- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-1450-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08952-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB „Siampeksas“
- Trečiasis asmuo
- AB „SEB lizingas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1450-459/2015
NUTARTIS
2015 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Siampeksas“, trečiajam asmeniui AB „SEB lizingas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015-02-23 pateikė patikslintą ieškinį atsakovei UAB ,,Siampeksas“, jame prašė priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką – 12239,73 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog atsakovė yra Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarančio 0,3392 ha, nuomininkė. Nuomos santykiai atsirado 2002-04-10 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2002-0102 pagrindu. Už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą atsakovei pagal sutartį buvo apskaičiuotas nuomos mokestis, kuris buvo vienodas 2009-2014 metais – po 12025,68 Lt. Atsakovė taip pat yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 1,045 ha, naudotoja. Naudojimas prasidėjo 2006-02-15 sandorio pagrindu atsakovei įgijus nekilnojamąjį turtą šiame žemės sklype. Atsakovė, kaip žemės sklypo naudotoja, privalo deklaruoti žemės nuomos mokesčio dydį ir mokėti žemės nuomos mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kurią sudaro 1,045 ha, naudojimą. Pažymėjo, jog 2009 metais pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems žemės sklypo vertės apskaičiavimą bei atsižvelgiant į tai, kad valstybiniame žemės sklype buvo nutrauktų ir naujai sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, buvo perskaičiuotos valstybinio žemės sklypo naudotojams tenkančios sklypo dalys. Valstybinės žemės sklype esant keliems naudotojams, neišnuomoto sklypo plotas pagal matematinę formulę yra paskirstomas proporcingai šiame plote esančių statinių plotui, atsakovei paskirtas plotas – 1,2148 ha. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, lygios 1,221 ha, vertė nustatyta pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205; valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarančio 0,3392 ha, vertė yra nustatyta sutarties 9 p. Nuo 2009 metų žemės vertė yra nustatoma pagal rinkos kainą ir apskaičiuojama pagal Registrų centro viešai skelbiamas formules bei žemės verčių žemėlapius.
2015-06-16 teisme gautas atsakovės UAB ,,Siampeksas“ prašymas, jame atsakovė prašo teismo kreiptis specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, nes mano, jog ieškovės reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui. Nurodo, jog šioje byloje kilo ginčas dėl į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą mokamo žemės naudotojo mokesčio išieškojimo. Tokio pobūdžio ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą bylų kategoriją, šiuo atveju ginčas kilo viešojo administravimo srityje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-22 nutartyje nutarė dėl ieškovės reikalavimo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką iš atsakovės, kaip valstybinės žemės naudotojos, nes tarp šalių nėra sudaryta nuomos sutartis, t.y. viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu nustatyto valstybinės žemės naudotojo mokesčio sumokėjimo, teismingumo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, nutartį paduodant per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, o civilinę bylą, kol bus išspręstas teismingumo klausimas, sustabdyti. Nurodė, jog iš teismui pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nutarimu nustatyto valstybinės žemės naudotojo mokesčio mokėjimo, kadangi nuomos sutartis dėl žemės sklypo, esančio Liepų g. 85, Klaipėdoje, tarp šalių nėra sudaryta. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog administracinių teismų kompetencijai priskiriamos bylos dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Įvertinęs tai, jog ieškovė savo reikalavimą kildina iš teisės aktuose numatytos valstybinės žemės naudotojo mokesčio mokėjimo, kuris yra privalomas, ieškovė veikia ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o kaip viešojo administravimo subjektas, administruojantis privalomuosius mokėjimus, nustatytus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimu. Atsakovė byloje ginčija ieškovės taikomą mokesčio apskaičiavimo metodiką. Nors pagal ieškinio turinį reikalavimas kildinamas lyg ir iš nuomos teisinių santykių, teismas nurodė, jog byloje kyla abejonių dėl ieškinio teismingumo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-22 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Nurodo, jog be viešojo administravimo funkcijų valstybė ir savivaldybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose, įgyvendindami teises ir pareigas, susijusias su valstybei ir savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas civilines teises ir pareigas. Dėl šios priežasties viešojo administravimo institucijų veikla, joms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog šiuo atveju kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto mokamo žemės naudotojo mokesčio išieškojimo. Tokio pobūdžio ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų bylų kategoriją, todėl, atsakovės nuomone, turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Šiuo atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje nutarta kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją, siekiant išsiaiškinti, kokios kompetencijos teismui teismingas byloje kilęs ginčas, o bylos nagrinėjimas sustabdytas.
Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atsižvelgdamas į nutarties kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją specifiką bei šio proceso reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog tokia nutarties nėra skundžiama atskiruoju skundu: galimybė pateikti skundą dėl tokio pobūdžio teismo nutartis nėra atskirai numatyta Civilinio proceso kodekse, be to, ši nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, priešingai – sukuria prielaidas teisėtam procesui, nes bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas, nagrinėjant bylą, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl bylos teismingumo, jis turi teisę ir pareigą šias abejones pašalinti naudodamasis Civilinio proceso kodekse nustatyta procedūra.
Teismas atkreipia dėmesį, jog nutarties dalis dėl bylos sustabdymo yra skundžiama, tačiau kadangi byla sustabdyta tais motyvais, jog teismas kreipėsi į specialiąją teismingumo kolegiją, o ši nutartis pagal savo pobūdį nėra skundžiama, nėra prasmės teisiškai analizuoti bylos sustabdymo priežastis. CPK 164 straipsnio 4 punkte teismui numatyta teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Šiuo atveju teismas galėjo atidėti bylos nagrinėjimą be datos arba sustabdyti ją, tačiau bet koks teismo pasirinktas procesinis sprendimas nekeičia fakto, jog byla negali būti nagrinėjama, kol nėra pašalintos teismo abejonės dėl bylos teismingumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog teismas turėjo diskrecijos teisę stabdyti bylą, šis sprendimas nėra perteklinis, bylos eiga nėra sustabdyta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.