Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2011-04-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-175-142/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
II-175-142/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
J. V.
Nukentėjusysis
J. K.
Advokatai
Rimantas Talačka
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla II-175-142/11Proc. Nr. 4-61-3-01844-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 50.2; 52.5 (S)
NUTARIMAS2011 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. V., jo atstovui advokatui Rimantui Talačkai, nukentėjusiosios J. K. atstovei I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-16 nutarimo Nr. A11-7249 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Rudaminos policijos nuovados (toliau – Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Rudaminos PN) vyr. tyrėja 2010-11-26 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą J. V. už LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą. Protokole nurodyta, kad 2010-09-10 buvo nustatyta, jog J. V., vykdydamas savo tariamą teisę, savavališkai užėmė ir naudoja visą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), neleisdamas J. K. pasinaudoti jai priklausančia žemės sklypo dalimi, nesilaiko Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustatytos bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos bei pažeidžia 2004-01-27 Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983 21 str. 7 p. (b. l. 14)

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi ATP bylą, 2010-12-16 priėmė nutarimą Nr. A11-7249 J. V. pripažinti kaltu padarius LR ATPK 188 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą 150 Lt baudą (b. l. 9-10).

J. V. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jam inkriminuojamo pažeidimo jis nepadarė. Paaiškino, kad nutarimas priimtas nesilaikant LR ATPK 248 str., 256 str., 257 str., 260 str., 286 str. reikalavimų, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Komisijos nurimo teiginys, kad J. M. priklausančiu žemės sklypu pagal suteiktą įgaliojimą naudojasi J. V., neatitinka tikrovės, nes išduotame įgaliojime tokių įgalinimų nėra. Žemės sklypo deklaracija yra ne J. V. paraiška, o žemės savininkės J. M. 2010-05-27 deklaracija. Iš deklaravimo pažymos matyti, kad J. K. irgi deklaravo aptariamą žemės sklypą, kas reiškia, kad ji naudojasi šiuo sklypu. Ir ATP protokolą surašęs pareigūnas, ir Komisija neteisingai aiškina LR CK 4.75 str. 1 d. nuostatas. Jis negali pažeisti šios teisės normos, nes norma reguliuoja civilinius teisinius santykius tarp bendratučių, o jis nėra nei žemės savininkas, nei vieno iš bendraturčių įgaliotas asmuo. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 21 str. 7 p. nustato žemės naudojimo tvarką savininkams ir kitiems naudotojams. Jis nėra nei žemės savininkas, nei naudotojas. Be to aptariamas žemės sklypas tarp bendratučių nepadalintas ir žemės sklypo dalių ribos nenustatytos, todėl vykdant ūkinę ar kitą veiklą šiame sklype neįmanoma pažeisti gretimo sklypo savininko ar naudotojo interesų.

Teisme J. V. palaikė skundą. Paaiškino, kad sklypą suarė J. M. samdytas žmogus. Jo uošvė J. M. yra neraštinga, todėl jis jos prašymu pildo dokumentus. Deklaraciją jis pildė J. M. vardu. Jis turi įgaliojimą pasirašyti deklaracijas, dokumentus, bet neturi įgaliojimo deklaruoti pasėlius, naudmenas, neturi įgaliojimo žemei dirbti. J. V. atstovas 2011-01-25 teisme paaiškino, kad J. K. ir J. M. yra sklypo bendrasavininkės. Sklypas nepadalintas. J. K. niekada nesikreipė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. J. V. kaltinamas suaręs J. K. sklypą, tai neatitinka tikrovės. Buvo suarta dalis bendro sklypo ir dalis negrąžinto sklypo. Žemėlapio fragmente (b. l. 108) užfiksuotas pailgas žemės sklypas yra bendro naudojimo, trikampio formos žemės sklypas yra suprojektuotas ir yra leista juo naudotis J. M., nes jis jai bus grąžintas. J. K. atstovė I. P. deklaravo tą patį žemės sklypą, kuris yra nepadalintas. I. P. deklaravo 0,64 ha ir nurodė, kad tame plote ji pasėjo pasėlius, tuo sklypu naudojasi. Deklaravo ji ir tą sklypą, kuris dar tik bus grąžinamas, nurodydama, kad yra to sklypo savininkė. Todėl teiginiai, kad J. K. negali savo nuožiūra disponuoti jai priklausančia sklypo dalimi, yra neteisingi. Nacionalinės žemės tarnybos nurodymu J. M. ištaisė neatitikimus. J. K. savo paaiškinimuose nurodė, kad J. V. buvo suteiktas įgaliojimas naudotis šiuo žemės sklypu. Tačiau turimas įgaliojimas nesuteikia teisės naudotis šiuo sklypu. Pagal turimą įgaliojimą J. V. tik tvarko dokumentus. Nutarimo antroje pastraipoje viskas nurodyta teisingai, išskyrus tai, kad J. K. negali savo nuožiūra disponuoti jai priklausančia sklypo dalimi. J. K. žemėje J. V. nieko nedarė be leidimo. Jis dirbo sklypą tik dalyje, kokioje dalyje, pasakyti negali. J. V. J. M. vardu deklaravo visą sklypą. Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu patvirtino, kad nei J. V., nei A. V. žemės nedeklaravo, nes jie neturi nuosavybės teisės. Liudytojas M. teismo posėdyje paaiškino, kur arė žemę. J. M. dukra patvirtino, kad J. K. priklausantis sklypas nebuvo suartas. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą.

Nukentėjusiosios J. K. atstovė I. P. 2011-03-24 teisme paaiškino, kad ginčo sklypas priklauso J. M. ir J. K., tačiau praktiškai žemės sklypu naudojasi J. V.. J. V. sklypu naudojasi J. M. vardu, tačiau pasirašo, kaip įgaliotas asmuo. Kai ji paprašė J. V. atlaisvinti sklypą, J. V. pasiūlė jai kreiptis į teismą. J. M. yra virš 80 metų amžiaus, akivaizdu, kad pati ji žemės nedirba. Tai seniūnijoje jai paaiškino, kad už J. M. žemę pagal įgaliojimą deklaruoja J. V.. J. V. deklaruoja visą bendrai priklausančią žemę, t. y. 1,04 ha, nors J. M. priklauso 40 arų, o J. K. 64 arai. Taip įregistruota ir registre. J. V. nepripažįsta sklypų registravimo ir siekia, kad visas sklypas priklausytų jam. Dėl to vyksta ginčai. Ji pati nematė, kad J. V. dirbtų ir jos mamos, t. y. J. K. žemę. Kai po perspėjimų 2010 metais jų žemę vėl suarė, ji iš kaimynų sužinojo, kad žemę arė M., taip pasakė kaimynas P. S.. Apie tai buvo pranešta policijai. Jai žinoma, kad policininkas apklausė M., kuris patvirtinęs, kad žemę dirbo J. V. prašymu.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal LR ATPK 188 str. už savavaldžiavimą.

LR ATPK 188 str. nurodyta, kad savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

J. V. kaltinamas savavališkai užėmęs ir naudojęs visą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,04 ha ploto (b. l. 39, 112), neleisdamas J. K. pasinaudoti jai priklausančio žemės sklypo dalimi, taip nesilaikydamas Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustatytos bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos ir pažeisdamas 2004-01-27 Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983 21 str. 7 p. Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Žemės įstatymo 21 str. 7 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Tariamas J. V. savavaldžiavimas pasireiškė tuo, kad jis ginčo sklypą suarė ir deklaravo paramai gauti. J. V. neigia tokius kaltinimus.

Nustatyta, kad J. K. 2010-07-27 skundu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. V. galimai padaryto nusikaltinimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. (b. l. 28). Skunde nurodoma, kad ji yra savininkė (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl. Kita žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini)) priklauso J. M.. Tačiau visą šį sklypą neteisėtai ir savavališkai yra užėmęs J. V.. Jis nėra nei šio žemės sklypo savininkas, nei nuomininkas, tačiau Nacionalinėje mokėjimo agentūroje visą žemės sklypą deklaruoja kaip J. M., kurios įgaliojimą turi, siekia kasmet gauti tiesiogines išmokas, mokamas už turimą žemės ūkio naudmenų plotą. Mano, kad tokie J. V. veiksmai yra sukčiavimas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. Patikslinime 2010-08-25 J. K. nurodė, kad J. V. naudojasi ne tik J. M. priklausančia žemės sklypo dalimi, bet ir visu žemės sklypu, t. y. ir ta dalimi, kuri priklauso jai. Nuo 2008 m. J. V. dirba ir apsodina visą žemės sklypą. Ji negali naudotis jai priklausančia sklypo dalimi. Norėdamas gauti tiesiogines išmokas už turimą žemės ūkio naudmenų plotą, J. V. kasmet Nacionalinėje mokėjimų agentūroje deklaruoja visą žemės sklypą kaip jo nuosavybę, nors dalis žemės sklypo priklauso ir jai. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ji taip pat deklaruoja savo žemės sklypo dalį (b. l. 31).

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja 2010-09-10 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 1 d., nesant J. V. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes negauta objektyvių duomenų apie tai, kad jis neteisėtai siekė ar įgijo svetimą turtą, ar teisę į turtą. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymą, kad Agentūros informacinės sistemos PORTAL duomenimis, J. V. ir A. V. nėra Agentūroje registruoti kaip paramos gavėjai. Šiame nutarime nurodoma, kad J. V. veikoje yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str. (b. l. 26-27).

Remiantis tuo ir buvo pradėta LR ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. V. atžvilgiu. J. K. atstovė I. P. toliau tvirtino, kad J. V. dirba J. K. priklausančią sklypo dalį ir deklaruoja paramai gauti (I. P. 2010-11-13 paaiškinimas, b. l. 49, paaiškinimai administracinės komisijos 2010-12-16 posėdyje, b. l. 11).

Skundžiamas nutarimas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo duomenimis, J. V. 2008-2010 m. paraiška, I. P. ir K. M. (K. M.) paaiškinimais.

Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodoma, kad 1,04 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra J. M. (kurios dalis bendrojoje nuosavybėje yra (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (kurios dalis bendrojoje nuosavybėje (duomenys neskelbtini)) (b. l. 39, 112).

Nustatyta, kad aptariamas žemės sklypas nepadalintas. Tai teisme patvirtino ir J. V. ir J. K. atstovė I. P..

Dėl kaltinimų deklaravus ginčo žemės sklypą. Skundžiamame nutarime užfiksuota, jog papildomai gautoje medžiagoje nurodoma, kad 2008-2010 m. paraiškoje J. V. (sklypo savininkė J. M.) deklaravo visą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-27 deklaravo kontrolinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 - 0,96 rugiai, nors iš tikrųjų J. V. teisėtai priklauso 0,4 ha žemės sklypo. Remiantis tuo padaryta išvada, kad J. V. naudojasi ir disponuoja visu žemės sklypu, deklaruoja jį savo paraiškose. Tačiau byloje nėra tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Visų pirma neteisingai konstatuota, kad J. V. teisėtai valdo 0,4 ha sklypą (jau minėta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės savininke yra J. M., o turimas 2007-05-29 įgaliojimas nesuteikia teisės J. V. disponuoti ginčo sklypu). Antra, pasėlius sklype deklaruoja ne J. V., o J. M., t. y. J. V. tik įgyvendina J. M. valią (b. l. 44, 48, 103-105, 108). Tai patvirtina J. M. 2010-12-22 pareiškimas (b. l. 139) ir liudytojos A. V. parodymai teisme. J. M. 2010-12-22 pareiškime nurodė, kad ji yra žemės savininkė ir ji deklaruoja žemę, o žentas J. V. pagal įgaliojimą tik pasirašo dokumentus, ką ji deklaruoja, nes jai pačiai sunku yra važinėti į seniūniją. Liudytoja A. V., J. M. dukra, 2011-03-24 teismo posėdyje parodė, kad mama pildo deklaraciją, o vyras J. V. pasirašo, nes turi įgaliojimą. Tokius paaiškinimus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. savo nuožiūra ir valia deklaruoja visą ginčo žemės sklypą ir taip trukdo J. K. naudotis jai priklausančia sklypo dalimi.

Dėl kaltinimų dirbus ginčo žemės sklypą. Byloje nėra objektyvių įrodymų dėl to, kad J. V. savo iniciatyva ir valia prašė darbininką suarti visą ginčo sklypą, parodė, kur arti. Žemę dirbęs K. M. (K. M.) 2010-11-18 paaiškinime nurodė, kad 2010 m. pavasarį ir rudenį J. M. vyro J. M. prašymu jis dirbo žemę jiems priklausančiuose sklypuose. Vienas sklypas yra Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., už mokyklos dešinėje pusėje. Sklypo plotas yra apie 1 ha ir tame sklype jis dirbo visą žemę: arė, kultivavo. J. M. parodė šį sklypą ir sakė, kad tai jo žmonos sklypas (b. l. 50). Teisme 2011-01-25 apklaustas liudytoju K. M. parodė, kad J. V. savo uošvės prašymu paprašė liudytojo išarti ir kultivuoti sklypą. 2010 m. pavasarį prašė išarti 2 ha. Liudytojas arė žemėlapio fragmente nurodytą smailėjantį sklypą. Toje vietoje buvo sąvartynas, niekas ten nenorėjo dirbti. Ar arė sklypą 2009 m., liudytojas negalėjo atsiminti (b. l. 125).

Tokius liudytojo K. M. parodymus patvirtino liudytojos A. V. parodymai 2011-03-24 teismo posėdyje. Liudytoja parodė, kad atsimena, kaip K. M. arė lauką. Kai liudytoja svečiavosi pas motiną J. M., ši papasakojo, kad susitarė su K. M., jog jis sutvarkys sąvartyną. Tada liudytoja pasakė savo vyrui J. V., kad jis važiuodamas savo reikalais primintų K. M. apie pažadus suarti lauką. Motina pati sprendžia, kur ir ką sėti.

Liudytoja V. M., surašiusi J. V. ATP protokolą už savavaldžiavimą, 2011-01-23 teismo posėdyje parodė, kad apklausė darbininką, dirbusį žemę pavasarį. Tas darbininkas nurodęs, kad J. V. giminaičio prašymu dirbo žemę. Po to paaiškino, kad nežino, ar J. V. prašė dirbti žemę uošvės ar uošvės vyro prašymu (b. l. 124).

I. P., J. K. atstovė, teisme paaiškino, kad ji pati nematė, kad J. V. dirbtų jos mamos sklypą.

J. M. 2010-12-22 pareiškime nurodė, kad ginčo žemės sklypą ji naudoja ir tvarko nuo sovietinių laikų. Ji 2010 m. pavasarį, vasarą ir rudenį prašė žentą nueiti pas traktorininką K. M., kad išartų žemės sklypą apie 0,50 ha (sąvartynas) ir žemės sklypą apie 0,45 ha (dirvonas), kur yra fermos griuvėsiai ir pamatų likučiai. 2009 metų rudenį jos prašymu traktorininkas R. L. dirbo visą 1,04 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jai ir J. K. bendros nuosavybės teise, arė, kultivavo ir pasėjo apie 1 ha rugių. Šiais metais suarė apie 0,50-0,60 ha to paties sklypo, prie miško, šalia sąvartyno (b. l. 139).

Atsižvelgiant į tokius įrodymus, skundžiamo nutarimo išvada, kad J. V. užėmė ir naudoja visą ginčo žemės sklypą, nepagrįsta objektyviais įrodymais. Teisme nepasitvirtino nutarimo teiginiai, kad K. M. ir I. P. patvrtino, jog J. V. disponuoja visu žemės sklypu. Jau minėta, kad teisme I. P. paaiškinusi nemačiusi, kad J. V. dirbtų jos mamos sklypą.

Taikant teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, asmens veikoje privaloma nustatyti jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtį. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad J. V. yra LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo subjektas. Todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas nepagrįstai. Nustatęs, kad J. V. nėra jam inkriminuojamo pažeidimo subjektas, teismas toliau netiria, ar yra pažeidimo objektyvieji požymiai, t. y. ar buvo pažeistos J. K. teisės ir teisėti interesai. Teismas nagrinėja tik dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ne teismo kompetencijoje nustatyti teisės pažeidimą padariusį asmenį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Todėl teismas nevertina, ar J. M. veikoje yra LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėtis. Teismas dėl to pasisako, nes I. P. teisme paaiškino, kad jai nesvarbu, kuris yra kaltas dėl žemės užėmimo, ar J. V., ar J. M..

Skundžiamas nutarimas naikinamas, byla J. V. atžvilgiu nutraukiama LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-16 nutarimą Nr. A11-7249, kuriuo J. V. už LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė