Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-876/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
1-31-876/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
V. U.
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-31-876/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43372-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 1.2.4.8.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajai R. S., jos gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiajam V. U., jo atstovui advokatui D. R., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turintį vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), A. K. gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia ne mažiau kaip 4 kartus kumščiais smūgiavo V. U. į galvos sritį, tuo dėl odos nubrozdinimų kaktoje, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos ir sumušimų kaktoje – kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, dešiniame dilbyje, kairės ausies būgnelio plyšimo V. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad visiškai prisipažįsta kalta. Nurodė, kad visas konfliktas prasidėjo rugpjūčio 2 d., kai nukentėjusysis atvažiavo pas juos į kiemą ir pradėjo ant vaikų šaukti. Čia viskas vyko todėl, kad jie ėjo pasivaikščioti ir prie jo namų išrovė grybą. Jis atvažiavo, iškoliojo vaikus ir tą dieną viskas ir baigėsi. Kitą dieną jai pasakė, kad V. yra atėjęs į jos sugyventiniui priklausiantį namą, kuris yra šalia ir girtauja su jos broliu. Nuėjo ir pasakė, kad jis yra nepageidaujamas ir paprašė išeiti. Jis pradėjo ją kolioti. Ji jam trenkė delnu. Jis tada atsistojo, paėmė puodą ir metė į ją. Tada ji dar kartą priėjo ir trenkė du ar tris kartus. Jis jai dar norėjo suduoti, pasakė, kad džiaugtis, jog yra jos brolis. Patikslino, kad pirmą kartą vieną smūgį sudavė į dešinį skruostą, o kai jis paleido į ją puodą, tai trenkė du ar tris kartus. Brolis juos išskyrė, įdavė jam butelį ir palydėjo pro duris. Nurodė, kad įvykis įvyko sugyventinio name. Brolis ten nakvojo, kol dirbo. Dėl turtinės žalos sutinka. Atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Nurodė, kad nenorėjo, jog tokie sužalojimai atsirastų. Dėl neturtinės žalos, tai nesutinka, mano, kad suma yra per didelė. Nurodė, kad kiek teismas priteis, tiek atlygins. Sutinka, kad kažkokia neturtinė žala jam padaryta. Nurodė, kad jos atlyginimas 450-500 Eur, dar vaikų išlaikymui 75 Eur perveda už abu. Nurodė, kad turi du vaikus – 12 ir 13 metų, kuriuos išlaiko ir dar turi du hektarus žemės. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju yra kaimynė. Norėjo pervesti jam pinigų, bet advokatas nedavė sąskaitos. Nurodė, kad V. K. yra fermų vedėjas, su juo dirba. Daugiau baustumų neturi. Gailisi, kad taip padarė. Prižadėjo, kad nepasikartos. Prašo teismo, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, kaltę byloje patvirtina:

Žemesnės instancijos teismas

medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta V. U. padarytas sveikatos sutrikdymas (b. l. 15);

specialisto išvada Nr. G217/15(10), kuriame nurodoma, kad V. U. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos ir sumušimai kaktoje – kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, dešiniame dilbyje, kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan. odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnaryje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje būdingi tiek smūgio sudavimui, tiek griuvimui, kritimui, kiti sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybės nurodomu būdu 1-3 paros iki tyrimo. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 22-23).

Posėdžio metu buvo pagarsintas specialisto paaiškinimų protokolas, kur nurodoma, kad odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnaryje būdingas griuvimui ar kritimui, o poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo gautis tiek griūnant, krentant, tiek ir smūgio delnu, kumščiu pasekoje. Odos nubrozdinimai kaktoje galėjo gautis tiek smūgio metu delnu ar kumščiu, tiek griuvimo ar kritimo metu. Poodinės kraujosruvos ir sumušimai kaktoje – kairiame smilkinyje galėjo gautis smūgiuojant tiek delnu, tiek kumščiu. Poodinė kraujosruva kairėje ausyje 0 kaušelio krašte bei kairė ausies būgnelio plyšimas padaryti vieno smūgio metu, galėjo gautis tiek smūgiuojant delnu, tiek kumščiu, labiau tikėtina kumščiu, smūgio metu kad įvyktų būgnelio plyšimas išorinė klausos anga turi būti pilnai uždengta kontaktuojančiu paviršiumi. (b. l. 28-29).

Akistatos protokolas, kuriame nurodyti nukentėjusiojo V. U. ir R. S. parodymai (b. l. 91-95).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios R. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., kadangi nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėto straipsnio 1 dalį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. U. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22-23). Smūgių sudavimo neginčijo pati R. S.. Taip pat konstatuotina, kad R. S., atsižvelgiant į nustatytas veikos padarymo aplinkybes, veikė netiesiogine tyčia, t. y. smogdama nukentėjusiajam, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų neindividualizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes. Kaip matyti teisiamojo atlikti veiksmai, atitinka visus BK 138 str. 1 d. požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Pati R. S. padarytą nusikaltimą visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Nors posėdžio metu nukentėjusysis teigė, kad abejojantis kaltinamosios nuoširdumu, teismas mano, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos konfliktas kilo dėl ankstesnių asmenų nesutarimų, dėl tarp jų kylančių neigiamų emocijų. Pirmos įtariamosios apklausos metu R. S. teigė, kad neprisipažįsta, tačiau iš apklausos matyti, kad ji nurodė visas įvykio aplinkybes, nurodė, kad ji sudavė nukentėjusiajam (b. l. 87-88). Papildomos apklausos metu kaltinamoji, dar neturėdama gynėjo, teigė, kad prisipažįsta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, patvirtino savo anksčiau nurodytas aplinkybes, pripažino savo kaltę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji nevengė nuslėpti savo neteisėtų veiksmų, pripažino savo netinkamą elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, pagal galimybes atlygino padarytą žalą.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad teisiamoji atlygino dalį padarytos žalos. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. geranoriškai atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (b. l. 40). Taip pat R. S. kreipėsi į nukentėjusįjį dėl žalos atlyginimo, tačiau šis atsisakė priimti žalos atlyginimą. Teisminio proceso metu R. S. pateikė dokumentus, jog ji savanoriškai padengė žalos dalį, pervesdama į teismo depozitinę sąskaitą 60 Eur turtinės žalos atlyginimui, tai yra pervedė sumą, kuri buvo įvardinta ikiteisminio tyrimo metu. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas ieškinys dėl žymiai didesnės neturtinės žalos priteisimo ir nors kaltinamoji teigė, kad nurodytas žalos dydis yra nepagrįstai didelis, ji nurodė, kad kokio dydžio neturtinę žalą priteis teismas, ji padengs priteistą žalą pagal galimybes. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji savanoriškai stengiasi atlyginti padarytą žalą, todėl pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p.

Kaltinamosios R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str.

Kaltinamoji prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. reikalavimus, nes ji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Prokuroras, šiam prašymui neprieštaravo. Nukentėjusysis nurodė, kad nenorėtų, kad kaltinamoji būtų atleista, nes jam atrodo, kad ši nesigaili dėl padaryto nusikaltimo.

Pateiktas V. K. prašymas R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 str. 1 d., atleisti ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. teisiama pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, kas teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nukentėjusysis nurodė, kad jam prisipažinimas neatrodanti nuoširdus, teismas mano, kad nėra pagrindo abejoti kaltinamosios nuoširdumu, nes ji pati geranoriškai nurodė įvykio aplinkybes, atsiprašė, stengiasi atlyginti žalą. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, įvertintina ir tai, kad R. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, yra dirbanti, turi šeimą, viena augina du nepilnamečius vaikus, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, civilinius ieškinius iš dalies atlygino pati kaltinamoji. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tai yra R. S. pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jos asmeninės savybės parodo, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl R. S. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamojoje byloje yra gautas V. K. prašymas perduoti R. S. pagal laidavimą. Šį prašymą V. K. patvirtino ir teismo posėdyje. Teismas mano, kad V. K. yra vertas pasitikėjimo asmuo – dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Kaip nurodoma prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis kaip viršininkas, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir užtikrinti, kad ši nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. K. darys teigiamą įtaką R. S.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir R. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, ją perduodant V. K. atsakomybėn pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla dėl R. S. veiksmų nutrauktina. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą laidavimas skiriamas be užstato bei nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis V. U. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 136,26 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. R. S. sutiko su ieškiniu iš dalies. Ji neginčijo nurodytos turtinės žalos dydžio, tačiau teigė, kad neturtinė žala nurodyta nepagrįstai per didelė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiojo V. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas pripažįsta, kad V. U. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, nerimą dėl savo sveikatos. Dėl gydymo ilgą laiką lankėsi pas gydytojus, teko vartoti vaistus. Jaučia nesaugumą, bijo būti užpultas. Tačiau nėra pateikta duomenų, kad dėl padarytų sužalojimų buvo sutrikdytas asmens socialinis gyvenimas, bendravimas su aplinkiniais, padaryti sužalojimai nepadarė esminių pokyčių nukentėjusiojo gyvenimo kokybei. Sužalojimai buvo padaryti keliais smūgiais ranka, nenaudojant sunkiau galinčių sužaloti įrankių, kas parodo suduotų smūgių mažesnį pavojingumą.

Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais kaltinamosios veiksmais, R. S. šiuo metu yra dirbanti, tačiau jos pajamos nėra didelės, viena augina du nepilnamečius vaikus, jos finansinė padėtis yra sunki. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į įvykio aplinkybes: konfliktas įvyko dėl ankstesnių asmenų nesutarimų, konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis nesutiko išeiti iš namų, kuriuose jis svečiavosi. Įvykių pradžioje nukentėjusiojo buvo paprašyta išeiti iš namų, tačiau jis nesutiko išeiti, ir tokiu savo elgesiu provokavo kaltinamąją ir konflikto eigą.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog V. U. priteistinas 600 Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimas. Nustatyto dydžio piniginė kompensacija atitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose – nukentėjusiesiems priteisiama nuo 578 Eur iki 7240 Eur neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti ją V. K. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. S., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 136,26 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus dvidešimt šešis centus) turtinei ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteistos žalos atlyginimą paskirstyti taip:

iš R. S. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 76,26 Eur (septyniasdešimt šešis eurus dvidešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo;

60 Eur (šešiasdešimt eurų), kurie yra įnešti R. S. į Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitą, pervesti į V. U. nurodytą sąskaitą turtinei žalai padengti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė