Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1958 m. vasario 10 d. Šilalės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. N. jam nuosavybės teisėmis priklausančios ganyklos, esančios (duomenys neskelbtini), aptvarą prijungė prie savadarbio elektrinio impulso generatoriaus, kurį įjungė į elektros tinklą, ko pasekoje, 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 15 val. 30 min. A. V., prisilietęs prie elektrinio aptvaro vielos, patyrė kairės plaštakos dviejų pirštų ir kairės blauzdos išorinio paviršiaus nudegimus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad elektriniu piemeniu vadinamą įrenginį jis įsigijo Rietavo turguje. Jis žinojo, kad šis prietaisas yra savadarbis, jį pardavęs asmuo patikino, kad šis įrenginys yra saugus. Jis elektriniu piemeniu aptvėrė ganyklą, esančią (duomenys neskelbtini), generatorių pajungė į elektros tinklą per rozetę jam priklausančioje negyvenamojoje sodyboje, ganykloje ganėsi jo gyvuliai. Jokių įspėjamųjų ženklų apie elektros impulsus jis nebuvo pakabinęs, nes specialių tam ženklų neturėjo ir nemanė, kad jie reikalingi. Jis įsitikinęs, kad A. V. negalėjo susižaloti elektriniu piemeniu, nes jis pats ne kartą buvo prisilietęs prie jo, rankomis jungęs nutrūkusius laidus, elektrinis piemuo net netrenkdavo, tik lengvai nukratydavo. Jis nėra girdėjęs tokio atvejo, kad elektrinis piemuo būtų apdeginęs, kad laidai degintų, jie turi būti įkaitę, tačiau šiuo prietaisu neina tokia elektros srovė, kad įkaitintų laidus ir degintų. Netgi buvęs toks atvejis, kad toje pačioje vietoje, kur, nukentėjusiojo tvirtinimu, jis susižalojęs, nepažįstamas pagyvenęs vyriškis buvo nutraukęs elektrinio piemens laidus, jis pats matęs, kaip nutrūkusius laidus nepažįstamasis laikęs rankoje, tačiau laidai nei nudegino, nei nutrenkė. Nukentėjusiojo jis asmeniškai nepažįsta, tačiau įsitikinęs, kad šis jį apkalba.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. vyko iš Kauno, kur jis studijavo Kauno technologijos universitete, į tėvų namus Rietave. Tą dieną jis buvo visiškai blaivus. Pakeleivinga mašina atvažiavęs iki Kryžkalnio, senuoju plentu, stabdydamas automobilius, ėjo link Rietavo. Jam niekas nestojo, pradėjo lyti, stiprėjant lietui nusprendęs pasislėpti po medžiu. Dešinėje kelio pusėje, ties autobusų stotele, pamatęs medžius, jis ėjo link jų, jokių įspėjamųjų ženklų apie toje vietoje esantį elektrinį piemenį nebuvo, jokios vielos jis nepastebėjęs. Nužengęs porą žingsnių nuo kelio sankasos, pargriuvęs ant žemės, pajutęs, kad jį apėmė paralyžius, o po kelių sekundžių netekęs sąmonės. Praėjus keliasdešimt minučių, atgavęs sąmonę, tačiau elektra jį vis dar kratė, kaire ranka laikė suspaudęs laidą. Jis bandė šauktis pagalbos, bet dėl elektros poveikio neįstengė. Po kiek laiko pajutęs, kad elektra jo nebeveikia, tačiau atsistoti negalėjęs, nes blauzdos dar buvo paralyžiuotos. Jis negalėjo pajudinti kairės rankos pirštų, delno oda buvo juoda, nudegusi. Kelnių kišenėje susiradęs mobilųjį telefoną, skambino seseriai. Iš pradžių telefonas taip pat neveikė, tik išėmus bateriją ir vėl ją įdėjus pavyko prisiskambinti, seseriai pasakęs, kad jį nutrenkė elektra ir paprašęs, kad ši atvažiuotų jo pasiimti. Po to parašęs žinutę. Po pusvalandžio atvažiavusi sesuo padėjo jam įsėsti į automobilį ir nuvežė jį į Kaltinėnuose esantį medicinos punktą, kur jam buvo suleisti kažkokie vaistai. Apdegusi ranka stipriai tino, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis nuvežtas į Šilalės ligoninę. Ligoninėje jo būklė stabilizavosi, sekančią dieną jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur gydėsi 10 dienų, kur buvo atlikta operacija, kurios metu amputuoti kairės rankos antras ir trečias pirštai, sutvarkyta žaizda blauzdoje. Gydymas namuose tęsėsi ilgai, žaizda kojoje nustojo pūliuoti tik spalio 13 d.

Liudytoja A. V. parodė, kad ji žinojo, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. jos brolis Almantas grįžta namo, kurį laiką susirašinėjo SMS žinutėmis, kai susirašinėjimas nutrūko, ji sunerimusi, paskambino, tačiau brolis mobiliuoju telefonu neatsiliepė. Po pusantros valandos brolis atsiliepęs, tačiau ką jis sako, ji negirdėjusi, neužilgo gavusi žinutę, kurioje jis rašė, kad yra prikibęs prie elektros laidų, prašė atvažiuoti jo pasiimti. Važiuodama vėl gavusi SMS žinutę, kad reikia važiuoti žemaičių plentu, kad jis guli prie autobusų stotelės. Netoli Kryžkalnio ji ėmusi dairyti pakelėse, lauke lijo. Leidžiantis nuo kalno, pamatė prie autobusų stotelės gulintį savo brolį, jis buvo apsirengęs kostiumu, tačiau išsivoliojęs purve, iš nosies jam bėgo kraujas. Ji padėjusi jam atsikelti ir įsėsti į mašiną, Almantas šaukė, kad reikia gelbėti jo pirštus. Ji nuvežė jį į artimiausią Kaltinėnų ligoninę kur jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, po to iš Šilalės iškviesta greitoji medicinos pagalba, Almantas išvežtas į Šilalės ligoninę, o sekančią dieną - į Kauno klinikas. Praėjus trims dienoms, policijos pareigūnams ji parodė vietą, kurioje rado gulintį brolį.

Liudytoja V. V. parodė, kad apie sūnų Almantą ištikusią nelaimę ji sužinojusi iš dukters, kuri jai paskambinusi mobiliuoju telefonu pranešė, kad Almantas gavo elektros, kad jį veža į Kaltinėnus. Sūnų ji pamatė, kai jis jau buvo paguldytas Šilalės ligoninėje. Almantas mažai kalbėjo, sunkiai vaikščiojo, jo kairės rankos plaštaka buvo juoda, atrodė kaip ištirpusi plastmasė, kojoje - išdegusi skylė. Kitos dienos ryte Almantas buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur buvo atlikta pirštų amputacija, sutvarkyta žaizda kojoje, kuri gijo pusantro mėnesio. Jos sūnus alkoholio aplamai nevartoja.

Liudytojas S. A., Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. inžinierius-inspektorius, parodė, kad jis 2008 m. spalio 9 d. kartu su Šilalės policijos komisariato pareigūne vyko apžiūrėti įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, elektrinį piemenį rado veikiantį, prietaiso lemputė mirksėjo, jis ištraukęs laidus iš gyvenamajame name esančio jungtuko, tokiu būdu jį atjungęs, prietaisą išsivežė. Jis surašė įvykio, įvykusio buityje, tyrimo aktą. Toks prietaisas, koks buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini) ganyklos, negalėjo būti naudojamas, nes jis buvo savadarbis, nežinomais parametrais. Pagal elektros įrenginių saugos taisykles, jei nėra prie prietaiso instrukcijos, jis negali būti naudojamas. Žmogui prisilietus prie tokio prietaiso lyjant yra padidintas pavojingumas. Prisilietus prie tokių laidų, kokie buvo (duomenys neskelbtini) ganykloje, galėjo pasikeisti prietaiso savybės. Įspėjamųjų ženklų apie elektros srovę toje vietoje nebuvo.

Liudytojas P. S., AB „VST“ inspektorius, parodė, kad jis Kelmės rajono PK apžiūrėjęs elektros impulsų generatorių, kuris buvo neveikiantis, savadarbis.

Liudytojas L. B., Šiaulių universiteto elektros inžinerijos katedros docentas, parodė, kad Kelmės rajono PK pareigūnui pateikus, jis apžiūrėjęs elektrinio aptvaro impulsų generatorių, atlikęs įtampos ir varžos matavimus, pateikė išvadas. Jam pateiktas apžiūrėti prietaisas buvo namudinės gamybos. Prie jo buvo pritvirtintas vienas laidas su dviem kištukais, tinkamais įjungti į pastato instaliacijos kištukinį lizdą, bei išėjimo du laidai, kurie buvo netvarkingi, neizoliuoti, pliki. Prietaisas padarytas neprofesionaliai. Kadangi prietaisas buvo neveikiantis, negeneravo įtampos, todėl juo nudegimo jokio negalėjo būti, tačiau, jei jis būtų veikiantis, tuomet juo galėjo būti padarytas nudegimas, kadangi prietaisas negamyklinis, be specialių apsaugų. Savadarbis prietaisas visiškai negalėjo būti naudojamas.

Liudytojas R. T., AB „VST“ vyresnysis inžinierius, parodė, kad Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės prašymu jis apžiūrėjęs elektrinį piemenį, kuris, jo nuomone, buvo savadarbis. Kadangi prietaisas savadarbis, todėl neaišku kokia įtampa jame ir nežinia, kokios pasekmės gali kilti jį pajungus į tinklą.

Liudytojas S. K. parodė, kad jam žinoma, jog jo uošvis A. N. elektriniu piemeniu buvo aptvėręs galvijų ganyklą, esančią (duomenys neskelbtini), šalia autobusų stotelės. Jis prisimena, kad buvo toks įvykis, kai galvijai buvo išėję iš aptvaro, uošvis nuėjęs suvaryti galvijų atgal į ganyklą, matė uošvį besišnekučiuojantį su žmogumi prie stotelės, tačiau, ar tai buvo nukentėjusysis, nežino, iš arti jo nematė. Uošvis pasakojo, kad ganykloje radęs girtą žmogų. Ar tą dieną, kai susižalojo A. V., elektrinis piemuo buvo įjungtas į elektros lizdą, jam nežinoma. Jis yra lietęs elektrinį piemenį, impulsai būdavo, bet nestiprūs, ar tas pats elektrinis piemuo, kuris buvo paimtas policijos pareigūnų, buvo tą dieną, kai buvo sužalotas A. V., negali pasakyti.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis gyvena A. N. kaimynystėje, tačiau, ar jo pievos aptvertos elektriniu piemeniu, nežino, po jo ganyklas nevaikšto.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), A. N. kaimynystėje, apie įvykį nieko nežino, girdėjo kalbant, kad kažkas apdegė ar susižalojo ranką.

Liudytojas Edmundas A. T. parodė, kad jis pagal verslo liudijimą atlieka elektrinių buitinių prietaisų remontą, apie elektrinio piemens apžiūrą neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 210, baudžiamosios bylos Nr. 93-2-00029-08) E.A. T. parodė, kad Kelmės rajono PK apžiūrėjus elektrinį piemenį, matosi, kad jis yra savadarbis ir netvarkingas, todėl jo eksploatuoti negalima, matosi jo pliki laidai, prisilietus galima gauti 220 V elektros srovę, įjungus piemenį į elektros tinklą jis neveikė.

Iš Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro išrašo (b.l. 145, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) matyti, kad A. V. į Kaltinėnų sveikatos centro priimamąjį atvežtas 2008 m. rugsėjo 28 d. 19 val. patyręs elektros traumą, su III laipsnio kairės rankos dviejų pirštų nudegimais.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos 2008 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G-1910/08(04) (b.l. 47, Kelmės rajono PK ikiteisminio tyrimo byla Nr. 93-2-00029-08) nurodyta, kad Šilalės rajono ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje yra įrašai apie tai, jog A. V. šios ligoninės chirurgijos skyriuje buvo gydomas nuo 2008-09-28 20 val. 15 min. iki 09.29., galutinė diagnozė – kairės plaštakos 2-3 pirštų nudegimas III laipsnio. KMUK ligos istorijos epikrizėje pažymėta, kad A. V. gydėsi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje nuo 2008-09-29 iki 10-10, diagnozė – kairės plaštakos 2-3 pirštų ir kairės blauzdos 3 procentų nudegimas apie I procentą. Stebima kairės plaštakos 2-3 pirštų delnų paviršių 3 laipsnio nudegimai. 10.06 - aiškėja audinių demarkacija, planuojama operacija. 2008-10-08 amputuoti 2-3 pirštai proksimalinių pirštakaulių distalinėje dalyje gyvo kaulo ribose, aukščiau audiniai suanglėję, kaulas negyvas. 10.10 – būklė patenkinama, kairės plaštakos ir blauzdos žaizdos valosi. Išvada : A. V. padaryti šie sužalojimai : kairės plaštakos 2-3 pirštų ir kairės blauzdos išorinio paviršiaus nudegimai elektros poveikyje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Papildomo medicininio tyrimo metu (Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos 2008 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. PG 120/1910/08(04), b.l. 49, Kelmės rajono PK ikiteisminio tyrimo byla Nr. 93-2-00029-08) nustatyta, kad A. V. padaryti šie sužalojimai : kairės plaštakos 2-3 piršto ir kairės blauzdos nudegimai pagal medicininius dokumentus yra padaryti elektros srovės poveikyje. Nėra medicininių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kiek ilgai reikėjo laikyti ranką prie elektros laido, kuriuo teka srovė, lietui lyjant, kad gautųsi tokie sužalojimai. A. V. kairės plaštakos 2-3 pirštų ir kairės blauzdos elektros nudegimai padaryti galimai vienu metu dviejų atskirų kontaktų poveikyje.

Įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, foto nuotraukose (b.l. 14-25, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) užfiksuota įvykio vietos apžiūra, atlikta 2008 m. spalio 9 d., dalyvaujant specialistui Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiajam inžinieriui – inspektoriui S. A.. Protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio Kryžkalnis-Rietavas-Vėžaičiai 3-iame kilometre. Dešinėje kelio pusėje, einant Vėžaičių kryptimi, matyti pieva, aptverta metaline viela. 6,2 metrų atstume nuo dešinio kelkraščio, 13 metrų atstume nuo autobusų stotelės ant aptvaro vielos matyti rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Einant pagal elektrinio piemens vielą, pasiekiamas ūkinis pastatas, priklausantis A. N.. Prie ūkinio pastato yra padarytas išėjimas į aptvertą vielą, pievą. Paėjus nuo ūkinio pastato pagal vielą, prieinamas namas, priklausantis A. N.. Elektrinio piemens viela veda pro šulinį, link namo lango, kuris yra be stiklo. Prie lango laukinės palangės pritvirtintas plastikinis laikiklis, prie kurio pririštas elektrinio piemens vielos galas, 30 cm atstumu nuo laikiklio ant vielos yra pritvirtintas dviejų gyslų elektros laidas, kuris per langą nueina į namo vidų. Namo viduje prie lango pastatytas dviratis, ant kurio bagažinės padėtas elektros impulso generatorius. Į generatoriaus vidų įeina elektros laidas, kurio vienas galas įkištas į elektros lizdą, kuris pritvirtintas prie mūrinės namo sienos. Per kitą šoną iš generatoriaus išeina du juodos spalvos laidai, kurie prijungti prie elektros laido, prijungto prie vielos.

Daiktų apžiūros metu (b.l. 51, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) nustatyta, kad elektrinis impulsų generatorius savadarbis, t.y. į plastikinę dėžutę įdėtas įtampos transformatorius, keturi kondensatoriai, diodo tiltelis, tiristorius, lemputė, prietaisai pritvirtinti prie dėžutės dugno. Nustatyta, kad dėžutė yra nuo alyvos. Prie transformatoriaus prijungti du juodos spalvos laidai, prie diodo tiltelio ir kondensatoriaus prijungtas dviejų gyslų laidas su kištuku. Prailginimo laidas savadarbis, plieninis pilkos spalvos laidas 1 m ilgio, paimtas įvykio vietoje, yra aprūdijęs.

2008 m. spalio 9 d. Mirtino ar sunkaus buitinio nelaimingo atsitikimo, susijusio su elektros, šilumos ir dujų įrenginių pavojingais ir kenksmingais veiksniai, kuris nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe, tyrimo akte Nr. 8 (b.l. 172, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) konstatuota, kad 2008 m. spalio 9 d. A. N. namo prieangyje rastas veikiantis ir prijungtas prie elektrinio aptvaro vielos savadarbis, su nežinomomis techninėmis charakteristikomis elektrinio aptvaro impulsų generatorius, kuris buvo atjungtas ir paimtas Šilalės policijos komisariato pareigūnų. Ant aptvaro vielos nebuvo plakatų, įspėjančių apie elektros smūgio pavojų, persikirtimų ir priartėjimų prie elektros linijų nebuvo. Draudžiama naudoti savadarbius su nežinomomis charakteristikomis elektrinio aptvaro impulsų generatorius, pažeistas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 1 punktas.

Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros apsaugos nuo elektros laboratorijoje atlikus išorinę elektrinio aptvarko impulsų generatoriaus apžiūrą ir instrumentinį patikrinimą (b.l. 208-209, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) nustatyta, kad prietaisas yra namudinės gamybos, neatitinkantis jokių elektrosaugos reikalavimų ir neaprobuotas naudojimui. Prietaiso maitinimas numatytas iš įprastinio 230 V elektros tinklo per kištukinį lizdą, be įžeminimo. Prietaiso sudėtyje yra įtampą aukštinantis transformatorius ir kiti elementai, reikalingi tokio prietaiso veikimui. Instrumentinio patikrinimo metu nustatyta, kad prijungus 230 V, 50 Hz įtampą, tarp impulsų generatoriaus gnybtų įtampos nerasta, tikrinant izoliaciją tarp 230 V įtampos grandinės ir impulsų generatoriaus grandinės, nustatyta, kad 230 V grandinė yra tiesiogiai susijungusi su impulsų generatoriaus grandine, susijungimas galėjo atsirasti dėl izoliacijos savaiminio pramušimo arba dėl kitų priežasčių. Esant prijungtam prie tinklo šiam prietaisui, tarp impulsų generatoriaus gnybtų ir žemės atsiranda 230 V tinklo įtampa, kuri gali rimtai traumuoti arba užmušti gyvūną arba žmogų, prisilietusį prie aptvaro, sujungto su impulsų generatoriumi.

Iš AB „VST“ pateiktos informacijos (b.l. 176, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) matyti, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. AB „VST“ Kelmės skyriaus darbuotojai (duomenys neskelbtini) nevykdė jokių elektros tinklų statybos ir remonto darbų, tą dieną šioje gyvenvietėje nebuvo nutrūkusių laidų ir nebuvo užregistruoto jokio elektros tinklų gedimo.

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (b.l. 28, 29-31, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) matyti, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. 17 val. 45 min. A. V. į savo mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę „Aš ant žemės guliu prie stotelės“, 18 val. 13 min. – „Žemaičių plentu“.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes.

Iš aptartų įrodymų visumos šioje byloje darytina išvada, kad nukentėjusysis A. V. kairės rankos plaštakos ir kairės blauzdos nudegimo traumą patyrė 2008 m. rugsėjo 28 d. Kelmės rajone, Vaidatonių kaime prisilietęs prie vielinio aptvaro, sujungto su savadarbiu elektros impulsų generatoriumi, įjungtu į elektros tinklą, kaltinamojo A. N. įsigytu turguje. Nukentėjusysis A. V. ir kaltinamasis A. N. iki įvykio asmeniškai nebuvo pažįstami, todėl kaltinamojo apkalbėjimo galimybė atmestina. Medicinos specialistų išvadose konstatuota, kad nudegimai A. V. padaryti elektros srovės poveikyje. Nukentėjusysis rastas sužalotas (duomenys neskelbtini). Tai nustatyta paties nukentėjusiojo, liudytojos A. V. parodymais, tai patvirtina SMS žinutės A. V. mobiliojo ryšio telefone, gautos 2008 m. rugsėjo 28 d. 17 val. 45 min. ir 18 val. 13 min. Teismo posėdžio metu A. V. patvirtino, kad ji Šilalės rajono PK pareigūnams parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), netoli autobusų stotelėje, kurioje ji rado sužalotą brolį. Šilalės rajono PK pareigūnai, dalyvaujant specialistui, apžiūrėję įvykio vietą, nustatė, kad A. N. priklausanti galvijų ganykla buvo aptverta plienine viela, prie kurios buvo prijungtas savadarbis elektros impulsų generatorius, kuris buvo pajungtas į elektros tinklą. Įvykio vietos apžiūroje specialistu dalyvavęs S. A., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, patvirtino, kad iš A. N. namo prieangio paimtas elektros impulsų generatorius buvo pajungtas į elektros tinklą per pastate esančią rozetę, įvykio vietos apžiūros metu buvo veikiantis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, foto nuotraukų matyti, kad toje vietoje, kur buvo sužalotas A. V., jokie elektros laidai net nepraeina, be to, AB „VST“ patvirtino, kad tą dieną, kai buvo sužalotas A. V., jokie elektros sistemos gedimai (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuoti, jokie elektros tinklų darbai nebuvo atliekami, elektros laidai šiame kaime nebuvo nutraukti. Vienintelis elektros srovės šaltinis toje vietoje, kurioje A. V. patyrė rankos plaštakos ir blauzdos nudegimo traumą, A. N. priklausančioje ganykloje buvęs elektrinis piemuo. Kaltinamasis neginčijo, kad jam priklausantis elektrinis piemuo buvo pajungtas į elektros tinklą. Kaltinamasis A. N. pripažino, kad elektros impulsų generatorių jis įsigijęs turguje, žinojęs, jog jis yra savadarbis. Iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad A. N. naudojamas prietaisas yra namudinės gamybos, neatitinkantis jokių elektrosaugos reikalavimų ir neaprobuotas naudojimui, su nežinomomis charakteristikomis. Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas L. B. ir šios katedros vedėjas G. V. raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad esant prijungtam A. N. naudojamam savadarbiui prietaisui prie elektros tinklo, tarp impulsų generatoriaus gnybtų ir žemės atsiranda 230 V tinklo įtampa, kuri gali rimtai traumuoti arba užmušti žmogų, prisilietusį prie aptvaro, sujungto su tokiu impulsų generatoriumi. Teismo posėdžio metu liudytojas L. B. patvirtino, kad tokiu savadarbiu prietaisu gali būti padarytas nudegimas, kadangi prietaisas negamyklinis, be specialių apsaugų. Iš R. T., AB „VST“ vyresniojo inžinieriaus, parodymų matyti, kad dėl to, kad prietaisas savadarbis, todėl neaišku kokia įtampa jame ir nežinia, kokios pasekmės gali kilti jį pajungus į tinklą. Iš liudytoju apklausto Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. inžinieriaus-inspektoriaus S. A. parodymų, jo pateikto nelaimingo atsitikimo tyrimo akto matyti, kad toks prietaisas, koks buvo paimtas iš A. N. sodybos, negalėjo būti naudojamas buityje, nes jis buvo savadarbis, nežinomais parametrais, kurie prie įvairių sąlygų gali keistis ir būti pavojingi. Teismas neturi pagrindo abejoti medicinos specialisto išvadomis dėl A. V. sužalojimų pobūdžio - nudegimo elektra ir liudytojų L. B., S. A., R. T. parodymais apie grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei pajungiant į elektros tinklą A. N. įsigytą savadarbį prietaisą, kurį jis naudojo galvijų ganymo aptvarui Kelmės rajone, Vaidatonių kaime.

Nukentėjusysis A. V. buvo sužalotas 2008 m. rugsėjo 28 d., elektrinis piemuo iš A. N. sodybas paimtas 2008 m. spalio 9 d., AB „VST“ darbuotojas P. S. šį prietaisą apžiūrėjo 2009 m. gegužės 29 d., AB „VST“ inžinierius R. T. – 2009 m. rugsėjo 29 d., Šiaulių universiteto docentas L. B. – 2010 m. balandžio 14 d., t.y. po gana ilgo laiko nuo įvykio, todėl ta aplinkybė, kad šiems asmenims apžiūrint prietaisą jis buvo neveikiantis, nepaneigia tai, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. šio prietaiso pagalba buvo tiekiamas elektros impulsas A. N. ganyklos aptvaru.

Liudytojų V. K., A. M., Edmundo A. T. parodymai nėra reikšmingi šiai bylai. Iš liudytojo S. K. parodymų matyti, kad jo uošvis A. N. galvijų aptvarui pievose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudojo elektrinį piemenį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. nuostatas nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo, t.y. jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. nuostatas atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas A. N. naudojamu savadarbiu elektrinio aptvaro impulsų generatoriumi. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės draudžia naudoti savadarbius su nežinomomis techninėmis charakteristikomis elektrinio aptvaro impulsų generatorius. Turguje įsigydamas savadarbį elektros prietaisą ir jį naudodamas galvijų aptvarui A. N. nenumatė, kad dėl jo tokios veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu jis būtų apdairesnis, atsargesnis privalėjo ir galėjo tai numatyti, nes savadarbį prietaisą naudojo lauke, netoli viešo kelio, laisvai pašaliniams žmonėms prieinamoje vietoje. Tokiu būdu, dėl kaltinamojo A. N. nusikalstamo nerūpestingumo nesunkiai susižalojo A. V., todėl A. N. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. požymius.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 3973,46 Lt turtinės, įskaitant 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidas, ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat į tai, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.

Nukentėjusysis A. V. pareikšdamas 20000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvavo tuo, jog nelaimingo įvykio metu, dėl kurio jis patyrė didelį šoką, jam buvo amputuoti kairės rankos du pirštai. Jis patyrė didelius skausmus, pablogėjo jo psichologinė būsena, pirštų netekimas sukelia jam daug nepatogumų, dar iki dabar jaučia skausmingą maudulį netektų pirštų vietoje, jaučia didelį diskomfortą bendraudamas su kitais asmenimis, dėl patirtos traumos ir užsitęsusio gydymo, netekęs dviejų pirštų, buvo priverstas mesti studijas Kauno technikos universitete, nes jis buvo įsitikinęs, kad dėl sužalotos rankos negalės ateityje dirbti pagal išsilavinimą, įgytą šiame universitete. Ranka liks sužalota visam laikui, kadangi nei kosmetinių, nei atstatomųjų operacijų atlikti negalima. Teismas neabejoja, kad A. V. dėl šio įvykio patyrė didelius skausmus, stresą, dėl patirtos traumos jaučia diskomfortą, traumos pasekmės skausmingos ir nepašalinamos, tačiau neturtinė 20000 Lt žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis, nueidamas nuo kelio sankasos, nežinomoje vietoje buvo ir pats neatsargus, jam neįgalumas nenustatytas, jo sveikata sutrikdyta dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, o ne dėl tyčinių veiksmų, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys dalyje dėl 1973,46 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi nukentėjusiojo pateikti kvitai, kurie patvirtina vaistų įsigijimą vaistinėse, maisto pirkimą, keliones išlaidas (b.l. 131-134, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08), nėra susieti su sužalojimų, padarytų kaltinamojo neteisėtais veiksmais, gydymu, t.y. byloje nėra duomenų, kad būtent šiems sužalojimams gydyti vaistai būtų paskirti gydytojų, kad gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis būtų suvartojęs daugiau maisto produktų nei paprastai, nepateikti jokie įrodymai, kiek kartų pats nukentėjusysis, o ne jo šeimos nariai, vyko į gydymo įstaigą, jokiais paskaičiavimais nepagrįstos kelionės išlaidos. Reikalavimas priteisti šeimos narių išlaidas, šiems asmenims nepareiškus civilinio ieškinio, neparemtas įstatymu, todėl negali būti tenkinamas.

Byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ją nagrinėjant teisme, nukentėjusįjį A. V. atstovavo advokatas V. G.. Iš pinigų priėmimo kvitų (b.l 144, baudžiamoji byla Nr. 93-2-00029-08) matyti, kad advokatui už jo paslaugas sumokėta 2000 Lt. Šios bylos tyrimas ir nagrinėjimas tęsiasi labai ilgą laiką, byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ji buvo nagrinėta pirmos instancijos teisme pagal LR BK 138 str. 1 d., nuo 2010 m. liepos 16 d. - privataus kaltinimo tvarka, todėl 2000 Lt išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas nuo pat bylos tyrimo pradžios, paslaugoms apmokėti laikytinos pagrįstomis, todėl pilnumoje priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, nuostolių neatlygino, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 139 str. 1 d. sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, ūkininkauja, tačiau jo neatsargaus nusikaltimo pasekmėje atsirado nepataisomas kūno sužalojimas nukentėjusiajam, todėl jam skirtina ilgiausios trukmės laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš A. N. A. V. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 (du tūkstančius) litų atstovavimo išlaidų.

Civilinį ieškinį dėl 1973,46 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimt trijų litų 46 ct.) turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.