- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-185-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. A.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-13 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. A. skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Š. 2009-06-23 raštu kreipėsi į Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą prašydama pranešti, ar nepilnametis N. A., g. 1996-10-04, turi specifinių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų reikalinga skirti nuolatinį gydymą, taip pat kaip dažnai mama kreipiasi į gydytoją dėl sūnaus sveikatos. Rašte nurodyta, jog informacija reikalinga aiškinantis N. A. netinkamo elgesio ir pamokų praleidinėjimo priežastis.
Šalies argumentai
A. A. 2009-07-02 raštu kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu renka informaciją apie jos sūnaus N. A. sveikatą.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė 2009-07-03 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. A. pareiškimą motyvuodama tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-07-03 nutarimo A. A. 2009-10-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė skundą.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-04 nutartimi atsisakyta tenkinti A. A. skundą dėl prokurorės 2009-07-03 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.
Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-26 nutartimi panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-04 nutartis, kuria atmestas A. A. skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-07-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir A. A. pareiškimas perduotas Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Brigevičienės 2010-02-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 68-2-00001-10 dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 167 straipsnio 1 dalį vėl nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Donato Lengvino 2010-03-10 nutarimu atmestas A. A. skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Brigevičienės 2010-02-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Šalies argumentai
A. A. 2010-03-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Brigevičienės 2010-02-12 nutarimo, kuriuo ji nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-2-00001-10 ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Lengvino 2010-03-10 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.
Skundžiama nutartimi atmestas A. A. skundas dėl žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimų panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja A. A. prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina nuostatą, jog asmeninis gyvenimas neliečiamas, informaciją apie jį galima rinkti tik motyvuotu teismo sprendimu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus vedėja I. Š. informaciją apie jos vaiko N. A. sveikatos būklę rinko neteisėtai naudodamasi tarnybine padėtimi, neoficialiai, neturėdama tam teismo leidimo, turėdama tikslą šiuos duomenis paskelbti mokykloje kitų asmenų naudai, kadangi yra kilęs konfliktas dėl kai kurių mokytojų nepedagoginio elgesio su jos sūnumi N. A.. Todėl, pareiškėjos teigimu, I. Š. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 167 straipsnyje ir BK 168 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymių.
Sveikatos būklė yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo sričių, tuo tarpu neatsižvelgiant į tai, Vaiko teisių apsaugos skyrius neteisėtai rinko informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie jos sūnaus N. A. sveikatos būklę, siekiant paslėpti „Vaivorykštės“ gimnazijos pedagogų neteisėtus veiksmus. Pareiškėja aiškina, jog pastebėjusi, kad jos sūnus grįžęs iš mokyklos nesako, kas atsitiko, ji nutarė kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centro psichologą bei į prokuratūrą. Tai sužinojusi gimnazijos direktorė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorę, kuri dengdama mokyklos direkciją, nesirūpindama vaiko interesais, pradėjo domėtis, ar jis neserga psichine liga. Neteisėtai reikalaudama iš pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos apie jos vaiko psichinę sveikatos būklę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Š. pasikėsino į vaiko garbę ir sveikatą. Tačiau teismas neįžvelgė, kad I. Š. ignoravo vaiko privatų asmeninį gyvenimą, gautą informaciją panaudojo veikdama kitų asmenų – pedagogų – interesais ir priešingai vaiko interesais. BK 167 straipsnis draudžia neteisėtai rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o pagal BK 168 straipsnį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Š. nuvyko į mokyklą tada, kai sužinojo, kad yra paduotas pareiškimas į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje mokosi jos sūnus N. A., pedagogai atliko neteisėtus veiksmus jos sūnaus adresu, realiai pavojingus jo sveikatai ir gyvybei. Gimnazijos pedagogai vartojo psichinę prievartą jos sūnaus adresu, jis buvo bauginamas, dėl to jis nustojo eiti į mokyklą, per lietuvių kalbos pamokas nustojo rašyti. Dėl tokių neteisėtų pedagogų veiksmų sūnus patyrė didžiulę psichologinę traumą, jam buvo padaryta didelė moralinė žala. Tai patvirtino Gargždų PSPC psichologė D. B., tai yra ji nustatė, kad jos mažametis sūnus mokykloje turi problemų dėl kai kurių mokytojų nepedagoginio elgesio ir jų atitinkamos reakcijos ir dėl to vaikas mokykloje patyrė psichologinę traumą, pedagogų klaidų nebus įmanoma ištaisyti net iki dvyliktos klasės. Tačiau pedagogai ir toliau dirba mokykloje bei slepia ten daromus nusikaltimus. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o, pareiškėjos teigimu, mokyklos pedagogų elgesys atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Teismas nerado pagrindo motyvuotai ir pagrįstai įvertinti psichologės D. B. išvadų, kad jos sūnus dėl pedagogų neteisėtų veiksmų patyrė didelę psichologinę traumą, dėl to buvo padaryta didelė žala jo psichinei sveikatai, kurią siekiant pašalinti reikės didelių investicijų psichologams. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vaikas pats turi problemų, tačiau tokia išvada padaryta net neapklausus psichologės D. B.. Ikiteisminio tyrimo metu psichologė taip pat nebuvo apklausta. Tuo tarpu jai nepavyko gauti psichologės išvadų apie sūnaus psichinę sveikatą, nes tokią informaciją galima gauti pateikus motyvuotą teismo sprendimą.
Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai, nemotyvuotai, nekompetentingai nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja teisėtai rinko informaciją iš PSPC apie jos sūnaus N. A. sveikatos būklę, nors nei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, nei Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nei Klaipėdos rajono policijos komisariatas nežinojo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Š. renka duomenis iš PSPC psichikos kabineto apie jos sūnaus N. A. sveikatos būklę, neturėdama tokios teisės pagal Bendrųjų vaiko teisų apsaugos tarnybų nuostatas. Teismas nenurodė jokių motyvuotų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius rinko informaciją apie jos sūnaus N. A. sveikatos būklę esant bent vienam iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-17 nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko apsaugos tarnybų nuostatų 22.8 punkte numatytam atvejui. Teismas padarė neteisingą ir skubotą išvadą apie I. Š. veiksmų teisingumą, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas arba teisėjui buvo pateikti melagingi nutarimai. Tik 2009-07-21 Gargždų PSPC informavo prokuratūrą, kad renkami duomenys iš N. A. sveikatos kortelės ir kas tokius duomenis renka.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog jos vaiko N. A. sveikatos kortelė liudija, kad jis yra psichiškai sveikas. Pareiškėjos teigimu, mokyklos, kurioje mokosi jos sūnus, pedagogai siekė su sūnumi susidoroti „per sveikatą“, kad jis būtų išvežtas gydyti į psichiatrinę ligoninę nesant tam pagrindo, arba visa informacija apie sūnaus sveikatą būtų suteikta mokyklai, kurioje greitai būtų susidorota su jos vaiku.
Teismas nekompetentingai ir skubotai konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos I. Š. raštas Nr.09-4185 nuo 2009-07-03 išvežti jos sūnų N. A. gydyti į Psichiatrinę ligoninę yra teisėtas. Teismas neįžvelgė grėsmės I. Š. rašte Nr. 09-4185, kuriame reikalaujama, kad Gargždų PSPC skubiai išvežtų jos sūnų N. A. gydyti į ligoninę dėl specifinės ligos. Pasak pareiškėjos, tokia teismo nutartis yra nusikalstama, nes išvežti vaiką gydytis be motyvuoto teismo sprendimo yra neteisėta, juolab, kad apie tokį raštą ji nieko nežinojo ir jai nesuprantama, kaip galima išvežti vaiką gydyti be motinos žinios ir dar nežinia nuo kokios ligos. Pareiškėjos teigimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Š. informaciją apie jos vaiko sveikatos būklę rinko neteisėtai, norėjo jos vaiką išvežti gydyti naudodamasi savo tarnybine padėtimi, neoficialiai, neturėdama tam teismo leidimo, ketindama šiuos duomenis paskelbti mokykloje kitų asmenų naudai, kadangi yra kilęs konfliktas dėl kai kurių mokytojų nepedagoginio elgesio su jos sūnumi. Todėl I. Š. veiksmuose yra BK 167 straipsnyje ir 168 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtis. Tačiau prokurorai neįvykdė nustatytos pareigos atskleisti nusikalstamas veikas, nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir būtini atlikti proceso veiksmai – akistatos ir kt.
Teismas neteisingai nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-02-10 įsakymo Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo patvirtinimo“ 5.3 punktu, Gargždų PSPC Psichikos sveikatos centro vedėja turėjo pareigą atsakyti į I. Š. pateiktą užklausimą. Toks raštas pateiktas nesant motyvuoto teismo sprendimo. Pareiškėja nurodo, kad jos sūnus yra mažametis ir ji kaip mama turi teisę žinoti, kokia informacija buvo surinkta apie jos sūnų N. A. ir kokiems tikslams ji buvo panaudota, tačiau remiantis minėto įsakymo 5.3 punktu, tokia informacija iš PSPC jai nebuvo suteikta, neva ji (A. A.), kaip trečiasis asmuo, negali gauti informacijos iš PSPC, kokią informaciją iš Psichiatrijos kabineto ir iš asmens sveikatos istorijos apie jos sūnaus N. A. sveikatos būklę gavo I. Š..
Kadangi nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pateiktas užklausimas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentui, siekiant išsiaiškinti, ar Gargždų PSPC Psichikos sveikatos centro vedėja teisėtai suteikė informaciją apie jos mažamečio sūnaus sveikatos būklę, tokį užklausimą ji pateikė savo ruožtu ir 2010-04-02 raštu Nr. 4- 98.44-11)-842 buvo informuota, kad jos laiškus, gautus Sveikatos apsaugos ministerijoje, pavesta nagrinėti Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus pareiškėja A. A. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti.
Apylinkės teismas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad informacija apie pareiškėjos nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę buvo renkama teisėtai.
Ikiteisminio tyrimo apklausos metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Š. paaiškino, kad 2009 m. gegužės mėnesio pradžioje gavo informaciją apie tai, kad Gargždų (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinys N. A. praleidinėja pamokas, netinkamai elgiasi pamokų metu. Gargždų (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktame 2009-06-01 paaiškinime Nr. 14-594 buvo nurodyta, kad N. A. iš viso praleido 177 pamokas, iš jų gydytojo pažyma pateisintos buvo 79 pamokos, o likusios 98 pamokos nepateisintos. 2009-05-14 Gargždų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dėl N. A. buvo surengtas Prevencinio darbo grupės posėdis. 2009-06-05 į Vaiko teisių apsaugos skyrių buvo atvykusi N. A. mama A. A., pokalbyje dalyvavo ir vyr. specialistė V. Š., kuri vėliau užrašė A. A. paaiškinimą. A. A. nurodė, kad jos sūnus nesilanko pas mokyklos psichologę, tačiau lankosi pas psichologą Gargždų šeimos medicinos klinikoje. A. A. paaiškinimas buvo surašytas raštu ir pastarosios pasirašytas.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja I. Š., siekdama išsiaiškinti priežastis, kodėl N. A. nelanko pamokų, ar jis dažnai serga, galbūt jis turi kokių sveikatos problemų, su 2009-06-23 raštu Nr. (18.1.5)-V2-697 kreipėsi į Klaipėdos rajono Gargždų šeimos medicinos klinikos Vaikų skyrių ir su 2009-07-01 raštu Nr. (18.1.5)-V2-711 į Gargždų PSPC Psichikos sveikatos centrą dėl N. A. sveikatos ir lankymosi pas psichologą. Nors pareiškėjos skunde tvirtinama, kad tokią informaciją galima gauti tik remiantis motyvuotu teismo sprendimu, tačiau su šiuo pareiškėjos skundo argumentu sutikti negalima.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-17 nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 22.8 punkte nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius gali gauti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų apie nepilnamečių psichikos sutrikimus ir šių reiškinių prevenciją. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-02-01 įsakymo Nr. 65, kuriuo patvirtinta informacijos apie pacientą valstybėms institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarka, kuri pakeista to paties ministro 2003-03-06 įsakymu Nr. V-155 bei 2003-06-06 įsakymu Nr. V-332, 5.3 punkte nurodyta, kad konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir informacija turi būti suteikta tik tarnybiniais tikslais, neturint raštiško paciento sutikimo, be kitų minėtoje Tvarkoje nurodytų institucijų, ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnyboms.
Kreipdamasi į Klaipėdos rajono Gargždų šeimos medicinos klinikos Vaikų skyrių ir Gargždų PSPC Psichikos sveikatos centrą Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Š. vadovavosi minėtais norminiais teisės aktais, kurie pastarajai kaip Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai tarnybos tikslais suteikė tokią teisę. I. Š. į minėtą gydymo instituciją kreipėsi dėl informacijos apie N. A. sveikatą, siekiant išsiaiškinti N. A. pamokų nelankymo, nederamo elgesio mokymosi įstaigoje priežastis, siekiant bandyti padėti N. A., kad pagerėtų pamokų lankomumas, jo mokymosi rezultatai, tai yra prevenciniais tikslais, o ne siekiant tokią informaciją skelbti ar viešinti, kaip nepagrįstai tvirtinama pareiškėjos skunde. Priešingai nei nurodyta pareiškėjos skunde, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad I. Š. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl N. A. priverstinio gydymo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms tiek žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimuose, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad dėl to nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą nutrauktas pagrįstai. Šios aplinkybės buvo nurodytos apylinkės teismo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamų prokurorų nutarimų nėra pagrindo.
Skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-13 nutartį.
Nutartis neskundžiama.