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl kalinimo sąlygų neatitikimo Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams.
Be to, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Lukiškių TI-K darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo P. Š. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas įrodymais, jis nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų ir pareiškėjo nurodomų pasekmių. Niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² ploto, – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (349,5 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo P. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.