Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-01-12 · Civilinė byla Nr. 2-47/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-12
Bylos Nr.
2-47/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas (pran.), Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ratio“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Armila“
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, Marijampolės miesto 1 notarų biuro
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-47/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),kolegijos teisėjų Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ratio“ vaistinės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr.2-1517-259/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Armila“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ratio“ vaistinei, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ratio“, privačiai uždarajai akcinei bendrovei „Euro pharmaceutics limited“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, Marijampolės miesto 1 notarų biuro notarei Nijolei Urmanavičienei, Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarei Daivai Lukaševičiūtei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Armila“ 2005 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2004 m. kovo 10 d. patalpos, esančios Jaunimo g. 5-18, Alytuje, pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Ratio“ ir PUAB „Euro pharmaceutics limited“ niekine ir negaliojančia, pripažinti 2004 m. balandžio 8 d. patalpos, esančios Jaunimo g. 5-18, Alytuje, pirkimo-pardavimo sutartį tarp PUAB „Euro pharmaceutics limited“ ir UAB „Ratio“ vaistinės niekine ir negaliojančia, pripažinti, kad minėtas sandoris iš tiesų yra sudarytas tarp UAB „Ratio“ ir UAB „Ratio“ vaistinės ir pripažinti jį negaliojančiu, pripažinti 2004 m. balandžio 22 d. patalpos, esančios Naujoji g. 56-3, Alytuje, pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Ratio“ ir UAB „Ratio“ vaistinės negaliojančia ir taikyti minėtų patalpų atžvilgiu restituciją, perduodant šį turtą ieškovui jo kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Ratio“ vaistinei nuosavybės teisę priklausantį turtą – patalpą-vaistinę, esančią Jaunimo g.5-18, Alytuje, bei patalpą-vaistinę ir medicinos kliniką, esančią Naujoji g. 56-3, Alytuje, uždraudžiant šio turto nuosavybės teisės perleidimą ir įkeitimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Ratio“ vaistinei nuosavybės teisę priklausantį turtą – patalpą-vaistinę, esančią Jaunimo g.5-18, Alytuje, bei patalpą-vaistinę ir medicinos kliniką, esančią Naujoji g. 56-3, Alytuje, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, kadangi tikėtina, jog atsakovas patalpas gali perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ratio“ vaistinė prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo UAB „Armila“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Skundžiama nutartis yra priimta pažeidžiant tinkamo proceso principą, pareigą pranešti atsakovui apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pažeidžiant šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus, kadangi apie ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovas UAB „Ratio“ vaistinė nebuvo informuotas ir nebuvo pagrindo ieškovo prašymą nagrinėti atsakovui nepranešus. Teismas išėjo už ieškinio ribų ir sprendė ieškinyje nepareikštus prašymus, tuo pažeisdamas dispozityvumo bei teisingo teismo proceso principus, kadangi teismas nagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tokio prašymo nagrinėjimą atsakovui, nors ieškovas nagrinėti minėto prašymo atsakovui nepranešus nebuvo prašęs.Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nemotyvuotai, kadangi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pasirėmė tik prielaida, jog atsakovas gali perleisti ar įkeisti patalpas tretiesiems asmenims.Patalpos, kurių sandoriai ginčijami ieškiniu, yra Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. nutartimi areštuotos kitoje civilinėje byloje.Teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškovo UAB „Armila“ ieškinį ir todėl neturėjo pagrindo spręsti bei tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi subjektinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimais dėl BUAB „Ratio“ sandorių pripažinimo negaliojančiais, turi BUAB „Ratio“ administratorius, o ne UAB „Armila“, kaip BUAB „Ratio“ kreditorius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Armila“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Ratio“ vaistinės atskiruoju skundu nesutinka. Prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį ir turto areštą pakeisti kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t.y. areštuoti atsakovo UAB „Ratio“ vaistinės pinigines lėšas bei kitą turtą, neviršijant ieškinio sumos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Ratio“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Ratio“ vaistinės atskiruoju skundu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

2006 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249-259/2006 pagal ieškovo UAB „Armila“ ieškinį atsakovams UAB „Ratio“ vaistinei, BUAB „Ratio“, PUAB „Euro pharmaceutics limited“, tretiesiems asmenims AB SEB Vilniaus bankui, Marijampolės miesto 1 notarų biuro notarei Nijolei Urmanavičienei, Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarei Daivai Lukaševičiūtei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuria ieškovui nustatytas terminas iki 2006 m. vasario 6 d. pateikti teismui ieškinio ir jo priedų, išverstų į anglų kalbą, nuorašus, o civilinės bylos Nr. 2-249-259/2006 nagrinėjimas sustabdytas iki atsakovui PUAB „Euro pharmaceutics limited“ bus įteikti procesiniai dokumentai ir CPK 805 straipsnio tvarka paskirtas atstovas byloje. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje bei kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi ir teismas savo iniciatyva gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškinio, bei kitais CPK 150 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne atsakovui PUAB „Euro pharmaceutics limited“, o atsakovui UAB „Ratio“ vaistinei, ir taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo PUAB „Euro pharmaceutics limited“ teisės nebuvo apribotos, todėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis teisiškai nėra reikšminga skundžiamos atskiruoju skundu teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

Teismų praktika rodo, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovo UAB „Armila“ ieškinio suma - 277 500 Lt - yra didelė, ieškiniu ginčijami patalpų sandoriai ir atsakovas UAB „Ratio“ vaistinė gali jam priklausančias paminėtas patalpas perleisti kitiems asmenims. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad patalpos, kurių sandoriai ginčijami ieškiniu, teismo nutartimi yra areštuotos kitoje civilinėje byloje, pagal įstatymo reikalavimus netrukdo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paminėtų patalpų areštą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad nurodytų patalpų areštas kitoje civilinėje byloje gali būti panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB „Ratio“ vaistinei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra pagrįsta, o atskirojo skundo argumentas, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nemotyvuotai, kadangi teismas pasirėmė tik prielaida, jog atsakovas gali perleisti ar įkeisti patalpas tretiesiems asmenims, yra atmestinas.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas nagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tokio prašymo nagrinėjimą atsakovui. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį - kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos atsakovui nepranešus. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui ir nesant ieškovo prašymo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra didelė, ieškiniu ginčijami patalpų sandoriai ir atsakovas gali perleisti jam priklausančias šias patalpas kitiems asmenims. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas išėjo už ieškinio ribų ir sprendė ieškinyje nepareikštus prašymus, tuo pažeisdamas dispozityvumo bei teisingo teismo proceso principus, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija dėl ieškovo UAB „Armila“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis pažymi, kad prašymas dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita paduodamas pirmosios instancijos teismui ir teismo nutartis šiuo klausimu gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 147 str., 151 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Kazys KailiūnasTeisėjai Marytė MitkuvienėVigintas Višinskis